Dronai leidžia filmų kūrėjams eksperimentuoti su oro kinematografijos galimybėmis ir daryti tai tokiais būdais, kurie ankščiau buvo neįsivaizduojami. Nuo muzikinių vaizdo klipų iki kvapą gniaužiančių sporto akimirkų – „The Wall Street Journal“ žurnalistė Ellen Gamerman apžvelgia šiandienos dronų panaudojimo filmavimuose tendencijas.
Dronai pasitelkiami įvairiems filmavimo darbams – nuo filmų ir reklamų kūrimo iki sporto rungtynių fiksavimo. Tiesa, vis dar opiu klausimu išlieka jų panaudojimo saugumas.
Dronai leidžia filmų kūrėjams eksperimentuoti su oro kinematografijos galimybėmis ir daryti tai tokiais būdais, kurie ankščiau buvo neįsivaizduojami. Nuo muzikinių vaizdo klipų iki kvapą gniaužiančių sporto akimirkų – „The Wall Street Journal“ žurnalistė Ellen Gamerman apžvelgia šiandienos dronų panaudojimo filmavimuose tendencijas.
Keturi aktoriai peršoka nuo vieno pastato stogo ant kito ir pasileidžia bėgti tarp ant virvių iškabintų skalbinių eilių. Visą tą laiką juos seka kamera, kuri yra taip arti, kad net galima aiškiai įžiūrėti jų veidus. Visą tai – kadras iš naujojo Bogotoje nufilmuoto serialo „Narcos“, vaizduojančio narkotikų kartelių karus. Ši scena per daug intymi, kad ją būtų galima filmuoti sraigtasparniu, bet taip pat ir per daug įtempta, kad ją būtų galima tinkamai nufilmuoti nuo žemės.
Scenos filmavimas patikimas dronui. Maža bepilotė skraidyklė, varoma ant aštuonių voriškų kojų pritaisytais propeleriais, pakyla nuo žemės. Du vyrai valdo droną ir jo kamerą, žaidimo konsolių vairalazdėmis primenančiais valdytuvais.
Neseniai dronai buvo pasitelkti filmuojant įkaitų sceną filme „Scandal“, o taip pat skriejo ratais aplink atlikėją Mary J. Blige, naujausiame jos muzikiniame vaizdo klipe. Dronas skriejo virš Kremliaus, filmuojant šeštąją filmo „Fast and Furiuos“ dalį bei vijosi iš paskos katerį virš Bankoko Chao Phraya upėje, sukant greit pasirodysiančią juostą „Mechanic: Resurection“. Bepilotė skraidyklė skrido virš girių, filme „Into the Woods“. Dar vienas dronas netrukus fiksuos Kinijos peizažus naujajam Matto Damono filmui „The Great Wall“.
Kompanijos „Team5“ dronas filmuoja sprogimų scenas naujajam TV serialui „Narcos“ (Rob Gluckman nuotr.)
Dronai naudojami filmuojant viską; nuo naujienų reportažų ir automobilių reklamų iki televizinių sporto renginių. Šie prietaisai tampa įprastinių dangaus fotografų darbo įrankiu. Jie gan nesunkiai įvaldomi, vikrūs bei nebrangūs.
Anksčiau tik didelio biudžeto filmuose regėti įspūdingi vaizdai iš oro tampa įprastu reiškiniu. Nebrangūs, nedideli ir manevringi dronai leidžia jų pilotams atlikti įvairiausius triukus, nešti kamerą virš ugnikalnio kraterio arba nukreipti ją tiesiai į ryklio nasrus. Dronais filmuoti vaizdai tampa vis pažįstamesni ir žiūrovų akiai: iš aukštybių prie žemės artėjantis žvilgsnis, prasiskverbiantis per ankštas erdves ir nukrypstantis tiesiai į įvykių epicentrą.
„Kai turi įrankį, leidžiantį atskleisti istoriją efektyviau bei aštriau, jį ir naudoji“, – teigė Pieteris Jan Bruge, vykdantysis serialo „Bosch“ prodiuseris, kuris neseniai skraidino droną virš betoninių Los Andželo upės krantinių. Scenoje matomas Los Andželo policijos detektyvas. Kamerai kylant, policininkas vis tolsta, o tuo tarpu atsiskleidžia miesto peizažas. „Kadrai pasakoja istoriją.“
Kol ši technologija vis dar nauja, Holivudas pasidalino į dvi grupes. Vienai jų dronai yra meninis įrankis, kaitai – burzgiantys skraidantys pjūklai. Filmavimas dronais iš pažiūros yra visiems prieinama technika. Dronus nesunku įsigyti bei išmokti juos skraidinti. Oro filmavimo ekspertai baiminasi, kad viena kvaila klaida gali sugriauti visą dronų įvaizdį.
