Šiuolaikinės ekonomikos būtinybė yra saugios, efektyvios, pigios ir prieinamos mokėjimo paslaugos – be jų rinka negalėtų funkcionuoti. Išplėtotos šios paslaugos prisideda prie ekonomikos augimo, konkurencingumo skatinimo. Tobulėjant technologijoms keičiasi mokėjimo būdai, priemonės, mokėjimo paslaugų pasiūla ir paklausa. Neišvengiamai su mokėjimais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais susiduria kiekvienas rinkos dalyvis.
Šiuolaikinės ekonomikos būtinybė yra saugios, efektyvios, pigios ir prieinamos mokėjimo paslaugos – be jų rinka negalėtų funkcionuoti. Išplėtotos šios paslaugos prisideda prie ekonomikos augimo, konkurencingumo skatinimo.
Tobulėjant technologijoms keičiasi mokėjimo būdai, priemonės, mokėjimo paslaugų pasiūla ir paklausa. Neišvengiamai su mokėjimais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais susiduria kiekvienas rinkos dalyvis, todėl daugelyje šalių mokėjimo paslaugų rinka yra plačiai analizuojama, stengiantis nustatyti mokėjimo būdų ir priemonių derinį, kuris visuomenei kainuotų mažiausiai, vartotojui užtikrintų greitas ir pasiekiamas paslaugas.
Ne kiekvienu atveju popierinių banknotų ir monetų naudojimas yra patogus bei praktiškas pasaulyje, kuriame laikas vertinamas pinigais. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai plinta alternatyvi mokėjimo priemonė pagrįsta elektroniniu lėšų pervedimu – mokėjimai banko kortelėmis. J. Šatas (2006) mokėjimo kortelę apibūdina kaip elektroninės formos atsiskaitymų pinigais dokumentą. Tai savotiška elektroninė piniginė, raktas į kliento sąskaitą, galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Kartu ji yra ir viena iš sąskaitos valdymo priemonių, užtikrinanti saugų ir greitą atsiskaitymą prekybos vietose. Klientas yra identifikuojamas pagal luste esančią informaciją, arba pagal ant kortelės užrašytus duomenis – ją išleidusią organizaciją, numerį, galiojimo laiką, naudotojo vardą ir pavardę, papildomą apsaugos kodą.
Pinigines operacijas (tokias kaip pinigų įsinešimas ir išgryninimas Lietuvos ar net užsienio bankomatuose) naudojant mokėjimo korteles galima atlikti net tada, kai nedirba jas išdavusi finansų institucija. Darant atsiskaitymą lustine mokėjimo kortele nereikia pasirašyti, užtenka suvesti keturių skaitmenų PIN kodą. Kitas vartotojų išskiriamas patogumas tas, kad apmokėjus sąskaitą už prekes ar paslaugas kortele, nereikia skaičiuoti grąžos – taupomas laikas. Pinigų laikymo būdas mokėjimo kortelėje yra saugus ir patikimas, ja galima atsiskaityti užsienyje atskirai nekonvertavus valiutos, o pamesta kortelė užblokuojama paskambinus į atitinkamą instituciją. Šie ir daug kitų privalumų padeda populiarėti elektroninėms bankų mokėjimo priemonėms.
Lietuvoje 2005-ais metais, per paskutinį ketvirtį, visų transakcijų skaičius bankų mokėjimo kortelėmis (grynųjų pinigų išėmimas per bankomatus, elektroninių kortelių skaitytuvus ir atsiskaitymai už pirkinius) sudarė 29 809 tūkstančius, o 2013-ais metais tuo pačiu laikotarpiu jau 150 115 tūkstančius. Transakcijų skaičius per 7 metus išaugo šiek tiek daugiau nei 5 kartus. Nors mokėjimų kortelėmis skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo, vienam gyventojui 2011-ais metais buvo daugiau nei perpus mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Galima daryti išvadą, kad ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje mokėjimo kortelės atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir tuo pačiu finansuose. Tai patvirtina pavyzdys, jog mokėjimo kortelių leidėjų, kompanijų gigančių „Visa“ ir „Mastercard“, akcijų kainos išlaiko tendenciją didėti jau ilgus metus (1 pav.).
1 pav. „VISA“ ir „Mastercard“ kompanijų akcijų kainos
©„Yahoo Finance“, grafinis sprendimas autoriaus.
