Gali būti, kad Saulės sistema vis dėlto turi devintą planetą, tačiau tai nėra Plutonas. Sausio 20 d. du astronomai pranešė aptikę ženklų, liudijančių apie šį tą didesnio ir esančio toliau, objektą, atitinkantį planetos apibrėžimą, kurio Plutonas neatitinka, rašo „The New York Times“.
Gali būti, kad Saulės sistema vis dėlto turi devintą planetą, tačiau tai nėra Plutonas. Sausio 20 d. du astronomai pranešė aptikę ženklų, liudijančių apie šį tą didesnio ir esančio toliau, objektą, atitinkantį planetos apibrėžimą, kurio Plutonas neatitinka, rašo „The New York Times“.
„Mes iš esmės įsitikinę, kad ji ten yra“, – patikino planetas tyrinėjantis astronomas profesorius Michaelis E. Brownas iš Kalifornijos technologijos universiteto. Vienintelis dalykas, kurio M. E. Brownas ir jo kolega profesorius Konstantinas Batyginas nepadarė, jie iš principo neatrado pačios planetos, taigi dar būtų per anksti imtis planetų mnemonikos peržiūrėjimo. „The Astronomical Journal“ leidinyje išpublikuotame moksliniame darbe šie du mokslininkai pateikė detalų aplinkybinį šios planetos egzistavimo pagrindimą – jie aptiko keletą nedidelių kūnų tolimose elipsinėse orbitose.
Stebina šių mokslininkų pateikiama informacija, liudijanti, kad visų šešių dangaus kūnų orbitos judėjimą tame pačiame Saulės sistemos plote. Be to, jos pakrypusios beveik tokiu pačiu kampu. Anot K. Botygino, tokie sutapimai pasitaiko vos 1 kartą iš 14 tūkst. Manoma, kad devintoji planeta dėl gravitacijos išlaiko šiuos kūnus būtent šiose orbitose. Remiantis atliktais paskaičiavimais, ši devintoji Saulės sistemos planeta turėtų būti ne mažesnė už Žemę, labai tikėtina, kad net ir didesnė. Galbūt tai savotiška mažesnė Neptūno versija su maža, bet tankia atmosfera, supančia akmenuotą paviršių. Šios planetos masė turėtų apie 10 kartų viršyti Žemės masę, o tai reikštų, kad devintosios Saulės sistemos planetos masė 4500 kartų didesnė nei Plutono.
Tolimiausiame savo elipsinės orbitos taške Plutonas nuo Saulės nutolęs 7,24 mlrd. kilometrų. Galimai egzistuojanti devintoji Saulės sistemos planeta artimiausiame savo elipsinės orbitos taške nutolusi nuo Saulės apie 32 mlrd. kilometrų, o tolimiausiame elipsinės orbitos taške – beveik 161 mlrd. kilometrų. Saulės sistemos dinamikos ekspertas Alessandro Morbidelli iš Žydrosios pakrantės observatorijos Prancūzijoje teigia esantis įtikintas. „Manau, dabar svarbu šią planetą rasti“, – neabejojo jis. Tai jau antras kartas, kai M. E. Brownas mėgina apversti Saulės sistemos modelį aukštyn kojomis. 2005 m. sausio mėn. jis atrado Plutono dydžio objektą už Neptūno esančioje Koiperio juostoje, šiuo metu žinomą Eridės pavadinimu.
Praėjus metams po Eridės aptikimo Tarptautinė astronomų sąjunga perkėlė Plutoną į naują nykštukinių planetų kategoriją, nes, mokslininkų manymu, visavertė planeta turi dominuoti gravitacijos prasme savo orbitoje, o Plutonas šia savybe pasigirti negalėjo. Pirmosios užuominos apie galimai už Plutono pasislėpusią planetą pasirodė prieš porą metų. Koiperio juosta tęsiasi į išorę nuo Neptūno orbitos apie 4,5 mlrd. kilometrų nuo Saulės atstumu, o jos ilgis siekia šiek tiek mažiau nei dvi Neptūno orbitos, t. y. apie 8 mlrd. kilometrų. Astronomai tikėjosi, kad už Koiperio juostos nieko nėra.
