Australijos mokslo žiniasklaidos centro svetainė smc.org.au pristato 10 keisčiausių 2014 metų mokslinių naujienų. Balandį australų mokslininkai sudavė triuškinantį smūgį apžėlusiems hispteriams. Liepa atnešė nemalonių žinių paslaptingų būtybių gerbėjams. Lapkričio mėnesį mokslininkai pristatė pasauliui gana išmanų nuotoliniu būdu valdomą robotą, turintį pingvinuko išvaizdą ir sukurtą tam, kad stebėtų tikrų pingvinų populiacijas Antarktidoje.
Australijos mokslo žiniasklaidos centro svetainė smc.org.au pristato 10 keisčiausių 2014 metų mokslinių naujienų.
Atleiskite, hipsteriai, tai bus smūgis barzdų madai
Balandį australų mokslininkai sudavė triuškinantį smūgį apžėlusiems hispteriams: jų tyrimas parodė, kad barzdos patrauklios moterims tik tuo atveju, jeigu jos yra retenybė. Faktas tas, kad pernelyg daug žmonių pasiduoda badančiam savitumui, todėl tai tampa nuobodu. Tačiau yra ir gera naujiena vyrams, kurie dabartinėje barzdų jūroje atsispyrė madai nesinaudoti skustuvu: glotnus smakras atrodo patraukliau, kai visi kiti yra apaugę veido šereliais. Mokslininkai tvirtina, kad jų tyrimo rezultatai atspindi tarp gyvūnų pastebėtus elgesio modelius, kai pateles žavi retai pasitaikantys potencialių poravimosi partnerių bruožai.
Mokslinė pažanga tyrinėjant ječius
Liepa atnešė nemalonių žinių paslaptingų būtybių gerbėjams. Išsamiai ištyrus 30 kuokštelių plaukų iš viso pasaulio, kurie, kaip manoma, priklausė ječiams, bigfutams ir kitiems žmogbeždžiones primenantiems sutvėrimams, paaiškėjo, kad jie priklauso paprastiems, tikrai ne mitiniams gyvūnams. Pasirodė, kad dešimt mėginių buvo lokio kailio plaukeliai, o likę buvo išpešti iš šunų, karvių ir arklių. Vienas kuokštas netgi buvo sudarytas iš žmogaus plaukų. Tiesa, pora rezultatų buvo neįprasti. Du mėginiai, atkeliavę iš Indijos ir Butano kalnų, neatitiko jokio šiais laikais gyvenančio gyvūno. Mokslininkai nustatė, kad jie priklausė išnykusiai poliarinio lokio rūšiai, kuri išgaišo maždaug prieš 40 tūkst. metų.
Bučinio metu perduodama 80 mln. bakterijų
Lapkritį danų mokslininkai paėmė tepinėlius iš 21 besiglamonėjančios porelės burnų ir nustatė, kad per 10 sekundžių trukusį bučinį buvo perduota 80 mln. bakterijų. Jie taip pat pastebėjo, kad partnerių, kurie bučiuodavosi devynis ar daugiau kartų per dieną, burnose knibždėdavo panašios mikrobų kolonijos. Tačiau pernelyg nesišlykštėkite: reguliarus tonzilių teniso žaidimas yra naudingas jūsų sveikatai: jis paruošia mūsų imuninę sistemą kovoti su infekcijomis, kuriomis nuo savo partnerio galime apsikrėsti vėliau, tvirtina mokslininkai.
Patelės su vyriškais organais privertė krūptelėti
Balandį mokslininkai paskelbė gyvūnijos pasaulyje aptikę pirmąjį pavyzdį, kai patelė turi „penį“, o patinėlis – „vaginą“. Būtent toks yra keistasis Brazilijos uolų vabzdys Neotrogla. Apvaisinimo metu agresyvi patelė dygliuotu organu, panašiu į penį, įsiskverbia į vaginą primenančią ertmę patinėlio nugaroje. Išgirdę tolesnes detales, veikiausiai norėsite sukryžiuoti savo kojas: vabzdžių pora susikabina taip tvirtai, kad mokslininkams ją atplėšus, patinėlio kūnas trūko pusiau, atsiskirdamas nuo genitalijų. Maža to, šios vabzdžių rūšies patelės gali priversti patinėlius smarkiai susigėsti: poravimasis gali trukti net iki 70 valandų. Atrodo, kad nėra abejonių, kas iš šios poros mūvi kelnes.
„Daktaras Hausas“ padėjo išgydyti tikrą pacientą
Vasario mėnesį Vokietijos gydytojai, atsidūrę aklavietėje dėl vieno keisto ligos atvejo, labai panašius paciento simptomus išvydo JAV televizijos medicininėje dramoje „House“ („Daktaras Hausas“). Jų pacientas kentėjo nuo nepaaiškinamo ūmaus širdies nepakankamumo, kaip ir ligonis iš serialo. Daktaras Hausas nustatė, kad jo pacientas yra apsinuodijęs kobaltu nuo metalinio šlaunies implanto. Kai realaus gyvenimo gydytojai savo pačių paciento metalinį šlaunies implantą pakeitė keraminiu, žmogus pradėjo sparčiai sveikti.