Alanas Purwinas, vienas iš Kalifornijoje įsikūrusios kompanijos „Team5“ įkūrėjų, kuri vienija didelę patirtį sukaupusius filmavimo pilotus bei oro kinematografijos ekspertus, teigia, jog filmavimams naudojant dronus, būtina gerai išmanyti savo darbą. Jis perspėjo dėl patirties įtemptuose filmavimuose neturinčių naujokų. „Filmavimo režisierius ima ant tavęs klykti ir rėkti, tu spusteli ne tą mygtuką ir dronas vietoje to, kad pasuktų į dešinę, pasuka į kairę ir rėžiasi tiesiai į aktoriaus veidą.“
Visame pasaulyje meno ir pramogų industrijose, nuo fotografijos iki gyvų pasirodymų, dronų kinematografija sparčiai virstą į savitą naują specialybę. Kompanija „Disney“ neseniai pateikė prašymus gauti patentus mašinų panaudojimui jos pramogų parkuose. Žadama pasitelkti dronų spiečius šviesos šou, kurio metu skraidyklių būriai taptų tarsi vienu dideliu ekranu ore. „Disney“ taip pat siekia panaudoti dronus „skraidančių marionečių“ valdymui. Kompanijos patentų prašymuose teigiama, jog iki šiol nebuvo sukurta mechanizmų leidžiančių rengti didelio masto pasirodymus ore, kurie pasižymėtų atlikimo pakartojimo, dinamikos ir interaktyvumo savybėmis.
JAV Federalinės aviacijos administracija (FAA) griežtai riboja dronų naudojimą komerciniais tikslais – bepilotes skraidykles kol kas be jokių apribojimų galima naudoti tik pramogai. Tačiau praėjusių metų pabaigoje agentūra ėmė švelninti apribojimus naudoti dronus kai kurių šakų verslui, pavyzdžiui, nekilnojamo turto bei inžinerijos įmonėms. Prieš kurį laiką leidimas lauko bandymams taip pat išduotas ir kompanijai „Amazon“, kuri ruošiasi dronus panaudoti prekių pristatymams.
Gausybė Holivude įsikūrusių filmavimo paslaugas teikiančių kompanijų taip pat gauna leidimus dronų panaudojimui. Michaelas Shabunas, Los Andžele įsikūrusios „SZ DJI Technology Co.“ kompanijai atstovaujančios įmonės vadybininkas, teigė jog šios firmos dronai jau panaudoti kuriant daugiau nei 20 filmų bei televizijos serialų. Jo teigimu, per ateinančius kelis mėnesius šis skaičius ženkliai šaus į viršų, nes sparčiai auga ir gerai apmokytų bei įgudusių dronų valdymo specialistų kiekis. Profesionalių drono filmavimo paslaugų kaina vienai diena siekia apie 2 000 dolerių. Tuo tarpu norint filmavimams pasitelkti sraigtasparnį, vienos dienos filmavimo kaina prasideda nuo 10 000 dolerių.
Los Andžele filmuotame ritmenbliuzo atlikėjos Mary J, Blige muzikiniame vaizdo klipe „Doubt“ taip pat pasitelktas dronas. Robotinė skraidyklė pasirinkta dėl riboto klipo biudžeto bei nedidelių teatro erdvių, kuriose ir vyko filmavimai. Blige nė nekrūptelėjusi atliko savo pasirodymą, kai tuo tarpu visai greta jos ratus suko dronas. Danny Lockwoodas, „Capitol Records“ vyriausiasis kūrybos ir vaizdo klipų produkcijos viceprezidentas, teigė, jog dronas skleidžia išties didelį triukšmą. Tai tarsi virš tavo galvos zirziantis sraigtasparnis. Tačiau dainininkė sugebėjo susitelkti į dainą ir meistriškai atliko savo darbą.
Iš tiesų dronų panaudojimas filmavimams nėra toks naujas reiškinys, tačiau dabar net ir didžiausios Holivudo garsenybės ėmė rodyti šiai technologijai deramą dėmesį. Režisierius Martinas Scorsese pasiuntė droną iš oro nufilmuoti paplūdimio vakarėlio filme „The Wolf of Wall Street“. Su dronų technologija susietas prietaisas pernai laimėjo Oskarą už mokslinius bei techninius pasiekimus. Pastaruoju metu tikimasi dronus išvysti ir virš centrinio Londono, kur bus filmuojama juosta „Mission: Impossible – Rogue Nation“.
Manoma, kad dronai bus panaudoti juostos „Mission: Impossible – Rogue Nation“ filmavimui („Paramount Pictures“ nuotr.)
Nepilotuojamoms skraidyklėms Holivude įgaunant vis didesnę reikšmę, filmų pramonės atstovai vis dažniau diskutuoja, kam derėtų patikėti jų valdymą. Patyrę kinematografai bei sraigtasparnių pilotai teigia, jog jų įgūdžiai savaime tinkami šiems prietaisams – kaip ir dronai, oro kameros yra valdomos nuotoliniu būdu iš sraigtasparnio kabinos. Jie perspėja dėl nepatyrusių naujokų, neturinčių FFA suteiktų leidimų, kurių filmavimas – neprofesionalus, o skraidyklių valdymas – neatsakingas. Jie taip pat skundžiasi, jog dėl nepatyrusių ir filmavimo dronais paslaugas siūlančių naujokų gausos, praranda darbus televizinėse reklamose, muzikiniuose vaizdo klipuose ir kitose sferose.
