Studentė išsiaiškino, kad mūsų planetą supa gigantiški plazmos vamzdžiai

Sidnėjaus universitete (Australija) besimokanti 23 metų studentė Cleo Loi padarė atradimą, kurį pasaulio astrofizikai iš pradžių vertino skeptiškai: C. Loi tvirtino, kad mūsų planetą supa gigantiški, nematomi, judantys plazmos vamzdžiai. Ir ji sugebėjo apginti savo teiginius, rašo news.com.au.

Australijos dykynėje pastatytu radioteleskopu jaunoji mokslininkė stebėjo trimatį mus supančio kosmoso vaizdą ir įrodė, kad Žemės atmosfera yra susieta su keistos vamzdžio formos plazmos struktūromis. Sudėtingi, daugiasluoksniai plazmos takai atsiranda Saulės šviesai apšviečiant atmosferą.

Menininko pavaizduoti Žemę supantys plazmos vamzdžiai (Tyrėjų iliustr.)

„Mokslininkai daugiau nei 60 metų tikėjo, kad tokios struktūros egzistuoja, tačiau pirmą kartą užfiksuodami jų vaizdą įrodėme, kad jie tikrai egzistuoja“, – sakė Australijos astrofizikos tyrimų centro CAASTRO mokslininkė C. Loi.

„Išmatavome, kad jie yra maždaug 600 km aukštyje virš žemės, viršutiniame jonosferos sluoksnyje ir, panašu, driekiasi aukštyn, į plazmosferą. Maždaug ten baigiasi neutrali atmosfera ir pereinama prie atviro kosmoso plazmos. Danguje, kur didelio tankio plazmos juostos paeiliui kaitaliojasi su mažo tankio plazmos juostomis, pamatėme aiškią struktūrą. Ji lėtai dreifuoja ir tarsi pašvaistė puikiai derinasi su Žemės magnetinio lauko juostomis. Supratome, kad tai gali būti kažkas svarbaus“, – sakė jaunoji mokslininkė.

Proveržis tyrimuose įvyko tada, kai C. Loi pradėjo naudotis negyvenamoje Vakarų Australijos vietovėje pastatytu Murchisono plataus lauko teleskopų masyvu (MWA), stebinčiu didelį dangaus plotą.

Atskyrus signalus, pasiekiančius teleskopų masyvą iš skirtingų pusių, astronomai MWA masyvui, kurį sudaro 128 atskiros antenos, išdėstytos 9 kvadratinių kilometrų plote dykumoje, suteikė gebėjimą matyti trimatį kosmoso vaizdą.

„Tai kažkas panašaus, kaip teleskopą paversti dviem akimis, kurios leidžia stebėti trimatę šių struktūrų prigimtį ir jų judėjimą. Galėjome išmatuoti tarpus tarp jų, jų aukštį virš žemės, jų statų nuosvyrį. Anksčiau tai nebuvo įmanoma – tai yra labai žavingas naujas metodas“, – džiūgavo mokslininkė.

C. Loi sakė, kad jos tyrimo rezultatus, atseit, dėl teleskopo vaizdo netobulumo, kiti mokslininkai iš pradžių ignoravo.

„Anksčiau jie nebuvo matę nieko panašaus. Iki šiol niekas tokiu būdu nevertino duomenų. Daug žmonių buvo įsitikinę, kad tai yra kažkokios vaizdinimo klaidos, kad dėl to neverta per daug džiūgauti. Bet, manau, būdama šiek tiek užsispyrusi studentė, buvau labai smalsi ir tarsi apžavėta. Atsargiai vertinau savo rezultatus, todėl kiti mokslininkai įsitikino, kad tai yra kažkas kito, nei maniau. Nustatėme, kad jonosferos jonizacijos vaizdas yra ganėtinai aiškios struktūros. Plazma teka tokiomis vamzdžio pavidalo struktūromis, kurių kryptis dera su Žemės magnetiniu lauku. O ir patys vamzdžiai gali judėti“, – pasakojo studentė.

C. Loi sakė, kad dreifuojantys plazmos vamzdžiai gali iškreipti astronominių stebėjimų duomenis, ypač – palydovinės navigacijos sistemų duomenis. Tikėtina, kad įvertinus studentės atradimą teks iš naujo įvertinti mūsų žinias apie tai, kaip veikia galaktikos, žvaigždės ir dujų debesys, kaip jie atrodo.

C. Loi darbo vadovė Tara Murphy sakė, kad studentės darbas – įspūdingas.

„Turiu pagirti Cleo už tai, kad ji ne tik atrado šį reiškinį, bet ir įtikino visą mokslo bendruomenę. Kaip studentei, neturinčiai patirties šioje srityje, tai yra labai įspūdingas pasiekimas“, – sakė CAASTRO mokslininkė, taip pat dirbanti Sidnėjaus universiteto Fizikos mokykloje.

„Kai pirmą kartą pamatė duomenis, daugelis vyresniųjų jos bendradarbių pamanė, kad jie yra tiesiog „per geri, kad būtų tiesa“, kad stebėjimo procesas kažkaip pakenkė duomenims tačiau per kelis vėlesnius mėnesius C. Loi sugebėjo juos įtikinti, kad duomenys tikri ir moksliniu požiūriu įdomūs“, – sakė studentės vadovė.

Tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamas leidinys „Geophysical Research Letters“.