Ilgus dešimtmečius JAV kosmoso pramonėje dominavo keli puikiai žinomi vardai: „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Orbital Sciences“. Ir dar kažkur kosmoso pramonės paribiuose egzistavo keli mažiau žinomi vardai. Bet štai ėmė ir atsirado neapsiplunksnavęs naujokas, kuris aukštyn kojomis nusprendė apversti ne tik JAV, bet ir viso pasaulio kosminių palydovų pramonę. Ir galbūt suteikti internetą žmonėms, kurie apie jį iki šiol tik svajoti galėjo.
Ilgus dešimtmečius JAV kosmoso pramonėje dominavo keli puikiai žinomi vardai: „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Orbital Sciences“. Ir dar kažkur kosmoso pramonės paribiuose egzistavo keli mažiau žinomi vardai. Bet štai ėmė ir atsirado neapsiplunksnavęs naujokas, kuris aukštyn kojomis nusprendė apversti ne tik JAV, bet ir viso pasaulio kosminių palydovų pramonę. Ir galbūt suteikti internetą žmonėms, kurie apie jį iki šiol tik svajoti galėjo.
Tas naujokas – „SpaceX“
Praėjusios savaitės pabaigoje žiniasklaidą pasiekė informacija, kad milijardierius, technologijų investuotojas ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas, jau dabar keliantis bangas kosmoso pramonėje siūlydamas nebrangias palydovų iškėlimo paslaugas savo „Falcon“ raketomis (kurios netrukus dar keleriopai atpigs, nes ruošiama daugkartinio raketų naudojimo sistema) – netrukus imsis ne tik raketų, bet ir palydovų gamybos. Bendradarbiaudamas su startuoliu „WorldVu Satellites Ltd“, E. Muskas rezga planą sukurti šimtų mažučių, pigių palydovų tinklą. Per šiuos palydovus „SpaceX“ ir „WorldVu“ galėtų teikti palydovinio interneto paslaugas į bet kurią pasaulio vietą, rašo fool.com.
Jei ši informacija – ne melas, tai E. Musko naujasis palydovų tinklas keleriopai nustelbtų dabartinį plačiausią palydovų tinklą, priklausantį bendrovei „Iridium“. „SpaceX“ palydovų, kurie būtų iškėlinėjami kelis metus, tinklą sudarytų iki 700 palydovų. Kiekvienas jų svertų pusę tiek, kiek sveria mažiausi šiandieniniai ryšių palydovai. Jų gamyba būtų ne brangesnė nei po 1 mln. JAV dolerių už vienetą.
Kitaip tariant, pasaulinio palydovinio interneto paslaugų teikėjo sukūrimas E. Muskui kainuotų vos apie milijardą JAV dolerių.
O kad ši informacija nėra melas, galima spręsti pagal šaltinius: pirmieji ją paskelbė „The Wall Street Journal“. Tiesa, kaip pirminius šaltinius jie nurodė tik anonimiškus „asmenis, susipažinusius su klausimu“. O šios savaitės pradžioje, panašu, gandus patvirtino ir pats E. Muskas:
O ką toks pareiškimas gali reikšti investuotojams ir interneto rinkai?
„SpaceX“ įkūrėjo pareiškime interneto paslaugų teikėjai gali įžvelgti labai rimtą grėsmę. Nors E. Muskas tiesiogiai nenurodė, kad palydovai teiks interneto paslaugas, bet jei tai yra tikrasis jų tinklo tikslas, tuomet nebrangios ir visose pasaulio vietose prieinamos interneto paslaugos bus milžiniška grėsmė dešimtmečius kurtai brangiai antžeminei interneto infrastruktūrai.
Rimtai tokį „tvytą“ turėtų įvertinti ir kosmoso pramonės milžinai – „Boeing“, „Lockheed Martin“ bei „Roskosmos“ ir Rusijos palydovų kūrėjai bei kėlimo paslaugų teikėjai. Mat „SpaceX“ gali rimtai nurėžti nų pajamų šaltinį. Visų pirma, ryšių paslaugų bendrovės gali susiprasti, kad jiems visai nereikia milžiniškų senamadiškų palydovų ir pereis prie mažučių ir pigių. Antra, neabejotina, kad „SpaceX“ raketos į kosmosą kils tuntais, o jose nebrangią vietą prisiglausti ras ir daug kitų palydovų, todėl išdžius ir pajamų už palydovų kėlimą upelis.
Kad E. Muskas neturi planų keliant palydovus prašyti „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ pagalbos galima spręsti pagal jo „žemiškesnius darbus“: jo vadovaujama bendrovė „Tesla“, gaminanti elektromobilius, artimai bendradarbiauja su jo paties bendrove „SolarCity“, teikiančia saulės energijos jėgainių nuomos paslaugas. Abiejų įmonių bendras tikslas – sumažinti priklausomybę nuo iškastinių naftos produktų ir pereiti prie švarios elektros energijos naudojimo. Be to, ketinama į „Tesla“ automobilius montuoti tuos pačius akumuliatorius, kuriuose laikoma perteklinė „SolarCity“ jėgainių generuojama energija.
Be to, apjungus abiejų šių bendrovių pastangas E. Muskas galės sumažinti 10 mlrd. JAV dolerių investicijos riziką – šių pinigų reikės naujos perkraunamų akumuliatorių „Gigafactory“ gamyklos Nevados dykumoje statybai. Šios gamyklos klientais taps ne tik „Tesla“ (tokiu būdu stipriai sumažinant pačių automobilių kainą), bet ir „SolarCity“, taigi, tikėtina, kad „Gigafactory“ galės dirbti pilnomis apsukomis.
O kaip toks verslo modelis pritaikomas kosmose?
Jeigu „SpaceX“ pati kurs palydovus, kuriuos reikės iškelti į kosmosą, tai E. Muskas savo įmonės palydovų kėlimo verslui automatiškai suteiks klientą – save. Be to, prie dviejų jau egzistuojančių pajamų šaltinių – raketų gaminimo ir kėlimo – „SpaceX“ galės pridėti ir trečią – palydovų gamybą. O galbūt ir ketvirtą – palydovinio interneto paslaugas visiems žmonėms.
Vieno (arba dviejų) naujų pajamų šaltinių sukūrimas smarkiai išplės „SpaceX“ įmonės gyvybingumą. Ir akcijų patrauklumą, jei tik ši įmonė kada nors ryšis pateikti savo akcijas viešai prekybai.
