Į verslo pasaulį įsiveržusios informacinės technologijos per paskutinį dešimtmetį jį pakeitė neatpažįstamai. Išnyko geografinio atstumo sąvoka – kolegas, dirbančius už tūkstančių kilometrų, galima pasiekti taip pat lengvai lyg jie dirbtų kitame biuro aukšte. Komunikacija tapo nepalyginamai spartesnė ir efektyvesnė, išnyko barjerai, skyrę darbuotojus nuo įvairaus pobūdžio informacijos.
Sukeldami tikrą verslo revoliuciją, šie reiškiniai aukštyn gerokai kilstelėjo produktyvumo kartelę. Tačiau tuo pačiu jie sukūrė naujas problemas – pavyzdžiui, informacijos „perkrovą“, kurią kasdien patiria kiekvienas. Todėl, siekiant toliau didinti darbo produktyvumą ir efektyvumą, svarbiausios rytojaus programinės įrangos naujovės bus orientuotos būtent į šių iššūkių sprendimą ir darbo rutinos procesų supaprastinimą.
Efektyvumą mažina informacijos perkrova
JAV atlikto tyrimo duomenimis, 56 proc. su informacija susiduriančių darbuotojų (analitikų, redaktorių, vadybininkų, administratorių ir kitų) teigia, jog vienu metu atlieka pernelyg daug užduočių. Pavyzdžiui, rašydami ataskaitą, jie turi nuolat tikrinti elektroninio pašto dėžutę, atsakinėti į skambučius, sekti svarbias naujienas internete. Daug pasako pats faktas, jog šiandien vidutinis darbuotojas gauna 10 kartų daugiau el. laiškų nei 1997 metais.
Dėl šių priežasčių 15–25 % laiko sugaištama darbams, kurie nesusiję su kompanijos produktyvumu – organizuojant darbotvarkę ar kontaktus. Juos atlikdamas darbuotojas šį laiką praleidžia ne kurdamas pridėtinę vertę ar dirbdamas tiesioginį su jo įgūdžiais bei gebėjimais susijusį darbą, o skiria jį tik tam, kad susidorotų su išaugusiu duomenų srautu.
Šiems sunkumams spręsti šiandien jau modeliuojama naujos kartos programinė įranga. Kompiuterinių darbo įrankių evoliucijos tikslas – automatizuoti mažiau svarbius procesus, padėti darbuotojui nustatyti prioritetus, greičiau rasti reikiamą informaciją bei daug efektyviau apdoroti duomenis.
Elgsenos atpažinimo programos
Viena iš svarbiausių naujovių bus darbuotojo elgseną atpažįstantys įrankiai. Augančiame informacijos sraute jie padės nustatyti užduočių prioritetus. Programinė įranga sugebės „išmokti“ darbuotojo darbo įpročius bei poreikius ir atliks savotišką asistento funkciją. Ji sugebės įvertinti įmonės darbuotojų, klientų bei partnerių hierarchiją, darbuotojo krūvį ir automatiškai supras, kuriuos skambučius galima praleisti, pagal svarbą išdėstys gautus elektroninius laiškus.
Pavyzdžiui, programa gali „išmokti“ (ar „būti išmokyta“), jog, darbuotojui rašant svarbią ataskaitą, jo negali trukdyti telefono skambučiai – nebent skambina skyriaus vadovas ar šeimos narys. Ji pati nustato, kad artėja ataskaitos pristatymo terminas, ir atitinkamai sudėlioja prioritetus.
Naujos kartos duomenų paieška
Anot analitikų, vidutinis darbuotojas skiria net 30 % darbo laiko informacijos paieškai. Bet tai laikina, nes ateityje neliks tokių klausimų kaip: „kuriame kompiuterio aplanke aš išsaugojau tą nelemtą dokumentą“? Duomenų organizavimą kaupiant juos aplankuose galėsime pamiršti. Tai nutiks dėl išplėstų metaduomenų galimybių.
Metaduomenys – informacija, pagal kurią reikiamus duomenis randa paieškos sistemos. Šiandien ieškodami informacijos darbuotojai yra priversti galvoti „kaip duomenų bazės“ – tiksliai formuluoti užklausas, kad gautų tik reikalingus paieškos rezultatus. Tačiau net ir tobuliausios nūdienos sistemos nėra visiškai tikslios – tarp paieškos rezultatų pateikiama daug nereikalingų dokumentų, kurių gausoje reikiamą informaciją gali būti sunku aptikti.
Ateities duomenų bazėse tokie įrankiai kaip darbuotojų elgsenos ir situacijos atpažinimas padės geriau perprasti užklausos esmę. Tai leis tiksliau išdėstyti paiešką atitinkančius dokumentus pagal svarbos tikimybę, pirmiausia atsižvelgiant į ieškančio darbuotojo pareigas ar tuo metu vykdomus projektus ir kitus faktorius.
Gilesnis žvilgsnis į įmonės duomenis
Sukaupti įmonės duomenys – didžiausias jos turtas. Ateityje sudėtingi algoritmai gebės apdoroti milijonus gigabaitų duomenų, juos išanalizuoti bei pastebėti tendencijas, kurias specialisto akis šiandien kartais praleidžia.
Pavyzdžiui, išsami duomenų analizė gali padėti vežėjų kompanijai sumažinti kuro sąnaudas. Programa, išanalizavusi žemėlapius, krovinio svorį, kelio dangą, eismo sąlygas bei kiekvieno vairuotojo vairavimo manieras, galėtų pasiūlyti optimalų gabenimo maršrutą ir terminus.
Taigi prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi darbo revoliucija, kurią atnešė pirmiausia kompiuteriai, o vėliau pratęsė internetas, nesibaigė. Ji vis kitomis formomis vyksta toliau, gerindama darbo sąlygas ir didindama efektyvumą.