Transformeriai: artimiausias žmonijos tūkstantmetis

Am­ži­na svei­ka­ta, pa­krau­na­mi sme­ge­nys, pri­va­tu­mo pa­ba­iga… kaip it gry­bai po lie­taus at­si­ran­dan­čios tech­no­lo­gi­nės ino­va­ci­jos pa­veiks mū­sų evo­liu­ci­ją?

Kas toliau?

Praėję du milijonai metų pakeitė mūsų kūnus, smegenis ir elgesį. Paikos beždžionės tapo rūšimi, galinčia galvoti simboliais ir kalbančia sudėtinga kalba. Paplitome visoje Žemėje ir užmezgėme sudėtingus tarpusavio santykius ir santykius su aplinkiniu pasauliu. Mūsų išradingumas leido apsiginti nuo smarkiausių gamtos kataklizmų ir peržengti protėviams iškilusius biologinius suvaržymus.

Tačiau raida čia nesustoja. Inovacijoms spartėjant, išradimai ir toliau keis tai, kuo esame tokiais būdais, kad galime tik bandyti įsivaizduoti.

Senėjimo pabaiga

Gal gersime tabletes. O gal gydytojai taps panašūs į mechanikus, kuriuos reguliariai lankysime genetiniam remontui. Kaip bebūtų, daugelis mano, kad esame netoli iki radikalaus senėjimo nukėlimo, jei ne visiško sustabdymo. Kai kurie dabar gyvenantys žmonės gali pasiekti amžių, gerokai viršijantį 100 metų ir dar daugiau. „Smagus gyvenimo pratęsimo dalykas yra tas, kad jau esame įpusėję revoliuciją“, – sako Andersas Sandbergas iš Oxfordo universiteto Žmonijos ateities instituto.

Kai mirtis dėl senėjimo taps retenybe, didžiausią grėsmę kels nelaimingi atsitikimai ir ūmios ligos, tad mūsų aplinka tikriausiai taps vis saugės ir švarės. Kaip dar pasikeis gyvenimas? Pradžiai, pakis gyvenimo ritmas. „Vietoje septynių žmogaus amžių liks šeši, pirmieji penki liks nepakitę, o šeštasis truks neapibrėžtai ilgai“, – sako gerontologas Aubrey'is de Grey, vienas iš SENS Research Foundation Mountain View, Kalifornijoje įkūrėjų,tiriantis atjauninimo technologijas. Pirmuosius 50 metų ar panašiai, gyvenimas būtų panašus į dabartinį, su įprastais periodais, kai paauglystė, suaugimas ir mažtantis vaisingumas. Po to biologiniai pokyčiai būtų stabdomi. „Gyvenimo dalinimas į periodus kils ne dėl sveikatos ir gyvybingumo pokyčių, bet pačių pasirinkimu, dėl karjeros, santykių, ar dar ko nors“, – sako de Grey.

Tapatybės jausmo išlaikymas taip ilgai priklausys nuo gebėjimo išplėsti atmintį, prisitaikiusią prie trumpesnių laikotarpių. Paulas Reberis iš Šiaurės Vakarų universiteto Evanstone, Ilinojuje, nusiteikęs optimistiškai. „Nemanau, kad susidursime su kokiu nors informacijos limitu“, – sako jis. Vaikystės atsiminimai įsirėžia visam gyvenimui. Metai tarp vaikystės ir dabartinių įvykių kartais ištuštėja, tačiau taip nutinka dėl naujų atsiminimų kūrimo apribojimų. „Šis procesas tikram gyvenimui yra pernelyg lėtas“, – sako Reberis. Įrašymo, kitaip, gyvenimo žurnalo sistemos, be abejonės padės. Tiesiog kartkartėmis gali tekti sistemą įkrauti iš naujo, sako Sandbergas.

