Vokietijos sostinėje penktadienį prasidėjo didžiausia Europoje vartotojams skirtų technologijų paroda IFA 2014. Ir tai, ką galima pamatyti milžiniškoje parodos erdvėje, iš esmės galima būtų vadinti technologijų ateitimi artimiausiems metams – kitąmet technologijos vėl bus šoktelėjusios dar vieną septynmylį žingsnį ir šiandienos eksponatai atrodys beviltiškai pasenę.
Prisimenate 2013 metų pradžią, CES parodą Las Vegase? Tuomet tik patys stipriausi žaidėjai ekranų gamybos srityje – „LG“ ir „Samsung“ - demonstravo televizorius išlenktais ekranais. Demonstravo dar tik kaip ateities technologijas, taip siekdami parodyti ne produktus, o savo galimybes.
Praėjo, atrodo, labai nedaug laiko, vos daugiau nei pusantrų metų, o šiandien IFA parodoje turėti televizorių lenktu ekranu savo paviljone tapo vos ne garbės reikalu – ir ne tik tokiems gigantams, kaip jau minėtieji „Samsung“ ar LG arba jų stipriausiems konkurentams - „Philips“, „Sony“, „Panasonic“ ir panašiai, bet ir visiškai Lietuvoje negirdėtoms įmonėms. Kurios net nežinia, ar turi savo inovacijų ir inžinerijos skyrius – galbūt tik inžinierius, kurie iš jau prieinamų komponentų sukuria įrenginio dizainą ir pateikia jį nežinomai gamyklai Kinijos glūdumoje, kad ši prigamintų tūkstančius pigių kopijų.
Kaip bebūtų, šiandien lenkti televizoriai stovi net tokių įmonių, kaip „Haier“ (gal pastebėjote šiuo ženklu pažymėtą pigią buitinę techniką mūsų prekybos centruose?), niekada negirdėtos Turkijos bendrovės „Vestel“ (kuri, kaip bebūtų keista, gamina daugybę puikiai žinomais prekės ženklais padabintų televizorių), lygiai taip pat niekam nežinomų Kinijos bendrovių TCL bei „Changhong“ stenduose. Ir jie ne tik lenkti – jie ir „UltraHD“ (4K) raiškos, ir milžiniškos, net iki 110 colių, įstrižainės, ir kai kurie yra net su OLED matricomis. Kita vertus, beveik visais atvejais šie televizoriai tebuvo technologijų demonstracijos – „žiūrėkite, mes irgi galime“.
Na, kol jie gali, inovacijų televizorių srityje lyderiai nesikeičia – „LG Electronics“ ir „Samsung“ iki šiol yra vieninteliai, galintys pademonstruoti „plasnojančius“ televizorius lanksčiais ekranais, kurie parodoje nuolat kaitaliojo savo formą iš tiesaus į lenktą. Vėlgi reikia paminėti, jog tai – ne produktai, o tik technologijų demonstracijos. Vadinasi, net pačiuose prabangiausiuose namuose tokių televizorių šiemet dar nebus. Bet kitąmet turtuoliai jau veikiausiai galės puikuotis savo naujais pirkiniais.
Berlyno „Gariūnai“
IFA parodoje keli didžiuliai paviljonai buvo išskirti „tarptautiniams gamintojams“. Kas iš esmės reiškia, jog po keliais stogais susibūrė smulkučiai bevardžiai gamintojai iš Kinijos, Taivanio, P. Korėjos. Visų jų stendai vienodi, daugiau primenantys Gariūnų prekystalius nei technologijų parodą, tačiau juose galima rasti absoliučiai visko, kas tik naudoja arba generuoja elektrą (arba naudojama tiems įrenginiams laikyti) – ir lygintuvai, ir oro drėkintuvai, ir siaubingą garsą skleidžiančios kolonėlės, ir į „Segway“ riedžius panašios transporto priemonės, ir daugybė kitų technologinių žaisliukų. Tikras lobynas mūsų Gariūnų prekeiviams – tik imk, vežk ir parduok nežinia ką – svarbu, kad pigiai ir daug. Na, bent 500 vienetų „tiražu“. Nesvarbu, kad garantinis aptarnavimas šiuo atveju būtų beveik neįsivaizduojama, nors itin reikalinga paslauga.
