Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė, kad daugiau nebevykdys tikslinių dingusio „Philae“ modulio, kuris nusileido ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos, paieškas, rašo BBC.
Istorinis „Philae“ nusileidimas ant 4 km ilgio „purvino ledo gabalo“, kuris astronomijos žinynuose pavadintas 67P vardu, įvyko praėjusių metų lapkritį. Bet modulis ant kometos dirbo gerokai trumpiau, nei tikėtasi, nes jo energijos atsargos greitai išseko.
„Rosetta“ zondas didele raiška fotografavo tą kometos regioną, kuriame galėjo būti modulis, tačiau iki šiol taip ir nepavyko nustatyti tikslios „Philae“ buvimo vietos.
Misijos vykdytojams belieka laukti, kol kometos pakraštys, ant kurio įstrigo „Philae“, atsigręš į Saulę, kuri įkrautų modulio akumuliatorius, o tada „Philae“ pats susisiektų su savo šeimininkais.
Signalo nuo kometos paviršiaus laukimas prasidės po kelių savaičių. Tikimasi, kad ryšį su „Philae“ gali pavykti užmegzti gegužę/birželį.
Būtent tuo metu tikimasi, kad pagerės vietos, kurioje numanomai yra „Philae“, apšvietimo sąlygos – jei pavyks, kometos paviršių pasieks pakankamai Saulės šviesos, kad įsijungtų „Philae“ radijo siųstuvas.
Penktadienį EKA išplatino pilną nuotraukų seką, kurioje matosi, kaip skalbyklės dydžio „Philae“ tolsta nuo „Rosetta“ zondo ir palengva artinasi prie kometos P67.
Iki šiol puvo paviešinti tik keli šios sekos kadrai.
EKA mokslininkai daugiau ar mažiau nutuokia, kur šiuo metu įstrigęs „Philae“. Po pirminio nusileidimo jis dukart atšoko nuo kometos ir prasklendė virš įdubos, kuri pavadinta „Hatmehit“, o vėliau sustojo tamsiame griovyje, kuriam dabar suteiktas „Abydos“ vardas.
Numanoma „Philae“ modulio orientacija / © ESA nuotr.
Bent jau tiek aiškėja iš paties „Philae“ užfiksuotų artimiausios aplinkos nuotraukų. Mokslininkai mano, kad dabar zondas yra prie pat ančiuko formos kometos „galvos“ viršūnės.
Radijo eksperimento, kurį išsijungimo akimirką vykdė „Philae“, paskutiniai rezultatai rodo, kad jis turėtų būti kažkur 350 m ilgio ir 30 m pločio plote.
Gruodžio 12, 13 ir 14 dienomis „Rosetta“ didele raiška fotografavo paieškų teritoriją, o vėliau kiekvieną nuotraukos tašką mokslininkai analizavo savo akimis, ieškodami šviesesnių lopinėlių, kurie galėtų būti atspindys nuo „Philae“. Deja, džiuginančių rezultatų EKA nepaskelbė.
„Iš tikrųjų tai pamatėme net kelis „Philae“ modulius. Bet tai ir yra bėda: labai sunku atskirti tikrąjį „Philae“ nuo natūralių paviršiaus savybių, kurių forma šiek tiek primena mūsų modulį“, – sakė „Philae“ modulio komandos vadovas Stephanas Ulamecas iš Vokietijos kosmoso agentūros (DLR).
Anot S. Ulameco, buvo svarstoma prašyti netgi kariuomenės vaizdų analizės specialistų pagalbos, bet vėliau nuspręsta, kad modulio paieška kometos paviršiuje nė iš tolo nepanaši į maskuojančiomis spalvomis nudažytų tankų paiešką.
Daugiau EKA neplanuoja vykdyti jokių tikslinių „Philae“ paieškų. Kometa, kuri šiuo matu artėja prie Saulės (dabar atstumas yra 364 mln. km), todėl tikimasi, kad šio dangaus kūno aktyvumas netrukus smarkiai padidės.
Saulės šviesa pradės garinti 67P ledus, todėl nuo kometos gali pradėti trykšti dujų ir dulkių srautai.
Šie srautai apsunkins „Rosetta“ valdymą. Jau dabar zondas, kuris gruodį buvo prie kometos priartėjęs vos 20 km atstumu, atsitraukė į saugesnį 30 km nuotolį.
Tiesa, vasario 14 d. ketinama atlikti „skutamąjį skrydį“ virš kometos, vos 6 km atstumu nuo jos paviršiaus, tačiau tai buvo trumpas vienkartinis manevras, o „Rosetta“ skris ties kometos ančiuko „papilve“ – visai kitoje pusėje, nei pasiklydo „Philae“.
Taigi, mokslininkams belieka tikėtis, kad pats „Philae“ praneš savo buvimo vietą.
Tai gali nutikti tada, kai ateinančiomis savaitėmis kometos pietinėje pusėje baigsis žiema ir pagerės jo apšvietimo sąlygos. Saulės energija leistų moduliui atšilti, pasikrauti ir susisiekti su „Rosetta“ zondu.
„Rosetta“ klausymo metu siųs šaukinį ir lauks „Philae“ atsakymo. Pirmasis ant kometos paklydusio modulio atsakymas veikiausiai pareikalaus tiek energijos, kad jis nedelsiant vėl „užmigs“. Bet ilgainiui tikimasi, kad zondą apšvies tokia vaiski Saulės šviesa, kad būtų įmanoma palaikyti stabilų ryšį ir pradėti šildyti bei įkrovinėti akumuliatorių sistemą.
Tai suteiktų galimybę Atnaujinti mokslinius stebėjimus, kurie po nusileidimo lapkritį truko vos 60 valandų. Jeigu pasiseks, tai gali nutikti apie rugpjūtį, kai kometa bus artimiausiame Saulei taške (perihelyje) ir aktyviausioje savo fazėje.
„Esama pagrįstos vilties, o visos komandos, be abejo, ruošiasi įvairiausiems scenarijams. Gali būti, kad jiems teks tik labai ribotas darbo laikas tamsioje kišenėje, todėl teks sudaryti kuklesnius mokslinių tyrimų planus“, – sakė P. Ulamecas.
Be abejo, visi viliasi, kad šaltis, stingdantis „Philae“ buvimo vietą, zondui nepakenkė. Jo elektronika gali būti ataušusi iki -80 ºC. Tai yra net 20 laipsnių mažiau nei oficiali gamintojų nurodoma modulio atsparumo šalčiui riba. Temperatūriniai įtempimai gali suskaldyti „Philae“ suvirinimo siūles. Bet tikimasi, kad patikimi „Philae“ kūrę inžinieriai zondą pagamino taip, kad jis patikimai laikytųsi net ir gerokai už oficialių saugių temperatūros ribų.