Nelicencijuoti dronų pilotai, iš kurių daugybė vaikystę praleido žaisdami video konsolių žaidimus ir taip įgijo itin gerus vairalazdžių bei kitų nuotolinio valdymo pultų kontroliavimo įgūdžius, teigia, jog gali užfiksuoti puikius kadrus kur kas pigiau ir greičiau nei didžiosios filmavimo kompanijos. Kol dronų pilotai iš FAA leidimus vykdyti gavusių įmonių turi suderinti savo skrydžius su atitinkamomis institucijomis, saviveiklininkai nesuka galvos dėl jokių apribojimų ir licenzijų. Tai „pilkoji rinka“ kurią sunku reguliuoti – dronas gali bet kada pakilti į orą, per kelias minutes užfiksuoti reikiamus kadrus, nusileisti ant žemės, kur jis bus išrinktas ir supakuotas į dėžę. Ir visą tai bus atlikta taip greitai, kad niekas to net nepastebės.
„Mes siekiame šviesti žmones, kad jie suprastu, ką gali ir ko negali daryti, ir jei mes matome nesaugius veiksmus, mes privalome imtis atsakomųjų baudžiamųjų civilinių priemonių – mes galime skirti jiems baudą“, – teigė FAA atstovė spaudai Laura Brown.
„Corridor Digital“, Los Andželo firma, neturinti federacinio leidimo komerciniam dronų panaudojimui, kuria trumpus filmus vaizdo žaidimų kompanijoms ir neseniai pradėjo kurti eilę vaizdo įrašų skirtų kompanijos AT&T kuriamai foto-žinučių siuntimo programai „Snapchat“. Vienas iš „Corridar Digital“ įkūrėjų Niko Pueringeris, išradingas 29 metų vyras, subūręs šią kompaniją iš savo studijų laikų draugų, teigė skraidindamas dronus naudojasi sveiku protu. Filmavimai atliekami žmonių negyvenamose teritorijose. Anot jo, kompanija vaikšto ant įstatymų ribos, tačiau nei vienas jos atliktas filmavimas nesukėlė rimtų problemų.
Pilotai, kurie neturi gavę reikiamų leidimų, kartais vyksta filmavimų atlikti į kitas šalis, su laisvesnėmis dronų panaudojimo nuostatomis arba JAV teritorijoje dirba „už dyką“ ir paprašo papildomų pinigų už, tarkim, furgono nuomą arba konsultacines paslaugas. Kai kurie pilotai net įsigudrina prie savo dronų pririšti žemę siekiančias virveles – tokiai, su žeme sujungtai skraidyklei nebetaikomi tokie pat apribojimai kaip įprastiniams dronams. „Yra įstatymai, bet juos neįtikėtinai lengva apeiti“, – teigė Ajoy Mani, vizualinių efektų ekspertas, dirbantis už JAV ribų ir laikantis šios šalies dronų panaudojimą reglamentuojančius įstatymus „kraštutiniais ir drakoniškais“.
Nors dar nepranešta apie nei vieną rimtą su dronų skrydžiais susijusį incidentą filmavimo aikštelėse, šie aparatai vis dėlto nukrenta arba susiduria pašaliniais objektais. Mani rūpinosi dronų darbu Bulgarijoje, filmuojant 2014-ųjų Silvestro Stalonės juostą „The Expendables 3“. Ši šalis pasižymi minimaliais dronų panaudojimo apribojimais. Filmuojant katerių lenktynių sceną dronas netikėtai nukrito į Juodają jūrą. Niekas nenukentėjo, o droną bei nufilmuotus kadrus pavyko išsaugoti. Tačiau Mani teigimu, beveik 30 000 dolerių kainuojančiai kameros linzei prireikė atnaujinimo.
MOB dronas fiksuoja kadrus „NBC Sports“ kanalui (Tom Thompson nuotr.)
Šiuo metu FAA iš norinčių leidimus dronų panaudojimui komerciniams tikslams gauti asmenų reikalauja turėti bent asmeninę piloto licenziją, skraidinti droną matymo ribose, niekad to nedaryti naktį bei iš anksto suderinti drono skrydžio planus su šia agentūra. Dabar dronai ženklinami numeriais, kaip ir lėktuvai. Taip pat pasigirdo kalbų, kad ruošiamasi dronuose montuoti radijo ryšio aparatūrą, kuri siųstų signalus netoliese esančioms oro kelių kontrolės įstaigoms.
Neseniai FAA išplatino pasiūlymą taisyklių pakeitimams. Pagal naujausias nuostatas, skirtas nedidelėms bepilotėms skraidyklėms, jas būtų galima naudoti komerciniams skrydžiams, jeigu jų operatorius išlaikytų teorinį aviacijos egzaminą, kurį reikėtų perlaikyti kas du metus, bei skrydžio metu laikytųsi tam tikrų apribojimų; droną naudotų tik dienos metus ir tik savo matymo lauke. Dėl šių įstatymų pakeitimų bus apsispręsta kitais metais.
