Mokslininkai iš Mičigano universiteto ir Niujorko universiteto (abu JAV) kuria tokias technologijas, kokias sugalvoti fantazijos pristigo net mokslinės fantastikos autoriams: jie ketina pagaminti skystus informacijos kaupiklius nanodalelių suspensijos pavidalu. Ir jeigu jiems pavyks, viename arbatiniame šaukštelyje gali tilpti visas terabaitas.
Mokslininkai iš Mičigano universiteto ir Niujorko universiteto (abu JAV) kuria tokias technologijas, kokias sugalvoti fantazijos pristigo net mokslinės fantastikos autoriams: jie ketina pagaminti skystus informacijos kaupiklius nanodalelių suspensijos pavidalu. Ir jeigu jiems pavyks, viename arbatiniame šaukštelyje gali tilpti visas terabaitas, rašo „Wired“.
Minėtų universitetų mokslininkai dabar atlieka skystų informacijos laikmenų, kurie informaciją koduoja nanodalelių klasteriais, modeliavimus. Tokie klasteriai galėtų išsaugoti daugiau informacijos nei kompiuteriniai bitai, kurie informaciją saugo tik dviem pavidalais – 0 ir 1. skystos informacijos „vienetai“ veiktų tarsi Rubiko kubai, kurie, besikeičiant saugomai informacijai, persiorganizuoja. Todėl, pavyzdžiui, atminties klasteris iš 12 dalelių galėtų koduoti beveik 8 mln. unikalių būsenų, kas atitiktų 2,86 baito (arba 22,9 bito) duomenų.
Sistemos veikimo pagrindas – nanodalelės, prisitvirtinusios prie centrinės sferos. Kuomet ši sfera yra mažutė, išorinės dalelės yra susiglaudusios, riboja viena kitos judrumą ir saugo informaciją. Jeigu sfera šiek tiek padidėja, daleles galima perkonfigūruoti taip, kad jos saugotų kitokią informaciją. Mokslininkai iš polimerinių junginių pagamino tokį klasterį su keturiomis dalelėmis. Pakaitinus skystį sferos išsiplečia, o prisitvirtinusios dalelės prognozuojamai persiformuoja. Ir nors kol kas klasteriai su keturiomis dalelėmis gali būti tik dviejų skirtingų konfigūracijų (t. y., atitinka įprastinius bitus), planuojama sukurti klasterį su gerokai didesniu dalelių kiekiu.
Modeliavimai rodo, kad arbatiniame šaukštelyje tokios suspensijos, kurioje nanodalelių klasterių koncentracija yra 3 procentai, galėtų būti saugomas net terabaitas duomenų. Kitaip tariant, naudojant skystą atmintį būtų galima pagaminti tokį išmaniojo telefono dydžio įrenginį, kuriame duomenų tilptų kaip specializuotame išoriniame diskiniame kaupiklyje.
Postdoktorantė Carolyn Phillips nanodalelių klasterius lygina su Rubiko kubais: „Norint parodyti kiekvieną galimą nanodalelių išsidėstymo kombinaciją sferos paviršiuje galima taikyti tą pačią matematiką, kuri aprašo Rubiko kubą“.
Tiesa, iki praktiškai pritaikomų skystų duomenų kaupiklių mokslininkams dar teks nemažai padirbėti: reikia sugalvoti, kaip dideliame skysčio tūryje didelį sferų kiekį fiksuoti tam tikrose erdvinėse pozicijose, o vėliau – kaip lengvai ir greitai nuskaityti duomenis. Mat kol kas stebimų nanodalelių išsidėstymą mokslininkai laboratorijoje nuskaito skenuojančiu tuneliniu mikroskopu.
Manoma, jog tokio tipo atmintį būtų galima naudoti norint identifikuoti vandens teršalus ar atlikti organizmo biologinius tyrimus. Atminties klasteriai galėtų būti naudojami ir kaip „minkštų robotų“ jutikliai bei valdikliai.
