Portalas Vulture.com sudarė geriausių filmų apie robotus sąrašą. Jų įvairovė itin didelė, nuo linksmų, visai šeimai skirtų animacinių komedijų iki įtempto veiksmo trilerių. Dalis šių filmų sulaukė perdirbinių bei tęsinių. Kai kurie jų gerai visiems žinomi ir net įvardijami kaip visų laikų geriausi filmai, tuo tarpu kiti ne tokie garsūs, bet taip pat neabejotinai verti dėmesio. Štai geriausiųjų 15-tukas.
Portalas Vulture.com sudarė geriausių filmų apie robotus sąrašą. Jų įvairovė itin didelė, nuo linksmų, visai šeimai skirtų animacinių komedijų iki įtempto veiksmo trilerių. Dalis šių filmų sulaukė perdirbinių bei tęsinių. Kai kurie jų gerai visiems žinomi ir net įvardijami kaip visų laikų geriausi filmai, tuo tarpu kiti ne tokie garsūs, bet taip pat neabejotinai verti dėmesio. Štai geriausiųjų 15-tukas.
15. „Robotai“ (Robots, 2005)
Tokių žvaigždžių kaip Robino Williamso ir Melo Brookso įgarsintas animacinis filmas tik pasirodęs nesulaukė itin didelio populiarumo, tačiau jis užburia nuostabiu animatorių darbu. Istorijos veiksmas vyksta pasaulyje, kuriame karaliauja robotai. Filmas pasižymi iš koto verčiančiais, futuristinį pasaulį vaizduojančiais peizažais, nuo kurių sunku atitraukti akis.
14. „Transformeriai“ (Transformers, 2007)
Nors vėliau sekę šio filmo tęsiniai susilaukė nemažai itin prastų įvertinimų tiek iš žiūrovų, tiek iš kritikų, tačiau pirmasis Michaelio Bay režisuotas „Transformerių“ filmas išties buvo smagus. Tai puikus tiesmukiško humoro, pašėlusių robotinių kovų, apokaliptinių kompiuterinės grafikos vaizdų bei režisieriaus firminio „karinio fetišizmo“ derinys. Nereikia pamiršti, kad ši milžiniško biudžeto holivudinio filmo idėja buvo paremta 1980-ųjų žaislų linija. Nors istorija apie į Žemę atskriejusius ateivius robotus, galinčius transformuotis į automobilius bei kitas transporto priemones, laikoma kultine, kažin ar lengva pagal šį scenarijų sukurti filmą, kuris patiktų plačiam žiūrovų ratui. Tačiau Bay pavyko. Nors filmo tęsiniai nuviliantys, tačiau pirmoji Transformerių dalis tikrai verta dėmesio.
13. „Didysis herojus 6“ ( Big Hero 6, 2014)
Šis animacinis pernai sukurtas „Disney“ kompanijos „blokbasteris“ buvo netikėtai tamsus. Tai filmas apie tai, kaip skirtingi žmonės išgyveną netektį. Istorijos centre vaizduojama jautri draugystė tarp našlaičio berniuko, bei Baymaxo – mielo ir putlaus medicininio droido, sukurto jo mirusio brolio. Filmas tiria sielvarto ribas bei atskleidžia pagalbos kitiems svarbą.
12. „Vaiduoklis stovi vienas“ (Ghost In The Shell, 1995)
Mamoru Oshi anime žanro šedevras, laikomas vienu svarbesnių filmų per pastaruosius 30 metų, dėka to, kaip jis įkvėpė Matricos trilogiją. Su seksualia kiborge heroje ir veikėjais, galinčiais keisti savo pavidalą bei pasinerti ir vėl išnirti iš skaitmeninio pasaulio, šis filmas ištrynė visas linijas tarp žmonijos ir technologijos – dažniausiai tai ir yra fundamentali dilema, nagrinėjama visuose filmuose apie robotus.
11. „Diena, kai sustojo žemė“ ( The Day The Earth Stood Still, 1951)
Tai filmas veikiau ne apie robotus, tačiau apie ateivius bei pasaulinę taiką. Ateivis Klaatu atvyksta į Žemės planetą kaip tarpžvaigždinis ambasadorius, ragindamas mus nustoti žudžius vieniems kitą. Tačiau pagrindinis filmo akcentas tai Gortas, milžiniškas robotas smogikas, kurio tikslas – sunaikinti žmoniją, jeigu ji nevykdys ateivių paliepimo. Prieš daugiau nei 60 metų sukurtas filmas atspindi mūsų dabartinius ginčus dėl technologijų keliamo pavojaus bei pasaulinės galios siekimo branduoliniame amžiuje grėsmes. 2008 sukurtas šio filmo perdirbinys, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Keanu Reevesas.
