Duomenų centrai filmuose: ar toli nuo realybės?

Duomenų centrai atlieka svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, tačiau dažniausiai jie išlieka nepastebimi. Daugelis žmonių apie duomenų centrus sužino tik skaitydami informacinius straipsnius ar domėdamiesi specializuota medžiaga.

Ilgainiui duomenų centrai prasiskverbė ir į populiariąją kultūrą – juos galima pamatyti ne viename kino filme. Ypač dažnai duomenų centrai rodomi filmuose, kurių veikėjai naudoja kompiuterius, veiksmas vyksta virtualioje erdvėje. Tačiau reikia pripažinti, kad filmuose duomenų centrai retai priartėja prie realybės – kiek tiksliau jie pradėti vaizduoti tik pastaraisiais metais. Interneto svetainė datacenterknowledge.com sudarė duomenų centrų filmuose sąrašą, kuriame apžvelgiama, kaip kito duomenų centro vaizdas kino filmuose.

„2001: Kosminė odisėja“ (1968)

Šis Stanley Kubricko filmas laikomas mokslinės fantastikos klasika. Jo autoriai sugebėjo daug ką nuspėti – pavyzdžiui, kompiuterių ir dirbtinio intelekto svarbą. Pagrindinis filmo antagonistas yra dirbtinis intelektas „HAL 9000“. Jo funkcijas palaiko kosminiame laive esantis duomenų centras, kurį filmo herojus bando išjungti ir taip išsaugoti savo gyvybę.

„Terminatorius“ (1984, 1991)

Nors pagrindinis veikėjas šiame filme yra iš ateities atkeliavęs robotas, tačiau jį valdo „Skynet“ – galingas dirbtinis intelektas, įrengtas duomenų centre.

„Spąstai“ (1999)

Šiame filme aktorių Seano Connery ir Catherine Zeta-Jones vaidinami veikėjai įsilaužia į serverių kambarį ir praturtėja perjungdami kelis laidus, kurie paveikia prekybos akcijomis eigą. Ši scena dažnai tituluojama kaip prasčiausia įsilaužimo į kompiuterius scena kino istorijoje.

„Kietas riešutėlis 4“ (2007)

Veiksmo filmas „Kietas riešutėlis 4“ pasakoja apie Rusijos – JAV kibernetinį karą. Vienas iš filmo veikėjų namuose yra įsirengęs nedidelį privatų duomenų centrą, kuris panaudojamas svarbiems duomenims apsaugoti.

„Matrica“ (1999)

Nuolatinė duomenų centrų problema – iš kur gauti pigios ir atsinaujinančios energijos funkcijoms palaikyti. Filme „Matrica“ dirbtinis intelektas nusprendžia, kad geriausias energijos šaltinis yra žmonės. Jie pradedami auginti kaip gyvos baterijos, sukuriant vieną šiurpiausių įmanomų ateities duomenų centrų vaizdų.

„Oušeno vienuoliktukas“ (2001)

Nuo 2000 metų filmuose duomenų centrai atvaizduojami vis tiksliau. Ne išimtis ir šis veiksmo filmas, kuriame vaizduojamas „klasikinis“ duomenų centras su įprastais serveriais ir duomenų saugyklomis. Tiesa, kompiuterių įsilaužimai šiame filme, kaip ir „Spąstuose“, atliekami tiesiog perjungiant laidus, tad ir čia nebuvo apsieita be technikos mėgėjų kritikos.

„Tronas. Palikimas“ (2010)

Šiame filme galima išvysti futuristinio stiliaus duomenų centrą, kuriame serveriai sustatyti ne eilėmis, o išdėlioti vienodais atstumais vienas nuo kito.

„007 operacija: „Skyfall“ (2012)

Šiame sąraše tai vienas iš realiausiai duomenų centrą parodančių filmų. Filme duomenų centrą valdo herojaus Džeimso Bondo priešas. „007 operacija: „Skyfall“ net buvo įvardytas „metų filmu apie duomenų centrus“. Tiesa, tokiu titulu buvo labiau siekiama atkreipti dėmesį į tai, kiek mažai populiariojoje kultūroje skiriama dėmesio duomenų centrams, o ne įvertinti realistišką jų atvaizdavimą Džeimso Bondo pasaulyje.

„Viešpatavimas“ (2014)

Šiame filme Johny Deppo veikėjas yra perkeliamas į virtualią erdvę ir tampa savotiška dirbtinio intelekto atmaina. Filme daug dėmesio skiriama duomenų centrui: jis atrodo tikroviškai ir yra įrengtas gana realistiškai. Pavyzdžiui, šis duomenų centras įrengtas po žeme – tam, kad duomenys būtų saugesni ir būtų lengviau reguliuoti temperatūrą. Be to, šis duomenų centras visiškai automatizuotas – jį aptarnauja nanorobotai. Bene keisčiausiai atrodo filmo kūrėjų energijos šaltinio pasirinkimas – duomenų centras ją gauna iš saulės jėgainių. Toks energijos šaltinis būtų per silpnas ir pernelyg nepastovus realaus didelio duomenų centro veiklai.

Reikia pripažinti, kad duomenų centras nuėjo ilgą kelią nuo pirmo pasirodymo „kosminėje odisėjoje“ – jis vaizduojamas vis tiksliau ir daro nemažą įtaką siužetui. Prognozuojama, kad ateityje vis dažniau filmuose girdėsime ir debesų kompiuterijos terminus.