Nuotraukos, ilgą laiką dūlėjusios Merilende ir Šiaurės Karolinoje esančiuose NASA sandėliuose, tapo tikrų tikriausiu informacijos lobynu klimatologams. Vaizdai, praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje užfiksuoti pirmųjų NASA aplinkos stebėjimo palydovų „Nimbus“, atskleidžia, kaip prieš penkiasdešimt metų atrodė jūrų ledynai.
Nuotraukos, ilgą laiką dūlėjusios Merilende ir Šiaurės Karolinoje esančiuose NASA sandėliuose, tapo tikrų tikriausiu informacijos lobynu klimatologams. Vaizdai, praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje užfiksuoti pirmųjų NASA aplinkos stebėjimo palydovų „Nimbus“, atskleidžia, kaip prieš penkiasdešimt metų atrodė jūrų ledynai.
Pagrindinė „Nimbus“ palydovų paskirtis buvo stebėti Žemės debesis regimųjų ir infraraudonųjų spindulių spektre, tačiau Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai iš Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro, 2009 metais sužinoję apie seniai užmirštas talpas su nuotraukų juostomis, suvokė, jog iš jų galima išgauti ir šiandien itin naudingą „šalutinį produktą“.
Gavus juostas bei įrangą, reikiamą iš 16 skirtingų pilkos spalvos atspalvių sudarytiems vaizdams išryškinti ir suskaitmeninti, mokslininkai ėmėsi skenavimo ir nuotraukų, fiksuotų kas 90 sekundžių, tarpusavio jungimo naudojant sudėtingą programinę įrangą, rašo sciencemag.org.
Šiuo metu jau paviešinta daugiau nei 250 000 tokių nuotraukų, taip pat – ir pati pirmoji „Nimbus 1“ nuotrauka, užfiksuota 1964 metų rugsėjo 31 dieną. Joje matomas Antarktidos pusiasalio smaigalys. Šio regiono vaizdą galima palyginti su kito NASA palydovo vaizdu, kuriame tas pats regionas matomas po 50 metų.
Pasinaudojant „Nimbus-1“ duomenimis, surinktais per mėnesį darbo orbitoje, mokslininkai nustatė, jog 1964 metų rugsėjį Antarktidą dengė apie 19,7 mln. kvadratinių kilometrų ledo – tai yra šiek tiek didesnis plotas, nei JAV ir Kanada kartu. Vėlesniais stebėjimais iš palydovų nuo 1972 iki 2012 metų tokie dideli ledynų plotai niekada nebuvo nufotografuoti.
Panašūs kito „Nimbus“ palydovo duomenys atskleidė rekordiškai mažą vandenų pasidengimą ledu vos po dvejų metų.
Duomenų atkūrimo projektas, kurį ketinama užbaigti ateinančių metų pradžioje, atskleis ne tik ledynų ploto kitimo tendencijas, bet ir kaip per 50 metų pakito miškingumas, kaip kito jūros paviršiaus temperatūra.