10. „Geležinis milžinas“ ( The Iron Giant, 1999)
Jaudinantis Brado Birdo animuotas filmas, sukurtas pagal Tedo Hugheso vaikams skirtą knygą. Tai tikras neįvertintas deimantas. Šis filmas sulieja dvi priešingas koncepcijas: tą faktą, jog robotai dažnai atspindi visas mūsų baimes dėl neaiškaus technologinio progreso grėsmių bei vaikišką fantaziją, turėti draugą robotą. Tai nuostabi šeimyninė drama, puikus filmas vaikams bei jaudinanti odė taikai. Be to, šis filmas laikomas geriausiu Vino Dieselio darbu. Aktorius įgarsino robotą Milžiną.
9. „Stepfordo žmonos“ (Stepford Wives, 1975)
Vien įtraukimas Stepfardo Žmonas į šį geriausių filmų apie robotus sąrašą, turbūt jo dar nemačiusiems sugadins visą žiūrėjimo malonumą. Didžioji filmo paslaptis būtent ir yra tai, kad jame vaizduojamos naivios, paviršutiniškos ir nepriekaištingai atrodančios namų šeimininkės iš tiesų yra robotės. Filmas sulieja didžiąsias pokario Amerikos neurozes į vieną juodą komediją; aistrą aukštajai klasei, priemiesčius, seksualinius santykius bei technologijas.
8. „Vakarų pasaulis“ (Westworld, 1973)
Kodėl scenaristas Michaelas Crichtonas taip nusistatęs prieš pramogų parkus? Gerokai prieš Jūros Periodo Parką, jis parašė scenarijų bei pats režisavo absurdiškai juokingą satyrinį mokslinę fantastiką ir vesterno žanrą suliejantį siaubo filmą, apie futuristinį pramogų parką, kuriame žmones linksmina androidai. Šiame parke galite pasinerti į laukinių vakarų, antikinės Romos arba kito laikmečio nuotykius. Deja, androidų veikimas sutrinka ir jie ima žudyti parko lankytojus.
7. „Dirbtinis intelektas“ (A.I. Artificial Intelligence, 2001)
Po Stenlio Kubriko mirties liko ilgai puoselėtas, bet neužbaigtas jo projektas apie jauną, jausmus turintį robotinį berniuką, bandantį tapti visaverčiu žmogumi. Kubriko fanai gali ginčytis, ar režisieriui Sevenui Spielbergui pavyko išpildyti Kubriko viziją, bet negalima nuneigti, kad į šį darbą jis įdėjo daug savo širdies bei sielos. Tiesa, Spielbergo filmas veikiau skirtas ne filosofinėms dirbtinio intelekto dilemoms. Jis apie mažą berniuką, ieškantį draugystės ir mėginantį suprasti, kas yra meilė. Tai nuostabaus grožio kūrinys.
6. „Robotas Policininkas“ (RoboCop, 1987)
Šis Paulo Verhoevento perlas, tai futuristinė, įtempto veiksmo ir šiek tiek juodu humoru persismelkusi istorija, pasakojanti apie policininką Merfį, kovoje su nusikaltėliais patyrusį mirtinus sužeidimus. Tačiau pasitelkus robotines technologijas, jis išgelbėjimas ir toliau tęsia savo kovą su savo budeliais, distopiniame ir kiberpankiškame ateities Detroite. Tiesą sakant, kalbant techniškai, Robotas Policininkas iš tiesų nėra robotas – vis dėl to jis dalinai žmogus, jo robotinį kūną valdo jo žmogiškos smegenys. Būtent apie tai ir sukasi filmo veiksmas, kuriame vaizduojamas Merfio robotinės ir žmogiškos pusių vidinė kova.