Pakis ir šeimos struktūra, nuo branduolinės pereis į linijinę. Kai bus gyvi ne tik seneliai, bet ir senelių seneliai, šeimose bus daugiau vyresnių suaugusiųjų. Vyresnėms kartoms ilgiau mus remiant, gali prailgėti ir mūsų jaunystė – galbūt paankstinant vaikų auginimą ir nukeliant išsilavinimą. Tokios linijinės šeimos galėtų būti ir labiau kintamos. Ar išsaugosime santykius su tuo pačiu žmogumi šimtą metų ar ilgiau?

Gyvendami tarp labai skirtingo amžiaus žmonių, galėsime perimti skirtingas patirtis ir nuomones. Ilgas gyvenimas galėtų padaryti žmones rūpestingesniais, ne tik vienas kito, bet ir, tarkime, atžvilgiu. „Jus persekiotų jūsų sprendimai“, – sako Sandbergas. Catherine de Lange

Sprendimus priimančios mašinos

Daug gyvenimo mažų dilemų jau sprendžia personalizuoti algoritmai. Ką skaityti, ką klausyti, su kuo bendrauti. Žemėlapiai siūlo, kur nueiti, programėlės siūlo, ką veikti ten nusigavus. Mašinoms mus pažįstant vis geriau, tendencija spartės. Mūsų gyvenimus galės tvarkyti kiekvieną mūsų norą nuspėjantys virtualūs asistentai.

Skamba kaip palaima? Galbūt. Esama įrodymų, kad sveikinsime išsilaisvinimą iš pasirinkimų tironijos. Sprendimai gali apkrauti mąstymą.Tyrimai parodė, kad esame labiau linkę rinktis iš riboto skaičiaus variantų ir esame mažiau patenkinti pasirinkimais, kuriuos, žinome, kad galime pakeisti. „Tai, kad nereikės jaudintis, tikriausiai yra bus naudinga psichinės sveikatos požiūriu“, – sako psichologas Iroise Dumontheil iš Birkbecko, Londono universiteto.

Kuo kitu užimsime protą? „Mums įgimtas socialumas, – sako Dumontheil. – Tėvai galėtų daugiau žaisti su vaikais, poros galėtų praleisti daugiau laiko drauge ir taip toliau. Šie socialiniai aspektai gali pasidaryt svarbesni.“

Tačiau Valerie Reyna, neurologė iš Cornell universiteto Ithaca'oje, Niujorke, mano, kad nederėtų skubėti perleisti sprendimų priėmimą mašinoms. Patirtis padeda išvystyti savikontrolę ir išmoko, pavyzdžiui, įvertinti riziką. Iš dalies todėl anksti įkalinti jaunuoliai – todėl neturėję galimybių daryti tokių gyvenimo sprendimų, kaip jų bendraamžiai – dažniau veikia impulsyviai ir vykdo tokius nusikaltimus, kaip parduotuvių plėšimai. Ateityje, kur nereikia rinktis, neišmokimas tvardytis gali pasireikšti negebėjimu tvardytis.

Žmonių gebėjimas daryti sprendimus yra fundamentalus, sako Reyna. „Tai atėmus, manau, žmonės jus, kad kažko trūksta ir stengsis tai kompensuoti.“ Išeitį gali pasiūlyti saviraiška. Pavyzdžiui, manipuliavimas kūno išvaizda galėtų suteikti žmonėms kontrolės lygį, kurio trūksta kitur. Chris Baraniuk

Pritaikomi kūnai

Technologijai tampant vis labiau neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi, daugelis žmonių gali nuspręsti patobulinti „biologinį pagrindą“ implantais. Išauš pritaikomų žmonių amžius.

Tyrinėjimus, kaip tokia ateitis galėtų atrodyti, geriausia pradėti nuo žmonių, kuriuos visuomenė dabar laiko neįgaliais ar netvirtais – ironiška, kad būtent šių grupių praeities eugenikos judėjimo šalininkai, „tobulindami“ žmonių rasę, siekė atsikratyti.

