Meksikos šiaurinės dalies dykumų gilumoje, tarp Durango, Čihuahua ir Koahilos valstijų egzistuoja teritorija, kuri ispaniškai vadinama „zona del silencio“ – Tylos Zona. Dar ji vadinama Mapimi tylos zona – dėl santykinai netoli esančio Mapimi miesto. Sklinda kalbos, kad mistinėje Tylos Zonoje neįmanoma priimti jokių elektromagnetinių signalų – ten neveikia nei radijas, nei kompasas, o augalija ir gyvūnija nenormaliai mutavusi. Tylos Zona jau daugelį metų traukia būrius vadinamojo paranormaliojo turizmo entuziastų iš viso pasaulio.
Mitas apie šios teritorijos keistenybes užgimė 1970 m. liepą, kai iš netoli Grinriverio (Juta, JAV) dislokuotos karinės bazės į Baltųjų Smėlynų karinį poligoną (angl. – White Sands Missile Range) buvo paleistas bandomasis Athena tipo raketos šūvis.
Raketa nuklydo nuo kurso, tapo nevaldoma, ir, užuot pataikiusi į taikinį, nuskriejo apie 600 km toliau į pietus bei nukrito Mapimi dykumos apylinkėse. Ieškoti nukritusios raketos tučtuojau išvyko specialistų būrys. Nuklydėlę rasti pavyko tik po 3 savaičių. Raketos nuolaužų pargabenimui dykumoje buvo įrengtas lauko aerodromas. Visa operacija buvo vykdoma ypač slaptai. Taip tarp aplinkinių gyventojų pradėjo sklisti kalbos, kurios netruko virsti mistinėmis legendomis.
Vienoje jų pasakojama apie vietos gyventoją vardu Džeimis (Jamie), kurį kariškiai nusamdė saugoti raketos nuolaužas nuo vandalų ir pašalinių asmenų. Džeimiui patiko tiek dėmesio ir pinigų pritraukusi karinės raketos radimvietė, tad kai JAV kariškiai pasišalino, jis su dviem vietiniais žemės savininkais pradėjo svarstyti apie galimybę toje vietovėje statyti viešbutį ir pelnytis iš turizmo.
Yra manančiųjų, kad kaip tik Džeimis ir inicijavo susidomėjimą Mapimi regionu – jis su naujais bičiuliais pradėjo skleisti istoriją su gausybe pseudomokslo ir vietos folkloro elementų. Ją perpasakojo vietos žiniasklaidos leidiniams. Žiniasklaida prarijo jauką – taip ir gimė legenda apie Tylos Zoną.
Pagal šią legendą, Mapimi Tylos Zonoje keisti magnetiniai atmosferos nenormalumai blokuoja radijo ryšį, o kompasų rodyklės tam tikruose šio regiono taškuose pradeda „kraustytis iš proto“ ir rodo nesąmones. Magnetinės bangos čia neva yra unikalios – jos sukuria tam tikrą sūkurį, kuris sugeria medžiagą iš aukštutinių atmosferos sluoksnių. Kaip tik todėl, anot legendos, Mapimi Tylos Zonoje atsidūrė ir JAV karinių pajėgų sparnuotoji raketa. Dėl tariamo šios vietovės anomalumo neretai „kaltinamas“ ir 1969 m. Zonos apylinkėse nukritęs Aljendės meteoritas (Allende meteorite).
Tvirtinama, kad apie anomalią teritoriją pirmą kartą XX a. 4-ame dešimtmetyje pranešė Meksikos pilotas Francisco Sarabia – jo pasakojimu, skriejant virš Zonos, mįslingai dingo radijo ryšys. Kiti dievagojosi ten matę NSO ir kitokius iš giedro dangaus krintančius objektus.
Į Tylos Zoną dabar plūsta šimtai žmonių. Visi nori patirti tą radijo tylos efektą. Vietiniai tokius turistus vadina „zoneros“ (zoniečiai). Įprastai jie lieka nustebę ir suglumę, kai Tylos Zonoje jų radijo imtuvai ir kompasai veikia normaliai. Tiesa, iš tokių turistų siekiantys pasipelnyti vietos gyventojai neraudonuodami riečia istorijas, neva Tylos Zona klaidžioja, tad ją aptikti dabar yra didžiulis iššūkis.
Patys vietiniai jokia Tylos Zona netiki. Paklausti apie keistus reiškinius, jie vieningai pasakoja, kad jokių keistumų čia nebūna – būna čia tik nepažįstamų žmonių. Nors yra vienas kitas apsukruolis, kuris mėgina verstis iš paranormalaus turizmo entuziastų „gido“ paslaugų ar prekybos gazuotais gėrimais, didžioji dalis vietos gyventojų jų nepageidauja.
Pasitaiko ir anekdotinių situacijų. Pasakojama, kad keliaujančiųjų pilna mašina sustojo prie vieno vietos fermerio, o keliautojai paklausė, kur čia yra „la Zona“. Fermeris atsakė: „Važiuokit keliu tiesiai, kol pamatysit marsiečius, o tada persirikiuokit į priešingą eismo juostą.“
„Įdomiausia, – vėliau kikeno fermeris, – kad keliautojai rimtais veidais padėkojo ir nuvažiavo nurodyta kryptimi.“