5. „Matrica“ (The Matrix, 1999)
Filmuose apie dirbtinį intelektą dažnai nagrinėjama baimė, kad kompiuterių valdomame pasaulyje žmogui nebeliks vietos. Matrica mus nukelia į tokį pasaulį – ateityje žmonės yra naudojami kaip baterijos, milžiniškiems robotiniams padarams, tuo tarpu jų protai perkelti į virtualios realybės pasaulio simuliaciją. Filmas kartu sujungia technologijų baimę, atvaizduojamą daugumoje istorijų apie robotus, su Zen pasaulėžiūra, kvestionuojančia realybės prigimtį. Tai neabejotina mokslinės fantastikos klasika.
4. „Bėgantis ašmenimis“ (Blade Runner, 1982)
Nepaisant revoliucinio dizaino bei kultinio mokslinės fantastikos filmo statuso, Bėgantis Ašmenimis kartais veikiau primena ne ateities viziją, bet filosofinę studiją. Filmo robotai – replikantai, tai bioinžinerijos kūriniai, kuriuos nuo žmogaus atskirti galima tik pagal tai, kaip jie atsako į tam tikrus kasdieniškus klausimus. Taip pat jie gali mirti ir šios mirtys filme vaizduojamos itin poetiškai, t.y. tarsi šie robotai turėtų sielas. Vienas iš filmo keliamų klausimų – ar vienos sielos yra vertingesnės už kitas?
3. „WALL-E: Šiukšlių princo istorija“ (WALL-E, 2008)
Tai vienas geriausių „Pixar“ kompanijos filmų. Nepakartojamas animatorių darbas, kuriant užburiančius nuniokotus Žemės peizažus, puikus humoras bei nuostabi meilės istorija. Tai gan retas robotikos tematikos filmas, nes kol dauguma jų koncentruojasi į humanoidinio tipo robotų herojus, šio filmo pagrindinis robotas veikiau primena vikšrinę šiukšlių dėžę.
2. „Metropolis“ (Metropolis, 1927)
Beprotiškas Fritzo Lango 1927-ųjų šedevras, žvelgiantis į ateitį, kurioje išprotėjęs mokslininkas sukuria moterišką robotą – jo mirusios mylimosios mechaninę versiją. Tačiau vėliau jis paverčia robotę į charizmatiškos filmo herojės, revoliucionierės Marijos antrininkę, taip siekdamas numalšinti kylantį sukilimą. Robotė Marija pasinaudoja savo magiškomis nuodėmingomis galiomis, įvesdama žmones į distopinės visuomenės transą. Žinoma, šis filmas mažai ką turi bendro su tikruoju robotikos mokslu, robotės galios iš esmės primena pasakose vaizduojamus burtus. Tačiau vis dėlto robotėje įkūnyta monstriška mokslo galia. Robotė Marija ir pats filmas neša įspėjamą žinią apie galias, kurias anuometinis 20-asis amžius greit tik pradės pažinti.
1. Terminatorius (The Terminator, 1984)
Daugybę metų iki „Terminatoriaus“ pasirodymo, žmonijai grasinę mokslinės fantastikos filmų robotai iš tiesų atrodė „robotiškai“. Jie buvo pagaminti iš metalo, prigrūsti įvairių keistų mechanizmų, žybsinčių lempučių bei antenų ir kalbėjo tarsi mašinos. Tačiau kai Jamesas Cameronas Arnoldą Švarcnegerį pavertė į robotą žudiką iš ateities pirmajame „Terminatoriaus“ filme, jis ne tik padėjo išgryninti didžiausią robotų baimės priežastį (kad jie bus tobulesni ir daug galingesni „žmonės“, už pačius žmones), tačiau jis rado puikią rolę austrų milžinui, išnaudodamas jo gremėzdiškumą ir bejausmę vaidybą. Po kurio laiko pasirodžiusioje antrojoje dalyje, „Terminatorius 2: Paskutiniojo teismo diena“ (Terminator 2: Judgement Day, 1991), Cameronas jau kultiniu spėjusį tapti Švarcnegerio personažą, sugebėjo apversti aukštyn kojomis. Šį kartą bejausmę, mirtį sėjančia naikinimo mašiną jis pavertė į beveik mielą, šeimynišką gynėjo figūrą. Režisierius taip pat vertas pagyrų už fantastišką darbą su specialiaisiais efektais bei sumanytą robotą T-1000, sudarytą iš „skysto metalo“. Iš tokios medžiagos sukurtas robotas tuo metu veikiau priminė magiją, nei realią mašininę technologiją.
