Mokslininkai patvirtino, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje yra sukeltos skysto vandens. Toks atradimas gerokai padidina tikimybę Raudonojoje planetoje rasti ir gyvybę, skelbia BBC.
Mokslininkai patvirtino, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje yra sukeltos skysto vandens. Toks atradimas gerokai padidina tikimybę Raudonojoje planetoje rasti ir gyvybę, skelbia BBC.
Dėl to NASA pirmadienio vakarą surengė ir neeilinę spaudos konferenciją.
Marso palydovų duomenys rodo, kad tamsios dėmės Marse (žr. nuotrauką) gali būti siejamos su druskos nuosėdomis. Tokios nuosėdos gali pakeisti vandens šalimo ir išgaravimo taškus, tokiu būdu vandenį išlaikydamos skystos būsenos, kad šis galėtų judėti.
NASA nuotr. / Žymės iš kurių galima spręsti, kad Marse yra vandens
Apie savo atradimą žurnale „Nature Geoscience“ pranešė studentas iš Džordžijos universiteto Lujendra'as Ojha‘as.
Ilgos paieškos
Mokslininkai jau anksčiau manė, kad Marse gali būti vandens, tačiau patvirtinti spėjimus buvo sunku, nes temperatūra Raudonojoje planetoje dažnai nukrenta gerokai žemiau nulio laipsnių Celsijaus, o atmosferos spaudimas toks žemas, kad bet koks skystas vanduo čia greitai išvirtų.
Tačiau per pastaruosius 15 metų daryti stebėjimai mokslininkams leido surinkti vis daugiau įrodymų.
Savo tyrime L. Ohja‘as pristatė naujausius duomenis iš „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo, kuris galiausiai padėjo tašką diskusijoje.
MRO turi įrankį „Crism“, kuris gali nustatyti paviršiuje esančių medžiagų cheminę sudėtį. Jis tyrinėjo keturias vietas, kur tamsios dėmės Marse šiltuoju metu tai išnyksta, tai vėl atsiranda.
MRO nustatė, kad šie dariniai padengti druskomis. Druskos – magnio perchloratas, chloratas ir chloridas, gali vandens užšalimo ribą sumažinti 80 laipsnių, o jo išgaravimo lygį – dešimt kartų.
Ši kombinacija leidžia vandeniui Marso paviršiuje likti ilgą laiką.
Kol kas tiksliai neaišku, iš kur Marso paviršiuje atsiranda vanduo, tačiau mokslininkai mano, kad jis į paviršių iškyla iš Marso gelmių.
Taip pat yra galimybė, kad druskos gali ištraukti vandenį iš atmosferos.
„Atsitiktinis“ atradimas
L. Ojha'as pirmasis atrado įrodymų apie galimą vandens egzistavimą Marse, kai dar studijuodamas Arizonos universitete 2011 m. tyrinėjo Marso paviršiaus nuotraukas.
Kartu su Alfredu McEwenu L.Ojha'as nusprendė ištirti Marso paviršiaus nuotraukas, padarytas jų kolegos mokslininko Colino Dundaso.
Jie iš nuotraukų pašalino dėmes, tokias kaip šešėlius ir šviesos trikdžius, ir atrado tamsias pirštų formos žymes, kurios laikui bėgant judėjo per daubas.
Šios žymės ne tik judėjo, tačiau ir sutapo su modeliais, kuriuos atitiktų tekantis vanduo.
Įrodymai apie tai, kad Marse egzistavo vanduo, buvo rasti prieš beveik keturis dešimtmečius. Erozijos šablonai Marso paviršiuje leido daryti prielaidą, kad čia egzistavo upės ir vandenynai.
Tačiau manoma, kad iš ploną atmosferą ir silpną gravitaciją turinčio Marso vanduo išgaravo. Konkretūs skysto vandens įrodymai kitoje planetoje būtų pirmieji.