Patogių atsiskaitymų sistemai šitaip išpopuliarėti padėjo technologijos. Prieš pusšimtį metų magnetinė juostelė įspausta kortelėse telpančiose į delną visam laikui pakeitė bankininkystę. 1946 metais vartotojams pirmąją banko mokėjimo kortelę pristatė J. Biggins, Amerikos „Brooklyn“ banko vadovas. Kortelės veikimo principas buvo primityvus ir pagrįstas skolinimusi – klientui pasinaudojus šia kortele, sąskaita už pirkinius būdavo tiesiogiai siunčiama „Brooklyn“ bankui, kuris jas apmokėdavo, o vėliau pinigus susigrąžindavo iš savo kliento. Apribojimų buvo daug: klientas kortele galėjo atsiskaityti tik mieste, kuriame įsikūręs bankas, taip pat privalėjo turėti šiame banke sąskaitą. Po penkerių metų tokią kortelę pristatė ir kitas – Niujorko Franklino nacionalinis bankas. Tokios kortelės buvo naudojamos siekiant skatinti klientų lojalumą, gerinti jų aptarnavimo kokybę. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo ne plastikinės, kaip dabar įprasta, o metalinės ar net popierinės.
Įprastas „Visa“ logotipas ant banko mokėjimo kortelių neatkreipia dėmesio, bet būtent šis pavadinimas giliai įspaustas bankų technologijų istorijos knygoje. 1958 metais „Bank of America“ išleido kortelę „BankAmericard“ (kiek vėliau ji pavadinta „Visa“). Tai buvo tokia kortelė, kokią mes esame įpratę matyti ir naudotis dabar. Tuo metu egzistavo labai griežtos bankų veiklos reguliavimo taisyklės, kurios ribojo banko galimybes teikti savo paslaugas geografiškai didesnėse teritorijose. Konkurentų netrūko. Priimtas sprendimas leisti kortelę platinti ir kietiems bankams pasitvirtino – per septynerius metus visoje Amerikoje buvo išleista beveik 5 milijonai tokių kredito kortelių.
Bėgant laikui „Bank of America“ nebeturėjo išteklių ir patirties sukontroliuoti viso kortelių leidimo, platinimo proceso ir vartojimo mastų. Dėl tos priežasties buvo įkurta bankus ir kortelių leidėjus vienijanti asociacija, kuri šiuo metu ir yra pasaulyje žinoma „Visa“ vardu. Pagal toliau minimus parametrus, didžiausia tiek kreditinių, tiek debetinių kortelių ir jų mokėjimų sistemų tiekėja yra „Visa“, vykdanti veiklą daugiau nei 200 valstybėse ir sudariusi sutartis su 15 200 finansinių institucijų, kurios jau yra išplatinusios apie 2 mlrd. tokių kortelių.
Atnešusios naujus vėjus bankų paslaugų sektoriuje Amerikoje mokėjimo kortelės netruko persikelti ir į kitus žemynus, tarp jų ir Europą. Minėtoji kredito kortelė „BankAmericard“ Didžiojoje Britanijoje buvo išleista 1966 metais „Barclays“ banko, tačiau Lietuvoje pirmoji mokėjimo kortelė pasirodė tik 1993 metais. Ji vadinosi „Visa Classic“.
Naujame amžiuje bankų klientai turi žymiai daugiau galimybių, negu pirmųjų mokėjimo kortelių savininkai. Dėl didelės konkurencijos bankai technologijas stengiasi išnaudoti visu pajėgumu – šiandien kortelių savininkai gali net susikurti individualią kortelę su pasirinktu vaizdu, taip pat klientams siūlomos papildomos paslaugos – nemokamas kelionių, sveikatos draudimas, įvairios nuolaidos, kortelėmis galima atsiskaityti perkant internetu.
Tradiciškai skiriamos debeto ir kredito kortelės, tačiau gali būti ir kitų rūšių kortelių, pasižyminčių specifinėmis savybėmis (pvz., virtualiosios kortelės). Virtualios kortelės labai patrauklios jauno amžiaus vartotojams, nes jos leidžia atsiskaityti už prekes ir paslaugas įsigytas internetu. Mokėjimo paslauga, kai mokėtojo iniciatyva lėšos pervedamos į gavėjo mokėjimo sąskaitą vadinama kredito pervedimu. Paplitus elektroninei bankininkystei, kredito pervedimai tapo ypač patogus, greitas ir saugus būdas pervesti lėšas. Pastaruoju metu kredito pervedimai naudojami ir atsiskaitant už elektroninės prekybos būdu įsigytas prekes ar paslaugas, kai kurie bankai ar kredito institucijos šio tipo korteles išduoda ir jauniems vartotojams, taip papildydami mokėjimo kortelių asortimentą būtent šiam vartotojų segmentui. Kreditinė kortelė suteikia galimybę pirkti prekes, atsiskaityti už paslaugas kreditu. Naudojant debetinę kortelę negalima išleisti daugiau pinigų negu yra banko sąskaitoje. Lietuvoje labiausiai paplitusios debeto kortelės, nors pastaraisiais metais populiarėja ir kredito kortelės. Jas turinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 12,6 % (2012 m.) iki 17 % (2013 m.).