Stipriausias gravitacijos centras – „Samsung“ paviljone
Pietų Korėjos įmonė „Samsung“ Berlyne išsipirko milžinišką paviljoną, kuriame sutalpino viską, ką turėjo geriausio – nuo verslui skirtų duomenų centrų komponentų, viešbučių televizorių, išmaniųjų mokymo priemonių ir turinio „Samsung“ įrenginiams iki kiek įdomesnių virtuvės bei vonios technikos naujovių ir tikrai gerokai įdomesnių išmaniųjų įrenginių, kurie veikė tarsi stipriausias visoje parodoje gravitacijos centras. O zoną, kurioje eksponuojami vos prieš kelias dienas pristatyti „Glaaxy Note 4“, „Galaxy Note Edge“ išmanieji telefonai, „Galaxy Gear S“ išmanusis laikrodis bei „Gear VR“ virtualios realybės šalmas, teko netgi atitverti nuo bendro paviljono, kad jos neužgriūtų nevaldoma minia – norint patekti į šią uždarą zoną tenka kelias dešimtis minučių pamindžikuoti eilėje. Bet buvo verta.
Pirmiausia į ranką pateko „Galaxy Note 4“ išmanusis – telefonas, kuris artimiausiu metu bus vienas iš rimčiausių šios įmonės pajamų šaltinis. Jei atvirai – kalbėti apie revoliuciją tikrai negalima. Bet jeigu vertintume šį įrenginį tiesiog kaip naują „planšetofonų“ evoliucijos žingsnį – jis solidus.
Visų pirma, „Samsung“ pradeda tolti nuo „pigaus plastmasiuko“ stereotipo – paėmus į ranką labai gerai jaučiasi, jog telefonas yra gerokai solidesnis. Ir tik dėl metalinių griežtesnių linijų briaunų. Nors ir nugarėlė patobulėjo – išnyko siūlių imitacija, todėl dabar nugarėlė yra tiesiog panaši į paprastą odinę dangą be siūlių. Na, nors vis dar imitacija, bet tikrai solidžiau nei iki šiol. Būta šiokių tokių permainų ir įrenginio viduje – jau nekalbant apie technologinius patobulinimus (svarbiausias jų – „Samsung“ nenori atsilikti nuo LG ir taip pat įdėjo „Quad HD“ ekraną į naujuosius įrenginius).
„Galaxy Note“ serijos įrenginių gerbėjai daugiausiai skirtumų turėtų pajusti telefono komplektacijoje esančio pieštuko naudojimo galimybėse: visų pirma, dukart padidėjo jautrumo pieštuko spaudimui spektras ir pagreitėjo įrenginio reakcija į rašiklio judesius – bent jau „Samsung“ tikina, jog dabar rašyti ant ekrano taip pat greita ir įprasta, kaip ant popieriaus. Beje, lygiai tą patį jie sakė ir prieš metus, ir prieš dvejus, ir net pirmą kartą pristačius „Galaxy Note“, taigi, šio teiginio nepamirškite pasūdyti sveiku skeptiškumo kiekiu. Antra – rašiklis gali veikti panašiai kaip kompiuterio pelė – jis įgijo „drag & drop“ funkciją (patogu, kai norima pažymėti kelis objektus), kelių atokiau esančių teksto fragmentų pažymėjimo galimybę.
Viena iš įdomesnių pademonstruotų telefono funkcijų – galimybė nufotografuoti, tarkime, klasės ar auditorijos lentą (nesvarbu kokiu kampu – vaizdą galima pataisyti į tvarkingą stačiakampį, tarsi žiūrėtumėte tiesiai iš priekio), pašalinti lentos vaizdą paliekant tik jos turinį ir jį papildyti savo pastabomis. Studentams ir moksleiviams gali patikti. Tik ar nebus „Note 4“ per brangus šiai visuomenės daliai?
