Kadaise visi žavėjosi 7 pasaulio stebuklais, tačiau inžineriniai sprendimai kasmet pasiūlo vis naujų nuostabos vertų objektų. Taigi, kas mus keri dabar ir ko galime tikėtis ateityje?
1. Tarptautinė kosminė stotis – TKS
Tarptautinė kosminė stotis neabejotinai yra didžiausias žmonijos kosminis projektas, kurį vykdo JAV, Kanados, Europos Sąjungos, Rusijos ir Japonijos kosmoso agentūros. Tiksli projekto vertė nėra žinoma, tačiau spėjama, kad ji turėtų siekti apie 100 mlrd. JAV dolerių. TKS pradžia laikomi 1998 metai, kai į orbitą buvo iškeltas pirmasis jos modulis „Zarya“.
Nuo 2000 m. kosminė stotis yra nuolatos apgyvendinta žmonių. Dabar ją yra aplankę astronautai iš 15 skirtingų valstybių. Stotis sveria 450 000 kg ir yra tokia didelė, kad kartais ją galima matyti tiesiog plika akimi. Tarptautinė kosminė stotis skrieja apie 7,7 km/s greičiu, o skrendant tokiu greičiu, per parą galėtume pasiekti Mėnulį ir grįžti atgal. Tai tikrai vienas didingiausių mūsų laikų inžinerinių sprendimų. Tačiau svarbu ir tai, kad prie 59 kosminių valstybių savo inžinierių dėka 2014 m. prisijungė ir Lietuva.
2. Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje
Daugelis sako, kad tai didžiausias kinų inžinerinis projektas nuo Didžiosios kinų sienos laikų. Trijų tarpeklių užtvanka yra didžiausia pasaulyje, ji suvaldė trečią pagal dydį pasaulyje Jangdzės upę. Tuo pačiu čia yra ir didžiausia Žemės hidroelektrinė – ji aprūpina elektros energija apie 10% Kinijos gyventojų. Jos pajėgumas siekia 22 500 MW. Kad būtų lengviau suvokti šio skaičiaus dydį, galima ją palyginti su Kauno hidroelektrine, kurios pajėgumas matuojamas 90 MW. Užtvankos plotis siekia apie 2,3 km, o aukštis 181 m. Ji turi 32 turbinas. Norint pastatyti šią užtvanką, buvo iškasta apie 102,8 mln. m³ žemės bei uolienų. Jai mūryti buvo panaudota 27,9 mln. m³ betono bei 354 tūkst. tonų plieninės armatūros ir 265 tūkst. tonų metalo.
Projektą vykdė apie 28 tūkst. darbuotojų, o jo vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių. Visgi pasaulyje šis inžinerinis monstras yra vertinamas dvejopai. Viena vertus, jis padės valdyti potvynius, nuo kurių jau yra žuvę daugiau nei 1 mln. vietos gyventojų bei apsaugoti čia likusius 15 mln. žmonių. Kita vertus, dėl šio projekto turėjo išsikelti daugiau nei 1,24 mln. žmonių bei išnyko keletas augalijos rūšių. Taip pat yra kritikų, kurių teigimu, užtvanka dėl dumblo sankaupų ir kitų veiksnių negalės sukontroliuoti potvynių. Pasak Lietuvos statybos inžinierių asociacijos prezidento Manto Raišio, Lietuvoje galima būtų išskirti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę bei Ignalinos atominę elektrinę.
„Kaip didžiausius ir tarptautinius objektus galėčiau įvardinti Ignalinos atominę elektrinę bei atominio kuro saugyklas, kuriose yra sandėliuojamos pavojingos medžiagos. Šiems pastatams ir įrenginiams yra taikomi labai aukšti saugumo reikalavimai. Kažkada mūsų atominė net buvo galingiausia pasaulyje. Taip pat galima paminėti ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri yra vienintelis tokio tipo naujos kartos energetinis objektas Baltijos šalyse“, – sako jis.
3. Bostono tunelis
Vienos labiausiai apkrautų JAV gatvių ir niekada nesibaigiantys kamščiai Bostono miesto valdžią privertė ieškoti naujų galimų sprendimų. 1982 m. buvo nuspręsta iškasti požeminį 5,6 km ilgio ir 8 juostų pločio auto magistralinį tunelį. 1991 m. buvo pradėti darbai, o juos užbaigti buvo planuota 1998 m., išleidžiant 2,8 mlrd. JAV dolerių. Visgi, uždavinys pasirodė kur kas sunkesnis nei manyta pradžioje. Projektas užtruko iki 2007 m. ir miestui kainavo beveik 15 mlrd., tačiau „Boston Globe“ duomenimis, sumokėjus visus mokesčius (2038 m.), projekto vertė sieks net 22 mlrd. dolerių.
