Šįmet mokslininkai džiugino atradimais Marse, išsamių duomenų apie tolimus pasaulius atsiuntė net keli kosminiai zondai, o už Saulės sistemos ribų atrastos planetos suteikė daugiau vilčių atrasti gyvenamą ir panašią į mūsiškę. Štai keletas kosminių laimėjimų, apie kuriuos mokslo pasaulyje šįmet buvo kalbama daugiausiai.
Taip gali atrodyti potencialiai gyvenama planeta Gliese 832c / Efrain Morales Rivera, „Astronomical Society of the Carribean“ nuotr.
Privačių kosmoso bendrovių triumfas
Besibaigiant metams privačios kosmoso bendrovės pateikė keletą malonių staigmenų – iš pradžių pavyko sugrąžinti Jefo Bezzoso „Blue Origin“ raketos pakopą, o vėliau po kelių nesėkmingų bandymų tai padarė ir Elono Musko „SpaceX“ bendrovė, sugrąžinusi „Falcon 9“. Nors „Blue Origin“ gali džiaugtis esantys pirmesni, pažangesnę „SpaceX“ raketą nutupdyti kur kas sunkiau.
Iki šiol visos į kosmosą kylančios raketos po pakilimo buvo sunaikinamos. Kadangi kiekvienam pakilimui raketą reikia gaminti iš naujo, tai padidina kosminių skrydžių kainą. Ateityje šių privačių kosmoso bendrovių pasiekimai leis plačiau praverti kosminių kelionių vartus.
Plutono „širdis“
Liepos mėnesį istorinį praskridimą po dešimties metų kelionės atliko zondas „New Horizons“, kurio atsiųsti duomenys pakeitė mūsų supratimą apie tolimąją nykštukinę planetą. Mus jau pasiekė virtinė nykštukinės planetos nuotraukų ir dar daugiau pasieks per ateinančius metus.
NASA nuotr.
Nuotraukos atskleidė, kad Plutonas yra rausvos spalvos rutulys, pasižymintis mišriu reljefu, su keistai simetriška širdies pavidalo dėme paviršiuje.
„New Horizons“ duomenys taip pat leido atidžiai ištyrinėti ir Plutono palydovą Charoną.
Plutonas ir Charonas / NASA nuotr.
Cereros žiburių mįslė
Kitas kosminis aparatas – „Dawn“, mus supažindino su Cereros pasauliu. 2011 m. erdvėlaivis pasiekė asteroido Vestos orbitą ir išbuvo vienerius metus trukusioje operacijoje, o šįmet pasiekė Cererą. „Dawn“ – pirmoji kosminė misija, kuri aplankė du kosminius kūnus.
Pati ryškiausia ligi šiol daryta Cereros „šviesulių“ nuotrauka / NASA nuotr.
Beveik pusmetį internautų vaizduotę kaitino Cereros balti žiburiai, o zondui artėjant prie nykštukinės planetos klausimų tik padaugėdavo.
Galiausiai spalį zondui atsidūrus arčiausiame orbitos taške mokslininkai išaiškino, kad nykštukinėje planetoje spindi druskos, susidariusios vandeniui virstant ledu, evoliucijos metu ir kūną bombarduojant asteroidams.
Marso vanduo
Šįmet patvirtinta, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje atsirado dėl skysto vandens. O toks atradimas leidžia daryti prielaidą, kad mikroskopiniai organizmai Raudonojoje planetoje gali gyventi ir dabar. Tiesa, tikėtina, kad greitu metu atsakymų apie gyvybę Marse dar nesurasime – reikės palaukti, kol į Raudonąją planetą bus nusiųsti gyvybę ištirti galintys kosminiai aparatai.
Metams einant į pabaigą mokslininkai taip pat išsiaiškino, kaip Marsas prarado atmosferą. Manoma, kad prieš kelis milijardus metų Marsas buvo šiltesnė, drėgnesnė planeta su tankesne atmosfera. Tačiau ilgainiui jo atmosfera buvo prarasta, ir planeta virto šalta ir sausa dykyne.
„Žemės dvynė“ ir kitų egzoplanetų pasaulis
NASA mokslininkai praėjusią savaitę pranešė atradę „Žemės dvynę“ – planetą Kepler 452b, kuri panašiausia į mūsiškę iš visų 1030 atrastų egzoplanetų.
Atrasta planeta, pavadinta „Kepler-452b“, yra mažiausia iki šiol atrasta egzoplaneta, esanti gyvenamojoje zonoje – tokiu atstumu nuo žvaigždės, kad joje gali egzistuoti vanduo, taigi ir gyvybė.
Be to, astronomai šįmet net kelis kartus papildė arčiausiai mūsų esančių egzoplanetų sąrašą. Iš pradžių atrasta už 39 šviesmečių nuo mūsų nutolusi uolinga planeta GJ1132b, o jau po mėnesio – už 14 šviesmečių gyvybės zonoje esančią Wolf 1061c.
Planetose per karšta, kad galėtų egzistuoti vanduo ir gyvybė, tačiau jos mokslininkams suteiks unikalią galimybę stebėti, kaip planetos formuojasi už Saulės sistemos ribų.
Šįmet mokslininkai pirmą kartą pastebėjo, kaip atrodo besiformuojanti planeta jaunoje žvaigždžių sistemoje LkCa 15. Atradus daugiau nei tūkstantį egzoplanetų iki šiol dar nė karto nebuvo pavykę pastebėti egzoplanetos formavimosi proceso.