Kaip tirti žmogaus santykį su aplinkiniu pasauliu? Atsakymas paprastas – sekti akių judesius. Šių tyrimų istorija siekia antikos laikus, o kulminaciniu lūžiu laikomi vokiečių mokslininko G. Gelholco tyrinėjimai. Situacija radikaliai pasikeitė 1985 metais, atsiradus galingoms skaičiavimo mašinoms ir nedidelėms vaizdo kameroms, kurias tarpusavyje buvo galima sujungti. 
Kaip tirti žmogaus santykį su aplinkiniu pasauliu? Atsakymas paprastas – sekti akių judesius (eye-tracking). Panagrinėkime akių sekimo sistemas (ASS) išsamiau.
Šių tyrimų istorija siekia antikos laikus, o kulminaciniu lūžiu laikomi vokiečių mokslininko G. Gelholco tyrinėjimai. Situacija radikaliai pasikeitė 1985 metais, atsiradus galingoms skaičiavimo mašinoms ir nedidelėms vaizdo kameroms, kurias tarpusavyje buvo galima sujungti. Tuo metu susiformavo ir šiuolaikiniai akių sekimo principai.
Kaip veikia šiuolaikinės ASS
ASS komplekso aparatinis branduolys – kompiuteris, pritaikytas specifiniams duomenims apdoroti, ir greitaeigė vaizdo kamera, gebanti fiksuoti infraraudonuosius spindulius. Viso komplekso kaina nemaža – nuo 20 000 iki 40 000 JAV dolerių. Kai kurios bendrovės siūlo visą ASS kompleksą, o kai kurios – kaip PCI priedą. Štai tipinės akių sekimo sistemos kompiuterio duomenys (2005 m.): „Intel Pentium 4“ 3,2 GHz procesorius, 1 GB DDR SDRAM, 120 GB diskinis kaupiklis, „GeForce“ 128 MB vaizdo plokštė, DVD rašymo įrenginys.
Infraraudonųjų spindulių (nekenksmingų žmogaus akiai) šaltinis apšviečia akį, vaizdo kamera užfiksuoja atspindėtą akių tinklainėje blykstelėjimą bei akies obuolio padėtį ir duomenis perduoda kompiuteriui. Kompiuteris nustato šių dviejų taškų koordinates ir atlieka būtinus skaičiavimus, leidžiančius nustatyti akies padėtį. Vienu atveju bandytojui uždedama savotiška „kepurė“, prie kurios pritvirtinta vaizdo kamera ir spinduliavimo šaltinis. Kitu atveju įrenginio komponentai montuojami stacionariai (paprastai ant vaizduoklio).
ASS keičia mūsų gyvenimą
Pasitelkus įtaisus, sekančius akių judesius, galima atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, akimis valdyti žymiklį (tai savotiška „akių pelė“). Pažiūrėjai šiek tiek ilgiau į mygtuką, ir jis jau „paspaustas“. Tolesnis žingsnis – visą kompiuterio valdymą perduoti ASS. Toks valdymas reikalingas kuriant sistemas, skirtas judėjimo negalią turintiems žmonėms. JAV bendrovės „LC Technologies“ įrenginys „Eyegaze Communication System“ sukurtas ASS „EyeGaze“ pagrindu.
Žmogus sėdi priešais vaizduoklį su vaizdo kamera, kompiuteriui perduodančia informaciją apie akių judesius. Po trumpos įžangėlės ekrane pasirodo meniu. Programą žmogus pasirenka tiesiog žvilgtelėjęs į atitinkamą meniu punktą ir užfiksavęs žvilgsnį. Jau sukurta keletas programų, leidžiančių komunikuoti paralyžiuotam žmogui. Bendraujama iš išsamaus žodyno pasirenkant temas.
Pasirinktos frazės patenka į kalbos sintezatorių ir gali būti išgirstos. Į šį kompleksą taip pat įtraukta virtuali klaviatūra, leidžianti spausdinti tekstus. Naudojantis panašia sistema, jau yra parašyta keletas knygų, iš kurių bene žymiausia – Philipo Vigano „Only the eyes says yes“ („Tiktai akys pasako „Taip“), išversta į 11 kalbų.
Po kelerių metų sulauksime taikomųjų programų, skirtų namų kompiuteriams. Na, o kol kas pasitelkus ASS audringai plėtojamas WWW puslapių testavimas (usability). Programos su ASS padeda analizuoti interneto parduotuvės lankytojo elgesį. Jos nustato, kurioje vietoje pirkėjas susiduria su kliūtimis, į kuriuos dalykus jis kreipia daugiau dėmesio, o ko visiškai nepaiso.
Akių judesio sekimas svarbus kuriant įvairius virtualios realybės simuliatorius. Pavyzdžiui, automobilių simuliatorius „SIRCA Driving Simulation Environment“ leidžia „važiuoti“ virtualiu Vokietijos miestu Drezdenu. Kitas pavyzdys – aviadispečerio, dirbančio sudėtingomis sąlygomis, akių judesio stebėjimas. ASS gali parodyti, kokia informacija liko nepastebėta. Paskui sistema kuriuo nors būdu pati patraukia operatoriaus dėmesį.