Projektą labai apsunkino ir tai, kad tunelis turėjo eiti pro pačią miesto širdį, kur pilna telefono linijų, vandentiekis, dujų vamzdžiai, elektros linijos ir, žinoma, metro, nekalbant jau apie netikėtai iškilusius sunkumus. Didžiojo tunelio statybos metu buvo iškasta 16 mln. m³ žemių. Joms išvežti buvo panaudota 541 tūkst. sunkvežimių.
Projekte darbavosi 150 kranų. Iš viso dirbo apie 5000 darbuotojų. Tunelyje tilptų 3 „Titanikai“. Bostono tunelio projektas sukūrė apie 300 hektarų erdvės naujiems parkams, o oro užterštumą sumažino apie 12 %. Pasak Kauno technikos kolegijos, kuri ruošia kelių inžinierius, dėstytojo ir UAB ,,Kelprojektas” projekto vadovo Beno Berkmano, Lietuvoje kol kas joks panašus projektas net nėra įsivaizduojamas. Tai vienas sudėtingiausių JAV inžinerinių projektų, kuris dažnai gali būti palyginamas ir žmogaus išsilaipinimui mėnulyje.
4. „Burdž Chalifa“
Tai didžiausias dangoraižis pasaulyje, kurio aukštis siekia 829,8 m. Pavyzdžiui, aukščiausias Lietuvos pastatas yra Vilniaus televizijos bokštas, kurio aukštis yra 326,4 m., o mūsų dangoraižis „Europa“ siekia 148,3 m. Dubajaus dangoraižį sudaro 163 aukštai. Šis galiūnas buvo pradėtas statyti 2004 m., o baigtas 2009 m. Atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, jis buvo įgyvendintas labai greitai.
Statant „Burdž Chalifa“, buvo išlieta 330 tūkst. m³ betono, 31,4 tonos plieno. Pastatas yra matomas iš 95 kilometrų atstumo. Šis inžinerinis stebuklas pagerino labai daug rekordų. Štai keli iš jų: tai ne tik aukščiausias pasaulio pastatas ir dangoraižis, tačiau ir aukščiausiai pakylanti liftų sistema, aukščiausiai esantis klubas bei restoranas. Šio statinio grožį papildo aplink jį esantis dirbtinis ežeras. Šį projektą vykdė 12 000 darbuotojų, trys iš jų mirė darbų metu. Dangoraižis kainavo apie 1,5 mlrd. JAV dolerių ir buvo Dubajaus rekonstrukcijos projekto dalimi, kurio vertė apie 20 mlrd. dolerių.
5. Didžiausia pasaulyje plaukiojanti platforma „Prelude FLNG“
Vienoje didžiausioje pasaulyje laivų gamyklų Pietų Korėjoje 2012 m. pradėtas dar vienas žmonių sunkiai įsivaizduojamas inžinerinis projektas. Tai bus didžiausias kada nors į vandenį paleistas mechanizmas, kurio dydis prilygs 35 Eifelio bokštams. „Prelude FLNG“ ilgis siekia 488 m. ir 74 m. pločio. Šiai platformai pastatyti bus panaudota apie 260 tūkst. tonų metalo. Darbo metu ji svers daugiau nei 600 tūkst. tonų. Palyginimui, tai 5 kartus daugiau nei sveria didžiausias pasaulyje lėktuvnešis.
Į vandenį platforma nuleista 2013 m. lapkričio mėnesį. „Shell“ kompanija teigia, kad platforma bus naudojama apie 25 metus. Ji per metus turėtų padėti išgauti apie 3,6 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų. Planuojame, kad čia galės dirbti apie 150 darbuotojų.
Teigiama, kad platforma galės dirbti bet kokiomis oro sąlygomis ir atlaikyti aukščiausios kategorijos ciklonus.
Tai tik keli įgyvendinti ir mus stebinantys projektai. Tačiau kai kurie ateities planai atrodo net nerealūs – vienas tokių fantastinių projektų yra transatlantinis traukinys, kuris turėtų padėti įveikti daugiau nei 4000 mylių atstumą tarp Londono iki Niujorko per 54 minutes! Traukinys tuneliu galėtų skrieti apie 8 tūkst. km/h greičiu. Bandoma spėlioti, kad projekto kaina svyruotų nuo 200 milijardų iki 12 trilijonų JAV dolerių. Ar tai realu, spręskite patys.