Kaip bebūtų, mūsų pastangos išgydyti žmones su nuolatine negalia dažnai tampa pastangomis atkurti jų kūnus pagal „normalų“ šabloną. „Kai esate gydomi, prarandate savo individualybę, – sako Nigelas Acklandas, praradęs dešinę ranką per nelaimingą atsitikimą gamykloje. – Tarp gydytojų vyrauja „vienas dydis tinka visiems“ tipo mentalitetas.“

Kai kurie šią idėją atmeta ir nemato priežasčių,kodėl jų protezai turėtų atrodyti kaip natūralios rankos ar kojos. Tuo pagrįstas, pavyzdžiui, Alternative Limb projektas, kurį vykdo protezuotoja Sophie de Oliveira Barata Londone. Jos dirbtuvėje galima užsisakyti brangakmeniais inkrustuotą koją ar plunksnuotą ranką.

Kur mus gali nuvesti tokia filosofija, kai žmogaus protezų funkcionalumas taps žaidimų aikštele ir protezai – ar tai būtų dirbtinės galūnės, ar smegenų lustai – taps patobulinimais? Kai išmoksime sukurti ranką, kuri veikia taip pat gerai, kaip tikra, kodėl turėtume sustoti? Kodėl neįsigijus dar vienos dvigubai stipresnės ar triskart miklesnės?

„Kiekvienas galūnės protezas turėtų gebėti ką nors, ko žmogaus galūnė negali“, – sako Acklandas, dabar naudojantis pažangią bioninę ranką.

„Kai pasuku riešą 360 laipsnių, žmonės būna priblokšti. Jie nemato fakto, kad niekada negrosiu pianinu, nebūsiu stenografu, nepajusiu, kaip žmona lies mano ranką. Jie regi mane darantį kažką, ko jie negali. Tai nedidelis dalykas, bet padeda kiek atsitiesti. Vėl jaučiuosi individu.“

Nerimaujama, kad toks žmogaus papildymas sukels varžybas tarp turinčiųjų ir neturinčiųjų, pamirštant negalinčius ar nenorinčius to priimti. Ši baimė nėra visiškai nepagrįsta. Tarkime, raštingumas yra ir technologija, ir plačiai paplitęs žmogaus papildymas. Jis pakėlė kartelę to, ko tikimės, kad žmogus geba ir modernioje visuomenėje neraštingumas dažnai reiškia ir kai kurių privilegijų netekimą.

Bet visuotinis raštingumas taip reiškė visuotinę idėjų demokratizaciją. Panašiai ir žmogaus papildymas gali reikšti buvimo žmogumi supratimo praplėtimą. Frank Swain

Privatumo pabaiga

Senosios privatumo ribos pasislinko. Kuo technologijos labiau leido dalintis, tuo labiau tuo naudojomės. Socialinės medijos pateikia mūsų išpažintis, o video ir fotografijų svetainės kupinos atviro savęs reklamavimo. Galime netgi išpuošti save įrenginiais, viešai rodančiais mūsų emocijas. Greitai galėsime skaityti sutinkamų žmonių istorijas ir polinkiu iššokančiuose papildomos realybės ekranuose. Užsklanda tarp privataus ir viešo gyvenimo vis plonėja.

Daug kas reaguoja į tai, aktyviai valdydami savo pateikimą internete. Savo svetainėje Andrew Hodge, matematikas ir Alano Turingo biografas, vienodu mastu pateikia savo asmeninį ir profesinį gyvenimą. Hodge'o internetinis atvirumas dėl savo homoseksualumo neša politinę žinią: „Viskas yra susiję su viskuo.“

Bet nors paslapčių neturėjimas gali išlaisvinti, informacijos srautą tampa sunkiau kontroliuoti. Pavyzdžiui, dalindamiesi tuo, kas Facebooke jums patinka su draugais, galite atskleisti apie save dalykus, kurių netgi patys nežinote. Jums patinka banguotos banguotos keptos bulvytės? Tada jūsų IQ išmatuojamai didesnis, nei visos populiacijos.

