NASA pavirtino vakar žiniasklaidoje pasirodžiusius lūkesčius apie tai, jog kosminiu teleskopu Kepler atrasta labiausiai į Žemę panaši planeta, kuri skrieja aplink Saulės tipo žvaigždę. Maža to, planeta nuo gimtosios žvaigždės nutolusi maždaug tiek pat, kiek ir Žemė nuo Saulės – egzoplaneta aplink savąją žvaigždę apskrieja per 385 paras.
Žemė (kairiau) ir Kepler-452b (dešiniau) - kompiuterinė iliustracija ©NASA
Atrastąją egzoplanetą vadinti Žemės dvyne būtų netikslu. Veikiau šis dangaus kūnas, pavadinimu Kepler-452b, yra vyresnė ir šiek tiek didesnė Žemės pusseserė.
„Tai yra pirmas mūsų atrastas uolinis pasaulis, skriejantis aplink Saulės tipo žvaigždę ir esantis vadinamojoje Goldiloko zonoje, t. y., nutolęs nuo jos kaip tik tokiu atstumu, kokio reikia, kad planetos klimatas būtų palankus vandeniui, – sakė misijos Kepler tyrėjas Jeffas Coughlinas. – Vis labiau artėjame prie momento, kai bus atrasta planeta, identiška Žemei. Tokios dar neatradome, tačiau šiame kelyje yra svarbus kiekvienas žingsnis.“
Be Kepler-452b mokslininkai atrado ir kitų mažų, galimai gyvenamų egzoplanetų, tačiau jos skrieja aplink raudonąsias nykštukes – mažesnes, vėsesnes, o kartais ir gerokai senesnes už Saulę žvaigždes.
Kepler-452b nuo Žemės skiria 1,4 tūkst. šviesmečių. Kol kas ši planeta yra vienintelė, kurią pavyko pastebėti šios žvaigždės apylinkėse. Ši egzoplaneta yra maždaug 60 proc. didesnė už Žemę ir apie 5 kartus masyvesnė, todėl priskirtina vadinamųjų superžemių tipui. Tikėtina, jog ją gaubia tanki atmosfera, planetoje gali būti gausu vandens ir ugnikalnių.
Aplink savo žvaigždę Kepler-452b apskrieja per 385 paras, taigi, metai joje trunka šiek tiek ilgiau nei Žemėje. Tiesa, žvaigždė, aplink kurią sukasi Kepler-452b, yra maždaug 10 proc. didesnė ir apie 20 proc. šviesesnė už mūsų Saulę.
„Jausmas joje iš tikrųjų turėtų būti labai panašus į jausmą, jog esi Žemėje – ir visa tai dėl beveik identiško saulės spindulių kiekio toje planetoje“, – samprotauja planetą atradusiai tyrėjų grupei vadovavęs Kepler duomenų analitikas Jonas Jenkinsas.
Nuo savo žvaigždės atrastoji planeta Kepler 452b nutolusi atstumu, beveik identišku atstumui, kuriuo Žemė nutolusi nuo Saulės. Kepler-452b aplink savo žvaigždę apskrieja per 385 paras
Tiesa, 6 mlrd. metų amžiaus Kepler-452 žvaigždė yra gerokai vyresnė už mūsų Saulę, kuriai – tik 4,5 mlrd. metų.
„Tik pagalvokite! Toji planeta gyvybei tinkamoje zonoje praleido ne 4,5 mlrd. metų (kaip Žemė), o jau ištisus 6 mlrd. metų! – atkreipia dėmesį J. Jenkinsas. – Tai papildomos galimybės gyvybei užsimegzti ir galbūt suklestėti – žinoma, jei tik toje planetoje yra visų gyvybei būtinų sudedamųjų dalių.“
Kartu su žinia apie Kepler-452b atradimą buvo paskelbtas 521 kandidatės į egzoplanetas sąrašas. Vienuolika šio sąrašo narių yra panašios į Kepler-452b, t. y., už Žemę didesnės ne daugiau kaip 2 kartus ir aplink savo žvaigždę skrieja gyvybės zonoje.
Iš viso 2009 m. darbuotis pradėjęs, tačiau 2013 m. sugedęs kosminis teleskopas Kepler atrado jau beveik 4,7 tūkst. egzoplanetų, iš kurių tik apie 1 030 reikia patvirtinimo. Tačiau astronomai įsitikinę, kad didžioji dalis – apie 90 proc. atrastų planetų egzistavimas yra arba bus įrodytas.
Teleskopas Kepler misijos metu stebėjo iškart daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių ir fiksavo menkiausius tų žvaigždžių priblėsimus, kuriuos sukeldavo regimuoju disku praslenkančios planetos šešėlis. Kepler surinktų duomenų masyvas yra toks milžiniškas, kad duomenys tebeanalizuojami ir mokslininkai daro naujus atradimus, nors pats teleskopas naujų duomenų jau dvejus metus nebefiksuoja.
Kepler duomenų analizė leidžia manyti, kad apie 20 proc. Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių gyvybės (Goldiloko) zonoje turi nors po vieną uolinę planetą. Tiesa, naujausi atradimai šią statistiką turėtų reikšmingai pakoreguoti.
Naujausią atrastų planetų ir kandidačių į jas bloką misijos Kepler mokslininkai planuoja skelbti kitais metais. Tai bus jau aštuntas Kepler misijos katalogo papildymas. Programinės įrangos progresas suteikia papildomų privalumų, tad mokslininkai tikisi, kad teleskopo Kepler surinktos medžiagos naujiems atradimams pakaks dar ne vienam dešimtmečiui.