Štai ir vėl atėjo Nobelio premijų sezonas. Pirmadienį jau išdalintos Nobelio medicinos premijos, o vėliau šią savaitę bus apdovanoti mokslininkai, ekonomistai, literatai ir taikai nusipelnę žmonės, kurie gaus vieną prestižiškiausių apdovanojimų mūsų planetoje.
Štai ir vėl atėjo Nobelio premijų sezonas. Pirmadienį jau išdalintos Nobelio medicinos premijos, o vėliau šią savaitę bus apdovanoti mokslininkai, ekonomistai, literatai ir taikai nusipelnę žmonės, kurie gaus vieną prestižiškiausių apdovanojimų mūsų planetoje.
Nuo 1901 m. iki 2014 m. išdalintos 567 Nobelio premijos, įskaitant Albertą Einsteiną, Marie Curie, Nelsoną Mandelą, Ernestą Hemingvėjų ir Tarptautinį Raudonojo kryžiaus komitetą. Apdovanojimų istorija yra labai ilga, joje buvo daug dramos ir nesutarimų.
Štai pagrindiniai principai, kaip veikia Nobelio premijos ir didžiausios su jais susijusios prieštaros, rašo Vox.com.
Kodėl Nobelio premijos tokios reikšmingos?
Niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl Nobelio premijos taip išsiskiria iš visų kitų. Galbūt todėl, kad jos gyvuoja jau labai ilgą laiką arba todėl, kad prizas – maždaug milijonas dolerių – yra toks didžiulis.
Apdovanojimų istorija visiems pakankamai žinoma: kartą gyveno švedas chemikas inžinierius Alfredas Nobelis, kuris išrado dinamitą, praturtėjo ir padarė šį tą neįprasto: testamentu paliko 260 mln. dolerių tam, kad sukurtų premijas ir pasaulio žmones apdovanotų už mokslinius bei kultūrinius pasiekimus.
Kaip nusprendžiama, kas laimės?
Nobelio premijos įteikiamos penkiose kategorijose: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir už taiką. (Ekonomikos mokslų premija 1968 m. įsteigta Švedijos centrinio banko, techniškai nėra Nobelio premija, tačiau ji įkurta Alfredo Nobelio garbei.)
Nobelio premijos laureatai privalo būti gyvi ir Nobelio premija negali būti išdalinta daugiau nei trims žmonėms. Nėra apribota, kiek premijų galės gauti vienas žmogus. Organizacijos taip pat gali gauti Nobelio prizus.
Nobelio komitetas kasmet pakviečia tūkstančius žmonių, kad nominuotų gavėjus. Įrašai apie gavėjus 50 metų saugomi paslaptyje, o po to paviešinami. Yra galimybė žiūrėti Nobelio premijos archyvus ir išsiaiškinti, kas ką buvo nominavęs prieš daugiau nei 50 metų.
Pavyzdžiui, žemiau išvardinti visi kartai, kada Franklinas Delano Roosveltas buvo nominuotas arba nominavo kažką kitą. Atkreipkite dėmesį, kad jis ir jo valstybės sekretorius Cordellas Hullas tais pačiais metais nominavo vienas kitą.
F. Roosveltas niekuomet apdovanojimo taip ir negavo, tačiau C. Hullas 1945 m. apdovanotas taikos premija už tai, kad padėjo įkurti Jungtines Tautas.
Kas priima sprendimus? Karališkoji Švedijos akademija skiria savo narius į fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos komitetus. Švedijos medicinos universiteto Karolio institutas skiria narius į fiziologijos ir medicinos komitetus.
Kasmet komitetas konfidencialiai kviečia kvalifikuotus žmones nominuoti potencialius laimėtojus. Nominuotojus sudaro akademijos arba instituto nariai, atitinkamo Nobelio komiteto nariai, ankstesni tos srities Nobelio premijos laureatai, paskirti profesoriai iš Švedijos, Danijos, Suomijos Islandijos ir Norvegijos, katedrų vedėjai iš kitų šalių ir kiti mokslininkai bei autoritetingų organizacijų vadovai.