Kita stulbinanti koreliacija numato seksualinius polinkius ir politines pažiūras. Michal Kosinski iš Cambridge'o universiteto, vadovavęs šias koreliacijas parodžiusius tyrimus, kuria sistemas, kapstančias internetinius išteklius ir ieškančias asmenybės bruožų, taip padėdamos įdarbinimo agentūroms identifikuoti tinkamas kandidatūras. „Tai puiki verslo sritis, jei tik naudojama etiškai“, – sako jis. Bet etika, bėgant laikui, kinta. Šiandien jūsų paskelbtas nuotraukas analizuos rytojaus algoritmai. Ką jie gali atskleisti tada?

Ir jų visą laiką daugėja. Užtvindome pasaulį sekimo technologijomis iki tokio lygio, kur visi mato visus. Kameros jau fiksuoja – ir dalinasi – viskuo, nuo valstybinės galios panaudojimo viešuose protestuose iki politikų pižamų turinio. „Stebėtojų“ pasaulyje, kur visi nešiojasi stebėjimo įrenginius, tiesa paaiškės.

Yra duomenų, rodančių, kad atvira visuomenė bus geresnė, tačiau atvirumas nereiškia laisvės. Kinijoje, „Didžiosios mamytės“ gan atvirai darbuojasi šalindamos politiškai jautrius pranešimus interneto skelbimų portaluose. O Rytų Vokietijoje, Šaltojo karo įkarštyje, 1 iš 63 žmonių buvo informatorius. Pasauliniame kaime sklandys gandai. Simon Ings

Visko gausa

Jei teisingai suprantame, keliaujame į gausos ateitį. Panaudotas medžiagas perdirbs 3D spausdintuvai, galintys pagaminti viską, nuo elektronikos įrenginių ir statinių iki maisto ir sintetinių organų. Molekulinės inžinerijos pasiekimai leis mums pagaminti bet ką iš bet ko, pertvarkant vienos medžiagos molekules į kitos. Turėsime viską, ko reikia ir nieko nebenorėsime.

Ar tikrai? „Kai galėsime atsispausdinti ką tik norime, daiktus galėsime keisti ad nauseam, – sako Stuartas Armstrongas iš Oxfordo universiteto Žmonijos ateities instituto. „Kūrybingumas bus vertingesnis už pagamintas prekes.“ Taip pat galime pradėti vertinti senus daiktus labiau, nei naujus, kadangi antikvariniai daiktai taps vis retesni superefektyvaus perdirbimo pasaulyje.

Tokioje ateityje mūsų ryšiai su natūraliu pasauliu tikriausiai ir toliau silps. Jei mėsa ir daržovės gali būti gaminamos sintetiškai, žemės ūkis išnyks. Ar tada šalinsimės kaimiškų erdvių, ar jas vertinsime? Dabartinės tendencijos rodo, kad užuot izoliavusi mus nuo aplinkos, technologija gali mus prie jos priartinti. „Biologinė įvairovė ir ekosistemos nėra trumpalaikė mada“, – sako Benas Novakas iš Long Now Foundation, įsikūrusios San Franciske.

Turtingesni kraštai dabar gali sau leisti prabangą daugiau dėmesio skirti išsaugojimui, ir besilankančių nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose bendrai daugėja. „Dauguma žmonių domisi ir žavisi bent jau kažkuria gamtos forma, – sako Novakas. – Žmonės nori į ją pasinerti.“ Dideli atsilaisvinusios dirbamos žemės plotai galėtų būti atidėti laukinei gamtai.