Antroji uždaroje zonoje buvusi naujovė – laikrodis „Galaxy Gear S“. Pirmas įspūdis – jis didžiulis. Na toks visai rimtas grėmėzdas su plačia sintetine apyranke. Kol kas sunku pasakyti, kaip efektyviai po šia apyranke kaupsis prakaitas, bet kyla įtarimas, kad po pusdienio riešas turėtų varvėti ir niežėti.
Esminis šio laikrodžio ypatumas – tai, jog į jį įstatoma sava SIM kortelė, taigi, jis gali veikti nepriklausomai nuo kišenėje esančio telefono. Juo galima skambinti, siųsti žinutes, naudotis GPS navigacijos paslaugomis ir pritaikyti sportuojant (podometras, pulso matuoklis ir kitos sportininkams naudingos funkcijos). Tik štai tas sprendimas įkišti papildomą SIM kortelę... panašu, kad už jo kyšo paprasčiausias „Samsung“ finansinis interesas – su rinka gerai susipažinę šaltiniai tikina, jog mobiliojo ryšio operatoriai į savo salonus daug mieliau priima tas prekes, kurios ne tik parduodamos, bet ir vėliau naudoja tų operatorių paslaugas. O vartotojas už papildomą kiekvieną mėnesį mokamą sumą iš esmės įgyja tik galimybę naudotis išmaniuoju laikrodžiu atskirai nuo telefono.
Trečiasis, jau kur kas įdomesnis įrenginys „Galaxy Note Edge“ telefonas su ekranu, užlinkusiu ant dešinės briaunos. Techninė įrenginio demonstracija įvyko jau prieš pusantrų metų, toje pačioje CES parodoje Las Vegase, o dabar korėjiečiai parodė ir leido pačiupinėti iš tiesų veikiantį aparatą. Techninėmis charakteristikomis jis praktiškai identiškas „Galaxy Note 4“, bet užlinkusi briauna suteikia papildomų kontrolės galimybių – iš esmės galima įsivaizduoti, jog tai yra tarsi ekrano apačioje esanti „Windows“ operacinės sistemos juostelė, kur galima išrikiuoti dažniausiai naudojamas programas ir patogiai pasiekti kai kurias kitas galimybes. Bet kol kas nežinoma, ar „Samsung“ ketina šiuo produktu prekiauti rimtai, ar tik labai ribotu kiekiu, vėliau nutraukiant šios krypties inovacijas – juk telefonų su lenktu ekranu, tokių kaip „Galaxy Round“ arba „LG G Flex“, taip pat daugiau nematėme – ir neaišku, ar kada pamatysime.
Ir paskutinė uždarosios zonos grožybė – „Gear VR“ akiniai, kurti padedant įmonei „Oculus“ ir legendiniam „Doom“ bei „Quake“ žaidimų kūrėjui Johnui Carmackui, kurio ateities vizija dabartinį pasaulį lenkia bent dviem žingsniais.
Galima atvirai pasakyti – šių akinių pirkti tikrai neverta (ir veikiausiai jie net pardavinėjami nebus). Štai dėl ko: pirma – jie veikia tik tada, kai į juos įstatomas „Galaxy Note 4“ išmanusis. Tik šis vienas modelis.
Antra, virtualios realybės akiniai telefono resursus siurbia taip galingai, kad per maždaug dešimtį minučių šis įkaista iki sunkiai toleruojamos ribos. Žinoma, akių jis nekaitina – atstumas kiek per didelis. Bet po ilgesnio naudojimo telefoną liesti darosi labai nemalonu. O jeigu pabandytumėte su šiais akiniais pažiūrėti pilnametražį filmą, veikiausiai tektų ties puse filmo (jei ne gerokai anksčiau) sustoti ir išmesti susilydžiusį telefoną. Todėl ir parodoje į šalmą įstatomi telefonai buvo kaitaliojami kas 10–20 minučių.
Trečia, kol kas šių virtualių akinių raiška dar neatitinka visai kuklių vaizdo kokybės reikalavimų – lyg ir norėtųsi matyti virtualų dešimties metrų atstumu esančio žmogaus veidą, bet vietoje jo – tik rausvas blynas su keliomis juostelėmis, žyminčiomis akių, nosies ir burnos vietą.
