Europos pietų observatorijai (ESO) priklausančia VLT (Very Large Telescope) sistema pasinaudoję mokslininkai aptiko karščiausią ir masyviausią žinomą dvigubą žvaigždę, kurios nariai yra tiek suartėję, jog net liečiasi. Ekstremali VFTS 352 žvaigždžių sistema veikiausiai artėja prie dramatiškos baigties – arba šios žvaigždės susilies ir susidarys viena milžiniška žvaigždė, arba susidarys dvinarė juodoji bedugnė.
Europos pietų observatorijai (ESO) priklausančia VLT (Very Large Telescope) sistema pasinaudoję mokslininkai aptiko karščiausią ir masyviausią žinomą dvigubą žvaigždę, kurios nariai yra tiek suartėję, jog net liečiasi. Ekstremali VFTS 352 žvaigždžių sistema veikiausiai artėja prie dramatiškos baigties – arba šios žvaigždės susilies ir susidarys viena milžiniška žvaigždė, arba susidarys dvinarė juodoji bedugnė.
Taip menininkas įsivaizduoja VFTS 352 išvaizdą / © ESO nuotr.
Nuo VFTS 352 sistemos sklindanti šviesa mūsų planetą pasiekia per 160 000 metų, ji yra Tarantulo ūke. Tarantulo ūkas yra pats aktyviausias naujų žvaigždžių susidarymo regionas kosminėje kaimynystėje, o naujausi stebėjimai naudojant VLT atskleidė, kad dviejų jaunų žvaigždžių pora yra turbūt keisčiausia ir ekstremaliausia iš visų, kurias iki šiol yra tekę stebėti astronomams, rašoma oficialiame ESO pranešime. VFTS 352 sudaro dvi labai karštos, ryškios ir masyvios žvaigždės, viena apie kitą jos apskrenda per kiek ilgiau nei trunka para.
Žvaigždžių centrai yra nutolę vos 12 mln. km atstumu. Jos yra tokios artimos viena kitai, kad jų paviršiai liečiasi ir yra susidaręs „tiltas“. VFTS 352 yra ne šiaip masyviausia sistema, priskiriama labai jau mažai „labai artimo kontakto dvinarių žvaigždžių“ grupei (bendra šių dviejų žvaigždžių masė yra 57 kartus didesnė nei Saulės), bet ir pati karščiausia – žvaigždžių paviršiuje temperatūra yra didesnė nei 40 000 ºC.
Tokios ekstremalios žvaigždžių sistemos, kaip VFTS 352, atlieka esminį vaidmenį galaktikų evoliucijoje. Manoma, kad tai yra pagrindiniai tokių elementų, kaip deguonis, gamintojai. Dviguboms žvaigždėms taip pat būdingas „žvaigždžių-vampyrių“ elgesys, kuomet mažesnioji dvinarės sistemos žvaigždė siurbia materiją nuo didesniosios kaimynės paviršiaus. VFTS 352 atveju abi žvaigždės yra beveik vienodo dydžio. Todėl jos viena nuo kitos medžiagos nenusiurbinėja, bet veikiausiai mainosi – astronomai mano, kad jos dalijasi maždaug 30 proc. savo materijos. Tokios sistemos yra itin retos, nes ši egzistavimo fazė būna itin trumpa ir pastebėti ją teleskopu būna labai sudėtinga. O kadangi žvaigždės yra tokios artimos viena kitai, astronomai mano, kad galingos potvynių jėgos sukelia aktyvius žvaigždžių paviršiaus materijos mainus.
„VFTS 352 kol kas yra geriausias karštų ir masyvių dvigubų žvaigždžių, pasižyminčiu tokiais vidiniais mainais, atvejis. Dėl to tai yra žavingas ir svarbus atradimas“, – sakė pagrindinis šį atvejį aprašančio mokslinio straipsnio autorius, San Paulo (Brazilija) universiteto mokslininkas Leonardo A. Almeida. Astronomai prognozuoja, kad VFTS 352 lemtis bus dramatiška, tačiau jos variantai yra du. Pirmasis – abiejų žvaigždžių susiliejimas. Tokiu atveju susidarytų labai greitai besisukanti, galbūt magnetinėmis savybėmis pasižyminti gigantiška žvaigždė.
„Jei ji ir toliau greitai suksis, jos egzistavimas gali baigtis vienu iš energingiausių sprogimų Visatoje – tokie sprogimai vadinami ilgos trukmės gama spindulių pliūpsniais“, – sakė tyrimo projekto pagrindinis mokslininkas Hugues Sana, dirbantis Leveno universitete Belgijoje.
Antrąją šios sistemos evoliucijos galimybę nusakė Amsterdamo universiteto (Nyderlandai) astrofizikė teoretikė Selma de Mink: „Jeigu žvaigždės yra pakankamai gerai susimaišę, jos išliks kompaktiškos ir VFTS 352 sistema nesusijungs. Dėl to šis objektas nukeliaus kitu evoliucijos taku, kuris yra visiškai kitoks, nei klasikinė žvaigždžių evoliucijos prognozė. VFTS 352 atveju šie komponentai savo egzistenciją galimai baigų supernovos pavidalu.
Po šio galingo sprogimo susiformuotų labai artima dvinarių juodųjų bedugnių sistema. Toks objektas būtų intensyvus gravitacijos bangų šaltinis“. Jeigu S. de Mink hipotezė pasitvirtintų, žvaigždžių astrofizikoje būtų pasiektas svarbus proveržis. Nors nepriklausomai nuo šios sistemos baigties, VFTS 352 jau dabar astronomams pateikė labai daug vertingų žinių apie dar menkai suprantamus masyvių labai artimų dvinarių žvaigždžių evoliucijos procesus.
Išsamų atradimo aprašymą rasite čia, nemokama publikavimui rengiama straipsnio versija – čia.