Kai kurios laukinės gyvybės formos gali būti atgaivintos. Vyksta balandžio keleivio, dodo ir daugelio kitų rūšių atgaivinimo projektai. „Svarbiausia priežastis, kodėl norime išsaugoti biologinę įvairovę, yra tai, kad ji atstovauja sudėtingiausią ir plačiausią visatos informacijos šaltinį; įdomiausią sprendžiamą mįslę“, – sako Novakas.

Visa tai nebūtinai padarys mus laimingesniais. „Viena buvimo žmogumi dalis yra nepasitenkinimas – tam tikra prasme, tai ir skatina technologinę pažangą,“ pažymi Ianas Tattersallis, paleoantropologas iš Niujorko Gamtos istorijos muziejaus. Net jei galėtume turėti viską, ko tik įsigeistume, nenustotume norėti to, ko dar neturime. „Kaip bepakeistume išorinę aplinką, mūsų rūšies prigimtis smarkiai nepakis, – sako jis. – Toks jau mūsų vaizduotės prakeiksmas.“

Kriptovaliuta

Bitcoinai yra žinomiausia kriptovaliuta: jų technologija leidžia atlikti bet kokią transakciją ir viešuosius įrašus saugoti milijonuose kompiuterių visame pasaulyje, nepasiekiamus bet kuriai centralizuotai valdžiai. Blockchainas, kaip šis poveikis vadinamas, verčia bet kokiuose prekių ir paslaugų mainuose laikytis sąžiningumo ir atvirumo. Bet kriptovaliutų įtaka toli gražu neapsiribos pinigais. Kai kas mano, kad jie yra visiškai autonominių, tarpusavyje prekiaujančių kompanijų pradžia – be žmonių.

Virtuali tikrovė

Tikro pasaulio poveikio mūsų jutimams papildymas ar netgi pakeitimas papildyta ir virtualia tikrove, leis nejučiomis migruoti tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio. Galbūt rasime naujus būdus manipuliuoti duomenimis ir konceptualiomis mįslėmis, vizualizuodami juos virtualioje aplinkoje. Perėmus jutimus, bet kokia įsivaizduojama patirtis bus įmanoma. O gal jau gyvename šiame sapne, kaip pažangesnių žmonių sukurtos simuliacijos gyventojai?

Įkraunamos smegenys

Kuo norėsite būti šiandien? Vis nuodugniau tyrinėjant smegenų struktūrą, kai kas mano, kad galėsime simuliuoti jų veikimą silicyje. Jei tai įmanoma, daugelis nemirtingumo sieks, įkraudami savo protą į kompiuterį. O kodėl tuo apsiriboti? Skaitmeninės smegenys galėtų suteikti galimybę įkrauti senesnes savęs versijas – ar „pasimatuoti“ visiškai kitas asmenybes. Galėtume save kopijuoti, ir gyventi kelis gyvenimus tuo pat metu. Kai kuriuos iš tų gyvenimų netgi galėtume leisti skirtinga sparta, pajusdami visą gyvenimą per kelias minutes.

Genetinė inžinerija

Ateities, apsijungiant biologijos ir kompiuterių mokslams, technologijos bus drėgnesnės nei dabar. Programuodami genus, kontroliuodami gyvus organizmus, kaip dabar kontroliuojame kompiuterius, išauginsime naujo tipo mašinas, sukursime naujus vaistus ir netgi naujus organizmus. Informacijos ir medžiagos pasaulius skirianti linija išskys.

Kosmoso kolonizacija

Jei milijardierius technologas Elonas Muskas teisus, po šimtmečio Marse gyvens milijonas žmonių. Daugelis sako, kad tai pernelyg optimistinis požiūris, bet ilgalaikėje perspektyvoje, mūsų rūšies išgyvenimas priklauso nuo kitų planetų, o vieną dieną ir kitų saulių sistemų, kolonizavimo. Po kelių milijardų metų mūsų šviesulys mirs ir privalėsime susirasti kitus namus. Tai inovacija, be kurios Homo sapiens – ar kuo mūsų rūšis bebūtų tapusi – negalės išgyventi.