Norvegijos Nobelio komitetas, kurį skiria Norvegijos parlamentas, atsakingas už taikos premiją. Nominuotieji neturi būti pakviesti, tačiau privalo būti komiteto patarėjais arba nariais ankstesniais Nobelio premijos laureatais, dirbti atitinkamose srityse, būti valstybės politikais arba tarptautinių teismų nariais.
Priklausomai nuo prizo, nominuotojai gali užpildyti formą arba parašyti laišką. Nominuoti savęs negalima. Atsakingas komitetas, dažnai padedamas patarėjų, balsuoja už nugalėtojus arba pateikia rekomendacijas aukštesniam susirinkimui. Visi sprendimai yra galutiniai.
Ką gauna Nobelio premijos laimėtojai?
Vėliau šiais metais Nobelio premijos laimėtojai vyks į Stokholmą ir dalyvaus prabangioje ceremonijoje, kur susitiks su Švedijos karališkąja šeima, gaus diplomą, aukso medalį ir dokumentą, kuris patvirtina jų piniginį laimėjimą.
Šįmet laimėjimo dydis sieks 8 mln. Švedijos kronų (965 tūkst. dolerių) ir jį galės dalintis daugiausiai trys žmonės.
Tiesa, yra viena išimtis. Visi Nobelio taikos premijos laimėtojai apdovanojami atskiroje ceremonijoje Norvegijoje.
Kokios didžiausios Nobelio premijos laimėjimų kontroversijos?
Dažnai daug prieštarų sukelia Nobelio literatūros premija. Pavyzdžiui, daug plačiai žinomų ir mėgstamų rašytojų, kaip Vladimiras Nabokovas ir Jamesas Joyce'as, premijos niekada taip ir negavo, o mažiau žinomi autoriai buvo apdovanoti.
Taisyklė, kad apdovanojimo negali gauti daugiau nei trys žmonės, sukėlė daug kontroversijų moksle, ypatingai tose srityse, kur reikalingas bendradarbiavimas. Nėra retas atvejis, kad kažkuris svarbus mokslininkas liktų neapdovanotas.
Nobelio premijų teikėjai buvo ne kartą kaltinti eurocentrizmu, seksizmu ir kitais dalykais. Pavyzdžiui, 1967 m., fizikė Jocelyn Bell savo turimuose duomenyse atrado keistą šabloną, kuris vėliau pasirodė esantis pirmoji pulsaro žvaigždė. Tačiau ji už atradimą Nobelio premijos niekuomet negavo.
O jos patarėjas Antony Hewishas gavo fizikos Nobelio premiją už jo „lemiamą vaidmenį atrandant pulsarus“. Jis premiją pasidalino su kolega Martinu Ryle'u.
Nobelio taikos premija yra turbūt pati kontroversiškiausia iš visų. Ir ne tik todėl, kad Mahatma Gandhis niekada jos taip ir negavo.
Kodėl Nobelio taikos premija visuomet tokia kontroversiška?
Nobelio Taikos premiją beveik visuomet lydi prieštaros. Iš dalies taip yra todėl, kad apdovanojimas yra politinis. Be to, kai kurie politikai gauna premiją už taiką skatinančius veiksmus, tačiau vėliau įsivelia į karinius konfliktus.
Štai 2009 m. „New York Times“ apžvalgininkas Randy'is Cohenas rašė, kad premija turėtų būti panaikinta „kraštutiniais atvejais, jei laimėtojas pažeidžia premija įtvirtintas vertybes.“
Jis taip pat pasiūlė ir kelis kandidatus, kuriems premija turėjo būti panaikinta. Tai Teddy Rooseveltas, Henry Kissingeris arba Yasseras Arafatas (pagal galiojančias taisykles, premija negali būti panaikinta).
O pats kontroversiškiausias apdovanojimas greičiausiai atiteko Barackui Obamai 2009 m. už jo „neįprastas pastangas sustiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp žmonių.“
Tuomet tai buvo pirmieji jo kadencijos metai ir daugelis kalbėjo, kad premija įteikta per anksti. Bet to, vėliau B.Obama įsivėlė į kelis bombardavimus ir dronų kampanijas.