Bet jeigu „Samsung“ (ir „Oculus“) šios tyrimų krypties neapleis, tuomet po 4–5 metų (o žinant, kad technologijų raida tik įgyja pagreitį, gal ir greičiau) veikiausiai nebepirksime bilietų į tikrą „Cirque du Soleil“ pasirodymą, kurį tektų stebėti iš tribūnos kažkur už 50 ar 150 metrų, pusę vaizdo užstojant akrobatų konstrukcijoms. Tai galėsime daryti už galbūt netgi mažesnę kainą įsigyjant virtualų to paties cirko pasirodymą – ir jį galėtume stebėti netgi ne iš priekinės eilės priešais pat sceną, o sėdėdami ant pačios scenos, pasižvalgydami į šonus, į viršų, į apačią. Ir stebėti tą pasirodymą neribotą kiekį kartų.
„Sony“ viliojo žaidimais ir telefonais
„Sony“ glaudėsi kuklesniame paviljone nei „Samsung“. Tačiau tik truputėlį. Ir sugebėjo sukurti net du vietinius gravitacijos centrus: jaunimas (ir labai solidaus amžiaus žmonės) šurmuliavo žaidimų zonoje, kur galima buvo į valias pažaisti su „PlayStation 4“ kompiuteriais, o kita dalis technologijų gerbėjų būriais apstojo stalą, kur „Sony“ demonstravo „Xperia Z3“ ir mažasis jo broliukas „Xperia Z3 Compact“ telefonus.
Nors teko čiupinėti visus ligšiolinius „Xperia Z“ serijos įrenginius, ankstesnieji gaminiai gero įspūdžio nepaliko dėl dviejų priežasčių: pirma, visi jie dėl savo griežtos stačiakampės formos rankoje riogsojo tarsi plytos, antra – jie buvo arba su plastikinėmis ekraną ir nugarėlę saugančiomis plėvelėmis, arba stiklas būdavo su tokia tekstūra, kuri labai aiškiai pasimatydavo saulės šviesoje, be to, ir ekrano turinio esant saulės apšvietimui beveik nesimatydavo.
Koks bus „Xperia Z3“ santykis su Saulės šviesa? Reikia tikėtis tai sužinoti artimiausioje ateityje. Bet džiugu, kad plėvelės atsisakyta, o stiklo tekstūra taip pat, panašu, išnykusi. Ir kas itin džiugina – Z3 telefonų, ir didžiojo, ir mažojo, briaunos užapvalintos, primenančios „Nokia Lumia 925“ modelį, tačiau nepasirodė tokios slidžios.
Kitas džiuginantis dalykas – „Sony“ pasielgė kitaip, nei pagrindiniai jų konkurentai išmaniųjų telefonų srityje ir telefono kompaktinę versiją pasiūlė be jokių kompromisų technologijų atžvilgiu – šie du telefonai (Z3 ir „Z3 Compact“) beveik visiškai identiški visomis charakteristikomis, išskyrus ekrano įstrižainę. O tai turėtų būti itin patrauklu ligšioliniams „iPhone“ naudotojams, kurie lyg ir norėtų pradėti naudoti „Android“ sistemą, bet neranda dydžiu ir kokybe sulyginamo įrenginio. Didysis „Sony“ flagmanas yra su 5,2 colių, mažasis – su 4,6 colių įstrižainės ekranu. Didesniojo ekrano raiška yra 1920 x 1080 taškų („Full HD“), mažojo – 1280 x 720 taškų (HD). Dar nukentėjo „mažylio“ darbinės atminties kiekis (2 GB, o ne 3GB, kaip didžiajame) ir, savaime suprantama, akumuliatoriaus talpa – ją teko sumažinti iki 2600 mAh, kai tuo tarpu į didįjį „Xperia Z3“ tilpo 3100 mAh. Tačiau nepaisant šio skirtumo, deklaruojama veikimo trukmė beveik identiška.
Abiejuose telefonuose yra vienodas „Qualcomm Snapdragon 801“ lustų rinkinys, 4 branduolių, 2,5 GHz spartos procesorius, „Adreno 330“ grafikos procesorius, 16 GB vidinės atminties ir tikrų tikriausias „Sony“ pasididžiavimas – 20,7 MP raiškos kamera.