Ankstyvą trečiadienio rytą JAV kosmoso agentūros zondas „Cassini“ praskriejo pro Saturno palydovą Titaną ir sėkmingai atliko sudėtingą manevrą, kuris mokslininkams suteiks galimybę įgyti daugiau žinių apie vieną iš įdomiausių Saulės sistemos objektų.
Nuo maždaug trečiadienio vidurnakčio JAV laiku NASA mokslininkų ir inžinierių grupė nukreipinėjo zondą į orbitą, kuri jiems leido pagauti nuo Titano į Žemę atsimušusį radijo bangų signalą – kosmine erdve pusantro milijardo kilometrų sklidusį signalą užfiksavo antžeminių teleskopų masyvas.
„Iš esmės Titanu pasinaudojome kaip veidrodžiu. O atspindžio ypatumai mums gali kai ką papasakoti apie Titano paviršiaus prigimtį – ar jis skystas, ar kietas, o taip pat – apie fizines paviršiaus medžiagų savybes“, – sakė „Cassini“ radijo signalus analizuojančios grupės narys, San Chosė valstybinio universiteto (HAV) mokslininkas Essamas Maroufas.
„Cassini“ užfiksuota Titano nuotrauka (2014 m. birželio 8 d.)
Saturno palydovas Titanas – antras didžiausias planetos palydovas Saulės sistemoje po Ganimedo, besisukančio aplink Jupiterį. Tam tikra prasme Titanas yra ir labiausiai į Žemę panašus mums pažįstamas kosminis objektas: jis turi tankią atmosferą ir tai yra vienintelis mums žinomas pasaulis, kurio paviršiuje esama skystų jūrų ir ežerų sistema.
Tačiau, skirtingai nei Žemės, Titano paviršius yra pernelyg šaltas, kad jame išsilaikytų skystas vanduo, rašo latimes.com.
Mokslininkai kėlė hipotezes, kad garsieji Titano ežerai ir jūros yra pilni skysto metano ar etano, tačiau E. Maroufas aiškina, jog tokios prielaidos padarytos tik dėl to, jog metanas ir etanas Titano sąlygomis būtų skystas, o ne dėl to, kad ši junginiai iš tiesų būtų stebėti.
„Nėra jokių tikrai tiesioginių matavimų, kurie aiškiai parodytų, kas ten tiksliai yra. Jeigu šio ryto duomenys bus pakankamai geri, jie mums paaiškins, kas ten per skysčiai“, – sakė mokslininkas.
Mokslininkas visą naktį iš antradienio į trečiadienį su kitais „Cassini“ radi signalų analizuotojais praleido Reaktyvinių variklių laboratorijos valdymo patalpoje ir stebėjo, kaip Australijoje pastatytų teleskopų masyvas registruoja radijo bangų pavidalu atvykstančius duomenis.
E. Maroudo teigimu, jie tų duomenų realiu laiku analizuoti negalėjo, tačiau galėjo pasakyti, jog signalas yra pakankamai aiškus, kad su duomenimis būtų įmanoma dirbti.
Panašų sėkmingą eksperimentą „Cassini“ ties Titano paviršiumi atliko gegužės 17 dieną. Anuomet mokslininkai gavo informacijos apie du didžiausius Titano skysčių telkinius – Ligea Mare ir Kraken Mare.
O šiuokart „Cassini“ radijo signalas atsispindėjo nuo srities tarp dviejų jūrų, kur radarinės nuotraukos buvo užfiksavę mažesnius skysčio regionus, panašesnius į Žemės upes, ežerus ir kanalus.
„Tokiam eksperimentui reikalingas labai kruopštus pasiruošimas – pirmiausia reikia žinoti, į kur žiūrėti, o paskui – suplanuoti manevrus. Yra labai daug detalių, į kurias reikia atsižvelgti norint, kad darbas būtų nepriekaištingas ir baigtųsi duomenų gavimu“, – sakė mokslininkas.
Tikimasi, kad pirmieji šių „Cassini“ duomenų analizės rezultatai bus paskelbti jau kitą savaitę.
Naujausių „Cassini“ užfiksuotų Titano vaizdų galeriją rasite čia.