Mūsų širdis pavergė robotas – pingvinukas
Lapkričio mėnesį mokslininkai pristatė pasauliui gana išmanų nuotoliniu būdu valdomą robotą, turintį pingvinuko išvaizdą ir sukurtą tam, kad stebėtų tikrų pingvinų populiacijas Antarktidoje. Netikras paukštis tikrai apkvailino tikruosius – netgi drovumu garsėjantys imperatoriškieji pingvinai mėgino su juo pabendrauti ir leido jam prisijungti prie jauniklių darželio. Robotas – pingvinas leis mokslininkams stebėti klimato pokyčių poveikį laukinėms gyvūnų populiacijoms, nekeliant streso paukščiams ir netrikdant jų natūralaus elgesio.
Mokslininkai aptiko seniausią fosilinę spermą ir ji buvo milžiniška
Gegužės mėnesį mokslininkai pranešė Kvinslande aptikę itin didelio dydžio spermos fosilijas, kurioms gali būti mažiausiai 16 mln. metų. Milžiniškos gametos yra dešimt kartų ilgesnės už pačius jas gaminusius gyvūnus – vėžiagyvius, vadinamus ostrakodais, ir 20 kartų ilgesnės už žmogaus spermą. Pasitelkę rentgeno spindulius, mokslininkai mėgino išsiaiškinti, kaip milžiniška sperma išsiteko gyvūnų kūnuose, kurie sudarė tik dešimtadalį jos dydžio. Kodėl sperma buvo tokia didelė, lieka paslaptis.
„Moteriški“ uraganai yra pavojingesni už „vyriškus“
Rudyardas Kiplingas veikiausiai negalvojo apie orą, kai savo poemoje rašė, kad gyvūnų patelės žudo labiau negu patinėliai, tačiau birželį JAV mokslininkai patvirtino, kad tai gali būti tiesa – bent jau kalbant apie uraganus. Palyginę, kiek aukų nuo 1950 iki 2012 metų pareikalavo uraganai, pavadinti moteriškais ir vyriškais vardais, jie nustatė, kad „moteriški“ uraganai vidutiniškai pražudydavo daugiau žmonių negu „vyriški“. Tolesni eksperimentai parodė, kad įsitikinimas, kad vyriška lytis yra agresyvesnė ir pavojingesnė, gali paskatinti žmones nepakankamai įvertinti grėsmę, kurią kelia moteriškų vardų uraganai. Tokio įsitikinimo rezultatu gali tapti atsisakymas evakuotis ir dėl to išaugęs aukų skaičius. Tačiau šis tyrimas neapsiėjo be kritikos. Kiti mokslininkai pareiškė, kad iki 1979 metų beveik visi uraganai buvo „moteriški“, be to, bėgant laikui, vidutinis uraganų aukų skaičius mažėjo. Visai tai paverčia tyrimo išvadas bevertėmis.
Seniausios žmogaus išmatos atskleidė, kad neandertaliečiai draugavo su salotomis
Birželį mokslininkai baigė tyrinėti maždaug 50 tūkst. metų senumo išmatų fosilijas, kurias aptiko Ispanijoje tyrinėdami senovinę neandertaliečių laužavietę. Analizuodami kristalizuotas išmatas, kurios laikomos pačiais seniausiais kada nors rastais žmogaus ekskrementais, mokslininkai juose aptiko ne tik mėsos, bet ir augalinio maisto pėdsakų. Pasirodo, kad mūsų senovės pusbroliai be mamutų mėsos kepsnių mėgaudavosi ir uogomis, riešutais bei daržovėmis. Suakmenėjusios išmatos taip pat atskleidė, kad neandertaliečiai būdavo apsikrėtę įvairių rūšių parazitinėmis kirmėlėmis, kurios šiuolaikinį žmogų galėtų rimtai susargdinti.
Aptiktas šokiruojantis būdas, kaip sukelti sąmoningus sapnus
Gegužę Vokietijos mokslininkai pranešė aptikę būdą, kaip sukelti sąmoningus sapnus – būseną, kai sapnuodamas esi sąmoningas, žinai, kad sapnuoji, ir gali kontroliuoti sapno siužetą. 27 sapnuotojams paleidę švelnią elektros srovę į jų kaktinę ir smilkininę smegenų skiltį, mokslininkai pakoregavo jų nervų sistemos veiklą. Suaktyvinus tam tikras smegenų bangas, vadinamas gama bangomis, žmonės pradėjo suprasti, kad jie sapnuoja, ir galėjo labiau kontroliuoti savo sapnų pasaulį.