Finansinių paslaugų sektorius keičiasi metai iš metų. Norint saugiai, greitai ir patikimai naudotis bankų mokėjimo kortelėmis yra reikalingi bankomatai, taip pat elektroniniai kortelių skaitytuvai. Elektroniniai kortelių skaitytuvai naudojami prekybos vietose, suteikia klientams galimybę už prekes atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Remiantis Lietuvos banko inicijuota „Lietuvos gyventojų mokėjimo paslaugų naudojimo įpročių apklausa“ 2013-ais metais, galima teikti, kad net 70 % respondentų, turinčių mokėjimo kortelę, nerado galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele bent vienoje iš devynių apklausoje įvardytų ar respondento nurodytų prekybos vietų, nors tais pačiais metais Lietuvoje buvo 47 542 mokėjimo kortelių skaitytuvai. Dvigubai mažesnė procentinė turinčių kortelę respondentų dalis pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis valstybės institucijose, tokiose kaip policija, teismai, taip pat mugėse, turguje, pramogas teikiančiose vietose. Analizuojant duomenis galima daryti išvadą, kad bankams reikia investuoti ne tik į mokėjimo kortelių technologinę plėtrą, jų saugumą ir pan., bet ir į prietaisus, kuriais naudojantis būtų galima vartotojams atsiskaityti už prekes ar paslaugas, tų prietaisų naudojimo patogumą bei paplitimą.
Dar gerai neįsitvirtinus ir nepasklidus negrynųjų pinigų atsiskaitymų technologijoms, jau yra prognozuojama, kad atsiskaitymo kortelių rinka ateityje gali išgyventi nemažus pokyčius, didžiųjų įmonių rinkos dalis keisis. Remiantis vartotojų gerovės dydžio augimu technologijų raidos istoriją galima palyginti su spirale – kaip kažkada ne mažą popierinių pinigų kiekį ir monetas reikalingas atsiskaityti už prekes ir paslaugas pakeitė viena mokėjimo kortelė, taip dabar vartotojų jau naudojamas kelias mokėjimo korteles keičia viena elektroninė piniginė perkelta į mobilųjį telefoną, leidžianti naudojimo galimybes dar labiau praplėsti. Atsiskaitymas vyks prilietus telefoną prie tinkamo nuskaitymo aparato.
Reikia nepamiršti, kad mobilių mokėjimų technologija dar tik skverbiasi į atsiskaitymų rinką ir susiduria su sunkumais – norint mokėti telefonu reikia turėti tinkamą technologiją palaikančius įrenginius ir egzistuoja universalios programinės įrangos trūkumas, kaip kad buvo mokėjimo kortelių paplitimo pradžioje. Daugelis kompanijų dar tik planuoja pristatyti universalias mobiliąsias pinigines ir apie jas galima sužinoti iš technologijų parodų, tačiau „Google“ jau išbando savo projektą pavadinimu „Google Wallet“. Šią programą galima parsisiųsti į išmanųjį telefoną ir jos pagalba atsiskaityti keliose parduotuvėse. Didžiausias trūkumas tas, kad programėlė nepalaiko „MasterCard“ kortelių, tuo tarpu „AT&T“, „T-Mobile“ ir „Verizon“ kuriama ir planuojama pristatyti virtuali piniginė „ISIS“ turėtų palaikyti daugumą rinkoje paplitusių kreditinių kortelių, tačiau vėl gi, šiuo metu oficialiai patvirtintas tik vienos firmos „American Express“ kortelių palaikymas. Mokėjimo kortelių istorijoje pasižymėjusi bendrovė „Visa“ skelbia planus pristatyti nuosavą „V.me“ virtualios piniginės variantą. Galima pastebėti, kad pagrindiniai mokėjimo kortelių rinkos lyderiai nenori lengvai užleisti pozicijų rinkoje, taigi konkurencija gali padėti sukurti dar įdomesnių ir naudingesnių technologinių sprendimų.