Žiūrint iš kitos kontroversijos pusės, trys taikos premijos laimėtojai sugrįžę savo šalyse buvo suimti po apdovanojimo ( tai apdovanojimus paverčia labai politizuotais): Kinijos žmogaus teisių aktyvistas Liu Xiaobo 2010 m.; Birmos politikė Aung San Suu Kyi 1991 m. ir vokiečių žurnalistas bei pacifistas Carlas von Ossietzky'is 1935-aisiais.
Ar gali premiją gauti mirę žmonės?
Ne. Nobelio premijos negali gauti miręs žmogus nuo 1974 m., kai buvo pakeistos taisyklės. Jos sukėlė labai daug prieštarų, nes dažnai reikia pralaukti dešimtmečius, kol išsiaiškinama, ar žmogaus darbas yra pakankamai reikšmingas.
Tiesa, tokia taisyklė gali privesti prie nepatogumų. 2011 m. Nobelio fondo taryba pranešė, kad Nobelio medicinos arba fiziologijos premiją skirs Ralphui Steinmanui, o vėliau sužinojo, kad jis prieš tris dienas mirė.
Apdovanojimas R.Steinmanui buvo skirtas už naujo tipo imuninės sistemos ląstelės atradimą, dendritų ląsteles. Vėliau jam buvo nustatytas kasos vėžys ir mokslininkas ėmė sau taikyti dendritinių ląstelių terapiją, kuri, panašu, jo gyvenimą leido pratęsti ketveriais metais. Deja, jis taip ir nesulaukė apdovanojimo.
Beje, labai dažnai teigiama, kad DNR struktūros bendraatradėja Rosalinda Franklin 1962 m. nebuvo apdovanota, nes mirė ketveriais metais anksčiau. Tačiau techniškai tai nėra tiesa: tuo metu pomirtinė taisyklė negaliojo, nors mirusiems apdovanojimai buvo suteikiami labai retai.
Tiesa, kaip vėliau buvo atskleista dokumentuose, ji premijai nė nebuvo nominuota.
Kodėl nėra matematikos, dailės ar muzikos Nobelio premijų?
Nobelio premijos buvo pradėtos penkiose kategorijose: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos. 1968 m. Švedijos centrinis bankas paaukojo pinigų, kad įkurtų prizą ekonomikos mokslams, kuris, žiūrint iš techninės pusės, nėra Nobelio premija.
Panašu, kad Nobelio taryba nesidomi papildomų kategorijų įtraukimu. Nobelio premijų tinklalapyje nuolatos teigiama, kad taryba nusprendė nepriimti naujų pasiūlymų.
Vyrauja mitas, kad Nobelio matematikos premijos nėra todėl, jog A.Nobelio žmona turėjo romaną su matematiku. Tačiau šis mitas atrodo neturintis realaus pagrindo, visų pirma dėl to, kad A.Nobelis niekada nevedė.
Kas atsisakė Nobelio premijų ir kodėl?
Tai nutinka retai, tačiau kai nutinka, būna dramatiška. 1964 m. Jeanas-Paulas Sartre'as atsisakė literatūros Nobelio premijos, nes buvo Jeanas-Paulas Sartre'as. Ji teigė, kad rašytojai neturėtų užmegzti ryšių su institucijomis.
Henry Kissingeris ir Vietnamo politikas Le Ducas Tho 1973 m. gavo Nobelio premiją dėl paliaubų derybų Vietname, tačiau Tho apdovanojimo atsisakė motyvuodamas tuo, kad „paliaubos dar nepasiektos.“
Dar keturi Nobelio premijų laureatai buvo priversti atmesti apdovanojimus dėl savo šalių vyriausybių spaudimo. Adolfas Hitleris trims vokiečiams neleido atsiimti pinigų už apdovanojimą: chemikui Richardui Kuhnui už darbą su vitaminais, chemikui Adolfui Butenandtui už sekso hormonų tyrimus ir Gerhardui Domagkui, atradusiam pirmąjį komerciniu būdu pasiekiamą antibiotiką.
Rusijos rašytojas Borisas Pasternakas atsiėmė apdovanojimą už „Daktarą Živago“ 1958 m., tačiau vėliau sovietų valdžia jį privertė apdovanojimo atsisakyti.
