Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės vakaruose po žeme savo valandos laukia kolosalaus galingumo užtaisas, kuriam detonavus, akimirksniu žūtų 90 tūkst. žmonių, o JAV paralyžiuotų branduolinė žiema.
Numatomos pelenų pasiskirstymo (milimetrais) zonos išsiveržus Jeloustouno superugnikalniui
Tos uždelsto veikimo bombos pavadinimas – „Geltonasis akmuo“. Nemūsiškai – Jeloustounas. Superugnikalnis, kurio išsiveržimo galia, specialistų teigimu, visu tūkstančių kartų pranoktų garsųjį Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimą 1980-aisiais.
Nors Jeloustounas beveik be jokių aktyvumo požymių snaudžia jau daugiau kaip 70 tūkst. metų, mokslininkai atvirai kalba, kad nesugebėtų prognozuoti tikslios naujo išsiveržimo datos. Pastarąjį kartą Vajomingo ir Montanos valstijų sandūroje slūgsanti Jeloustouno nacionalinio parko ašis, kurios gelmėse kunkuliuoja milžiniškas išsilydžiusių uolienų katilas, išsiveržusi buvo prieš 640 tūkst. metų. Mokslininkai linkę manyti, kad Jeloustounas išsiveržia maždaug kas 700 tūkst. metų.
Tai – vienas didžiausių aktyvių žemyninių vulkaninių silicio magmos šelfų planetoje. Svetainė „HowStuffWorks“ pamėgino sumodeliuoti, kaip viskas vyktų, jei superugnikalnis staiga išsiveržtų.
Visų pirma Žemės plutos paviršiun išsiveržtų magmos, uolienų, garų, anglies dvideginio ir kitų dujų kupolas. Dujos sprogtų taip, kad magma būtų ištaškyta po visą Jeloustouno nacionalinį parką. Prognozuojama, kad šio superugnikalnio išsiveržimas iškart pražudytų apie 90 tūkst. parko apylinkėse įsikūrusių gyventojų, nes maždaug 3 m pelenų sluoksnis iškart po išsiveržimo nuklotų viską iki 1,6 tūkst. km nuotoliu. Jeloustounas slūgso Vajomingo ir Montanos vastijų sandūroje
Jeloustounas slūgso Vajomingo ir Montanos vastijų sandūroje
Pelenai blokuotų visą antžeminio transporto eismą, o netrukus būtų atšaukti ir visi oro skrydžiai, kaip kad nutiko 2010 m. išsiveržus ugnikalniui Islandijoje.
„Sieringos dujos patektų į atmosferą ir susimaišytų su vandens garais, – dėstoma išsiveržimo modeliavimo ataskaitoje. – Tokio dujų mišinio pasekmė – migla, pro kurią sunkiai prasibrautų saulės spinduliai. Todėl netrukus pradėtų kristi orų temperatūra, o tai atsilieptų žemės ūkio derliui – sunaikintų pasėlius, todėl netrukus pasaulyje pradėtų stigti maisto produktų.“
Bet kad Jeloustouno išsiveržimas turėtų tokių katastrofiškų padarinių, tiki ne visi. Pernai JAV Geologinė tarnyba USGS (United States Geological Survey) priėjo išvadą, kad Jeloustouno išsiveržimas užklotų visos šalies miestus pelenais ir nutrauktų skrydžius bei sutrikdytų komunikacijas, tačiau tai nereikštų JAV griūties.
USGS mokslininkų naudota programa Ash 3D rodo, kad po Jeloustouno superugnikalnio išsiveržimo 500 km spinduliu esantys miestai paskestų maždaug 1 m pelenų pusnyse. Toliau esančiuose miestuose pelenų iškristų daugiausiai keliasdešimt centimetrų, o pakrantės miestuose – vos vienas, kitas centimetras.
„Išsiveržimas suformuotų savo vėjų sistemą, kuri galimai nuslopintų dabar Š. Amerikoje vyraujančių vėjų modelį“, – sakė tyrimo autorius Larry Mastinas.
Jeloustouno nacionalinis parkas
Tačiau net ir plonesnis pelenų sluoksnis JAV būtų didžiulė nelaimė. Visų pirma, pelenai paralyžiuotų elektronines komunikacijas ir skrydžius. Be to, visą žemyną nukloję pelenai, ko gero, sukeltų mažiausiai metus trunkančią žiemą.
Štai 1815 m. įvykęs Mount Tambora išsiveržimas Ramiajame vandenyne visam pasauly atnešė metus be vasaros, ir, pvz., JAV Šiaurės Rytuose (Meino, Niujorko, Masačusetso ir kt. valstijose) tų metų birželį snigo.
Bent 30 cm pelenų sluoksnio padengtose zonose kiltų pastatų deformacijų ir griūties, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų užsikimšimo rizika, vėjai keliuose ir gatvėse supustytų pelenų kopas.
Praeityje Jeloustoune yra įvykę trys superugnikalnio išsiveržimai, kurių metų į aplinką buvo išmesta apie 250 kubinių mylių pelenų. Pirmasis įvyko prieš 2,1 mln. metų, antrasis – prieš 1,3 mln. metų, trečiasis ir pastarasis – prieš 640 tūkst. metų.
O menkesnės galios išsiveržimas Jeloustoune įvyko ne taip seniai – prieš maždaug 70 tūkst. metų.
Jau rašėme, jog šių metų balandį mokslininkai paskelbė Jeloustouno gelmėse atradę antrą magmos katilą, kuris slūgso po seniau žinomu pirmuoju. Antrajame dubenyje magmos yra tiek, kad jis 11 kartų užtvindytų Didįjį kanjoną.