Paradoksas, bet didžioji dalis „debesų“ laikoma... po žeme. Duomenų centrai tampa vis išradingesni ir pribloškia ne savo dydžiu, o architektūriniais sprendimais ir saugumo bei gamtinių išteklių sinergija. Norime pristatyti 5 įspūdingus, o galbūt ir įspūdingiausius pasaulyje duomenų centrus.
1. „Pionen“ duomenų centras, Stokholmas, Švedija
Šis duomenų centras žymus ne tik savo serveriais ir patikimumu, kurį pripažino net prieštaringai vertinama „Wikileaks.org“ svetainė, čia laikiusi savo serverius. Dėl įspūdingo interjero čia buvo filmuojamas Džeimso Bondo serijos filmas, kur duomenų centras tapo vieno iš blogųjų personažų buveine. Šis duomenų centras yra įkurdintas buvusiame kariniame bunkeryje 30 metrų po žeme ir gali atlaikyti ne tik atominių, bet ir vandenilinių bombų sprogimus (kiek panašų bunkerį turime ir Lietuvoje). Taip pat šiame duomenų centre yra keli neįprasti sprendimai. Vienas jų – povandeninių laivų varikliai, kurie gali gaminti 1,5 MW elektros energijos. Aišku, jie yra atsarginiai. Paties duomenų centro signalizacija – pasiskolinta tiesiai iš vokiškų povandeninių laivų.
2. „MareNostrum“, Barselona, Ispanija
IBM čia pastatė savo superkompiuterį, kuris yra vienas iš kelių Ispanijos superkompiuterių. „MareNostrum“ – labai mažas duomenų centras, lyginant su didžiausiu – vos 120 kvadratinių metrų. Visas šio duomenų centro žavesys yra tas, kad jis įrengtas bažnyčioje.
Beje, Romos imperijos laikais Viduržemio jūra buvo vadinama „Mare Nostrum“ – mūsų jūra.
3. „SWITCHnap“ duomenų centras, Las Vegas, JAV
Pradėti norisi nuo įspūdingo šio duomenų centro dydžio – 210 tūkst. kvadratinių metrų (2,2 milijono kv. pėdų). „SWITCHNap“ duomenų centras pastatytas Nevados dykumoje, šalia Las Vego miesto. Aišku, tai ne vientisas pastatas – greičiau pastatų kompleksas – tačiau bendri jų pajėgumai yra tikrai įspūdingi.
Deja, netrukus didžiausio duomenų centro vardą iš jo atims naujai statomas 600 tūkst. kvadratinių metrų ploto duomenų centras Lanfang mieste, Kinijoje, kurį iniciavo IBM. Tai protu nesuvokiami dydžiai. Palyginimui, didžiausias Lietuvos duomenų centras telpa į kuklias 500 kvadratinių metrų sales.
4. „Google“ duomenų centras, Hamina, Suomija
Tai – vienas iš „žaliųjų“ duomenų centrų, kurie tampa vis populiaresni. Haminos duomenų centras nėra architektūrinis stebuklas – dydžiu jis nė kiek neišsiskiria iš kitų „Google“ duomenų centrų. Visas duomenų centro įspūdis sutelpa vienoje salėje, tačiau ne toje, kur stovi serveriai. Tai – aušinimo paskirstymo salė su daugybe vamzdžių. „Hamina“ duomenų centras įkurtas buvusioje popieriaus gamykloje ant Baltijos jūros kranto. Kaip ir tuomet, taip ir dabar ši „gamykla“ paima jūros vandenį ir pervaro jį per sudėtingą aušinimo sistemą. Tokiu būdu serverinės patalpų aušinimui nereikalinga elektra – oras atvėsinamas jūros vandeniu. Jūros vanduo toliau išleidžiamas į jūrą (dar kartą jį atvėsinus, kad nebūtų sukelta ekologinė katastrofa) ir toks aušinimas vyksta visą laiką.
„Žaliasis“ „Google“ duomenų centras yra pakankamai gerai žinomas visame pasaulyje už drąsius sprendimus aplinkosaugos srityje. Kita vertus, tai tikrai ne vienintelis duomenų centras, palaikantis „žalią“ „debesį“.
5. AISO duomenų centras, Romolandas, Kalifornija
Dar vienas „žaliasis“ duomenų centras. Jis nėra didelis, tačiau naudoja beveik visas alternatyvios energijos technologijas. Elektros energiją gamina saulės fotoelementai aplink DC pastatą. Elektros energija naudojama ir vėjo turbinoms, kurios vėdina patalpas. Maža to, centre yra ir lietaus surinkimo sistemos, kurios surenka vandenį ir jį panaudoja serverinių vėdinimui. Visos šios technologijos sutaupo nemažai energijos išteklių. Tai pagrindžiama ir PUE (Power Usage Effectiveness) indeksu, kuris yra itin žemas – 1.13. Paprastai šis indeksas būna 2.0 ar net 3.0.
Kai kuriuos įspūdingus duomenų centrus dar tik pamatysime ateityje. Kinai stato jų ne vieną, tad per artimiausius 2–5 metus būtent jie kovos dėl didžiausiojo titulo. Švedai pranešė apie visiškai ekologiško „aktyvaus“ duomenų centro statybą 2016 metais. Tai toks duomenų centras, kuris ne tik nenaudos tradicinės energijos išteklių, bet tokios energijos perteklių atiduos aplinkinėms bendruomenėms – juk serverines vėdinantis oras (kaip ir vanduo) sušyla, o tai gali būti puiki šildymo alternatyva.
Taip pat sklinda gandai, kad „Google“ stato duomenų centrą krovininiame laive San Francisko uoste. Toks laivas elektros energija apsirūpintų nuo specialių plūduriuojančių pontonų, o vėsinamas – jūros vandeniu. Tai būtų naujas žingsnis duomenų centrų rinkoje, nes toks laivas galėtų plaukti ten, kur toks DC tuo metu labiausiai reikalingas. Liktų tik ištempti kabelius nuo kranto.
Įspūdingiausių duomenų centrų dešimtukus netrukus pildys ir dideli, ir ekologiški duomenų centrai visame pasaulyje. Ar tarp jų bus nors vienas Lietuvos centras? Laikas parodys. O pastaruoju metu didžiųjų rinkos žaidėjų akys krypsta į išskirtinių gamtinių sąlygų šalis – Švediją, Suomiją, Kanadą, Islandiją ir Grenlandiją.