Į Marsą pasiųstas Indijos kosminis aparatas pradėjo skrieti aplink Raudonąją planetą, o tai tik patvirtina žmonijos siekius nuskristi toliau, nei yra Mėnulis, sako kosmoso ekspertas Saulius Lapienis. „Žmogui nuskristi į Marsą bus nelengva, nes reikia apsisaugoti nuo radiacijos, todėl buvo vykdomas eksperimentas su musėmis. [...] Prieš kelias dienas „Dragon“ kapsulė nuskraidino 20 pelių“, – kalba jis.
Į Marsą pasiųstas Indijos kosminis aparatas pradėjo skrieti aplink Raudonąją planetą, o tai tik patvirtina žmonijos siekius nuskristi toliau, nei yra Mėnulis, sako kosmoso ekspertas Saulius Lapienis. „Žmogui nuskristi į Marsą bus nelengva, nes reikia apsisaugoti nuo radiacijos, todėl buvo vykdomas eksperimentas su musėmis. [...] Prieš kelias dienas „Dragon“ kapsulė nuskraidino 20 pelių“, – kalba jis.
S. Lapienio žodžiais, žmonės į kosmosą greitai ims skraidyti ne tik moksliniais, bet ir ekonominiais tikslais: „Ne paslaptis, kad prasidės transportiniai skrydžiai į Mėnulį, nes ten yra ką pasiimti. Pavyzdžiui, helio-3 izotopas pasaulio energetikos padėtį pataisytų daugeliui metų.“
– Indijos kosminis aparatas pradėjo sėkmingai skrieti aplink Marsą iš pirmo bandymo. Ką Indijai reiškia šis žingsnis?
– Šiai valstybei, kuri specialistų turi ir JAV, Silicio slėnyje, gal nėra labai nuostabu. Indijoje mokslas pakankamai stiprus. O sėkmė iš pirmo karto verta aplodismentų. Nors, tiesą sakant, yra ir pavyzdžių – į Marsą buvo bandyta skristi ne vieną kartą, tik pavykusių atvejų nuošimtis nėra didelis. Taigi vis daugiau šalių kažką padaro iš pirmo karto, nes pagerėjo elektronika, davikliai, ryšys, atsirado didžiulė patirtis. Net Lietuva paleido du palydovus ir misijos buvo sėkmingos.
– Teigiama, kad ši Indijos misija kainavo vos 74 mln. dolerių. Ar tai pigu?
– Prieš kelias dienas išskridęs JAV aparatas „Maven“ kainavo 671 mln. dolerių – kone 10 kartų daugiau. Be to, galbūt ne viskas žinoma apie įdiegtų technologijų vertę, tarkim, aukščiausio lygio, naujausia spektrometrija gali daugiau kainuoti. Bet suma atitinka Indijos biudžetą. Ji juk yra sąraše 7–8 valstybių, kurios per metus išleidžia daugiau nei milijardą dolerių. Tik JAV skaičiuoja dešimtimis milijardų. Antra yra Rusija – ji vienintelė išleidžia daugiau nei 10 mlrd. Šiaip pasaulis išleidžia 72 mlrd. dolerių, tad šios Indijos išlaidos tesudaro 1 proc. Kita vertus, viskas pinga (mobilieji telefonai, kompiuteriai), tai susiję ir su kosmosu.
– Galima apskritai atsakyti į klausimą, kur link suka kosminės programos?
– Visų pirma bus išmokta žmogų skraidinti toliau, nei yra Mėnulis. Žmogui nuskristi į Marsą bus nelengva, nes reikia apsisaugoti nuo radiacijos, todėl neatsitiktinai šį rudenį ir vasaros pabaigoje buvo eksperimentas su musėmis. Tikrintas poveikis jų genui, nes dalis musės geno sutampa su žmogaus. Prieš kelias dienas „Dragon“ kapsulė nuskraidino 20 pelių. Taigi vyksta net genetiniai tyrimai, kad paaiškėtų, kaip žmogų saugiau išsiųsti į Marsą.
Jei kalbame apie ekonomikos sritis, ne paslaptis, kad prasidės transportiniai skrydžiai į Mėnulį, nes ten yra ką pasiimti. Pavyzdžiui, helio-3 izotopas pasaulio energetikos padėtį pataisytų daugeliui metų. Vykdomi skrydžiai į kometas – Europos kosmoso agentūros (ESA) įrenginys „Roseta“ dabar yra arti vienos kometos. Lapkritį bus pirmieji bandymai nuleisti zondą, bus vykdoma 12 mokslinių eksperimentų.
– Ar galima kalbėti apie viso kosmoso užkariavimo politiką ir išskirti kai kurias valstybes, kurios šioje srityje lenktyniauja?
– Ir pinigais, ir idėjomis – nuolatos priešakyje JAV. Bet labai solidžią mokslinę aparatūrą pastaruoju metu paleidžia ESA. Išsiskiria indai ir Kinija, kuri, nors išleidžia tik 1 mlrd., turi daugybę galimybių paspartinti kosmines programas. Tiesą sakant, Kinija – vienintelė išskirtinė valstybė, kuri skraidina taikonautus, turi atskirą kosminę stotį ir nekomutuoja su visų kitų valstybių kosminiais aparatais. Kinai nuskraidino mėnuleigį, ruošiasi eksploatuoti Mėnulio žaliavas. Taigi Kinijoje tikrai bus pakilimas.
– Ar gyventojai visada žino apie visas kosmines programas? Kiek gali būti tokių, apie kurias mes nežinome, net nenutuokiame?
– Visų pirma tai žvalgyba. Internete galima sužinoti, kad buvo paleistas kažkoks žvalgybinis palydovas. Gerai dar, kad parašo, jog žvalgybinis... Tiesą sakant, mes buvome penktoji valstybė, paleidusi iškart du palydovus. Mes aplenkėme Japoniją, Daniją, Italiją ir likome kartu su amerikiečiais. Bet jų palydovai buvo kariniai ir apie juos iki šiol nieko negalima sužinoti, nors tai padaryta prieš 10 metų. Akivaizdu, kad yra kai kurios programos, koncepcijos įslaptintos.
Vis dėlto net Kinija, kuri ne viską parodo, savo mėnuleigį demonstravo parodoje, galėjo pasižiūrėti visas pasaulis. Tik sovietiniais laikais slėpdavo startą ir parodydavo tik paskui, jei jis būdavo sėkmingas. Dabar visos rodo startą, net ir nepasisekusį. Tarkim, rugpjūčio pabaigoje buvo leidžiami du „Galileo“ palydovai (labai svarbi Europos programa), tik nepasisekė – ne į tą trajektoriją nuleido. Taigi esminiai dalykai nėra slepiami.