Taigi buvo netikėta, kai M. E. Brownas kartu su dviem kolegomis pastebėjo apie 966 kilometrų pločio beveik 12,87 mlrd. kilometrų nutolusį darinį, kuris nuo Koiperio juostos gerokai nutolęs net ir artimiausiame savo elipsinės orbitos taške. Vis dėlto niekas negalėjo įtikinamai paaiškinti, kaip šis objektas, kurį M. E. Brownas pavadino Sedna, ten atsidūrė, taigi viltasi, kad kitų Sednos tipo „pasaulių“ atradimas padės susivokti situacijoje. Deja, astronomams nieko aptikti nepavyko, taigi paslaptis tapo dar didesnė.
Galiausiai 2014 m. kartu su M. E. Brownu atrandant Sedną dirbęs Chadwickas Trujillo ir astronomas iš Carnegie mokslų instituto Vašingtone Scottas S. Sheppardas pranešė atradę objektą su Sednos tipo orbita, kuris visada būna už Koiperio juostos. Ch. Trujillo ir S. Sheppardas pastebėjo, kad keli Koiperio juostos objektai pasižymi panašiomis orbitos charakteristikomis, taigi mokslininkai padarė prielaidą, kad šių objektų orbitas veikia planeta. „Tai buvo geriausias paaiškinimas iš visų galimų“, – sakė Ch. Trujillo. Vis dėto, kaip teigia M. E. Brownas, jų versija negalėjo paaiškinti to, kas buvo danguje. „Teoretikai iš tiesų nevertino to rimtai“, – sakė M. E. Brownas. „Jie manė, kad tai tėra tam tikras stebėjimo efektas. Jie to nevertino rimtai, nes išsiaiškino, kad visa tai – teoriniai dalykai, kurių jie negali suprasti“, – tęsė atradėjas.
Vis dėlto orbitų ypatumai atrodė įtikinamai, todėl M. E. Brownas ir K. Batyginas daužė galvas į sieną pastaruosius dvejus metus. Iš pradžių jie sutelkė visą savo dėmesį į šešis objektus su stabiliomis orbitomis ir nevertino kitų, kurių Neptūnas neseniai atsikratė. Vaizdas ėmė aiškėti. „Jie visi iš esmės juda viena kryptimi, – patikino K. Batyginas ir pridūrė: – O tai reikšmingai kontrastuoja su likusia Koiperio juostos dalimi.“
Visa tai liudijo nežinomo kūno, kurio jėga dari įtaką Sednai ir kitiems objektams, naudai. Teoretikas K. Batyginas mėgino pasitelkęs kompiuterines simuliacijas tarp jų įterpti planetą. Tai išsklaidė kai kurių Koiperio juostos objektų orbitas, tačiau vis dėlto šios orbitos nepasirodė pakankamai įdomios. Tada K. Batyginas ištyrė, kas galėtų nutikti, jei devintoji planeta judėtų į išorę, priešinga kryptimi. Ši prielaida, mokslininko teigimu, kuo puikiausiai derėjo su turimais duomenimis. Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad planeta pasisavino Koiperio juostos objektus ir laikinai suformavo jų elipsines orbitas. M. E. Browno teigimu, po pusės milijardo metų Sedna bus grįžusi į Koiperio juostą, o kiti Koiperio juostos objektai bus įstumti į elipsines orbitas. „Jie yra tiksliai ten, kur tikėjausi juos aptikti, – patikino mokslininkas. – Tada mane žandikaulis atvipo, manau, kad tai iš tiesų yra teisinga.“
A. Morbidelli mano, kad galimai aptikta devintoji Saulės sistemos planeta – tai galbūt dujinės milžinės, pradėjusios formuotis dar Saulės sistemos kūdikystėje, branduolys. „Manau, jie užčiuopė šį tą realaus, statyčiau už tai pinigų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai teigė A. Morbidelli.
M. E. Brownas patikino jau pradėjęs planetos paieškas ir ketinantis ją atrasti per penkerius metus. Nekyla jokių abejonių, kad šių paieškų imsis ir kiti astronomai. M. E. Browno manymu, jei planeta egzistuoja, ji be didesnių sunkumų atitiks planetos apibrėžimą. „Saulės sistemoje egzistuoja iš tiesų dominuojančių kūnų, darančių įtaką visiems kitiems kūnams“, – samprotavo M. E. Brownas. „Štai ką turime galvoje kalbėdami apie planetas“, – pridūrė jis.
