Kompiuterinių žaidimų industrija sugeneruoja daugiau pajamų negu muzikos pramonė. Vidutinis kompiuterinių žaidimų žaidėjo amžius yra 30 metų ir net 42 proc. visų žaidėjų sudaro moterys. Ar girdėjote, kad vienas iš populiariausių Lietuvoje kurtų žaidimų turi virš 40 milijonų atsisiuntimų? Ar pasakytumėte, koks tai žaidimas?
Kompiuterinių žaidimų industrija sugeneruoja daugiau pajamų negu muzikos pramonė. Vidutinis kompiuterinių žaidimų žaidėjo amžius yra 30 metų ir net 42 proc. visų žaidėjų sudaro moterys. Ar girdėjote, kad vienas iš populiariausių Lietuvoje kurtų žaidimų turi virš 40 milijonų atsisiuntimų? Ar pasakytumėte, koks tai žaidimas?
Apie kompiuterinius žaidimus ir apie jų kūrėjus sklando daug įvairių mitų ir neretai žmonės bijo pripažinti, kad patys yra žaidėjai. Taip, jeigu žaidėte „Farmville“, „Angry Birds“ ar „Candy Crush Saga“, jūs jau esate žaidėjas. Ir puiku! Yra daug tyrimų, patvirtinančių, kad kompiuteriniai žaidimai (žinoma, ne visi) padeda vystyti įvairias savybes, pavyzdžiui, regą, pastabumą, atmintį, loginį mąstymą ir pan.
Daugelis mėgstančių žaisti kompiuterinius žaidimus yra pagalvoję, kad būtų smagu sukurti savo žaidimą. Daugelis yra turėję įvairių idėjų žaidimams, tačiau mažai kas susimąsto, kad norint sukurti gerą kompiuterinį žaidimą, reikia ne tik mokėti gražiai piešti ir gerai programuoti. Dar reikia mokėti kurti muziką, rašyti įdomias istorijas, sugebėti suprasti žaidėjų elgesio psichologinius aspektus, jų norus ir lūkesčius.
Vėliau reikia mokėti parduoti sukurtą žaidimą ir turėti laiko po išleidimo jį toliau vystyti. Žinoma, vienam visa tai mokėti ir daryti yra beveik neįmanoma, tad tenka rasti bendraminčių ir formuoti komandą.
"Game Jam 2014" renginys – kompiuterinių žaidimų dirbtuvės (M. Puidos nuotr.)
Kompiuterinių žaidimų kūrimas – grupinė kūrybinė veikla, dažniausiai trunkanti nuo 6 iki 24 mėnesių ir įtraukianti nuo kelių iki kelių šimtų skirtingų profesijų žmonių. „Iš tiesų daugelį žaidimų kūrėjų ši sritis tuo ir traukia, kad komandoje bendrauja ir vieningo tikslo siekia programuotojai, dailininkai, muzikantai, žaidimų projektuotojai, rašytojai ir t. t. Be abejo, ne mažiau įtakos turi ir noras sukurti ką nors įdomaus, ką nors, ką žaistų žmonės visame pasaulyje“, – teigia Vilniaus universiteto darbuotojas bei žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ direktorius Šarūnas Ledas.
Kita vertus, neretai sunku suprasti, kaip ir nuo ko pradėti kurti žaidimą. Ar svarbu iš pradžių turėti žaidimo istoriją? Nebūtinai. Dažniausiai svarbu turėti apmąstytą žaidimo žaismą (angl. gameplay) bei žaidimo mechanikas (angl. game mechanics) ir suprasti, kuo jis skirsis nuo tūkstančių kitų. Taip pat svarbu apgalvoti, kokie žaidėjai – kokio amžiaus, pomėgių, kokios lyties – žais planuojamą kurti žaidimą.
Na, o jeigu su pirmuoju žaidimu nepasiseks, nereikėtų nuleisti rankų. Pavyzdžiui, lietuviui žaidimų kūrėjui, sukūrusiam originalųjį „100 Balls“, irgi pasisekė ne iš karto. Prieš kelerius metus pradėjęs kurti žaidimus, pirmieji trys atsisiųsti mažiau nei 20 tūkstančių kartų, o vos prieš tris mėnesius išleistas „100 Balls“ – jau daugiau nei 11 milijonų kartų.
Atėjusius į paskaitą supažindinsime su žaidimų industrija Lietuvoje, papasakosime, ko iš tiesų reikia, norint sukurti visavertį žaidimą, bei kokie yra būdai pradėti savo žaidimų kūrimo verslą.
Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ paskaita „Kaip sukurti kompiuterinį žaidimą?“ vyks rugsėjo 16 d. 18 val. VU Matematikos ir informatikos fakulteto 103 aud. (Didlaukio g. 47, Vilnius).
