Daugumai žmonių šlapimas – tai skystis, kuriuo reikia atsikratyti iškarto po to, kai jis palieka kūną. Tačiau mokslininkams tai gali būti geltonasis fontanas, kuris taps ateities kuro celių technologijų pagrindu. Pietų Korėjos mokslininkai pademonstravo, jog anglis – kuro celėms labai svarbi medžiaga – gali būti ekstrahuota iš išdžiovinto šlapimo ir kad tai yra galingas elektros laidininkas.
Daugumai žmonių šlapimas – tai skystis, kuriuo reikia atsikratyti iškarto po to, kai jis palieka kūną. Tačiau mokslininkams tai gali būti geltonasis fontanas, kuris taps ateities kuro celių technologijų pagrindu.
Pietų Korėjos mokslininkai pademonstravo, jog anglis – kuro celėms labai svarbi medžiaga – gali būti ekstrahuota iš išdžiovinto šlapimo ir kad tai yra galingas elektros laidininkas.
Mokslininkų atradimai, pirmadienį publikuoti recenzuojamame žurnale „Nature“, siūlo ekonomišką būdą patobulinti kuro celių technologiją ir, jeigu technologijos bus taikomos plačiai, prisidėti prie gamtos saugojimo, rašo discovermagazine.com.
Šlapimo galia
Kuro celės – įrenginiai, kuriuose energija gaminama cheminės reakcijos būdu – kaip katalizatorių dažniausiai naudoja platiną. Tačiau tai reiškia, kad jų gamyba yra labai brangi. Dėl to mokslininkai ilgą laiką ieškojo būdų metalą pakeisti anglimi. Deja, sintetiniu būdu gaminamo anglies nanostruktūros yra ne ką pigesnės.
Bet štai Pietų Korėjos mokslininkai įrodė, jog sintetinėms anglies nanostruktūroms efektyvumu nenusileidžia anglies junginiai, išgauti iš šlapimo – o tai jau yra iš tiesų pigus platinos pakaitalas.
Norėdami išmatuoti šlapimo potencialą, mokslininkai rinko sveikų žmonių šlapimo mėginius. Tuomet. Šie mėginiai buvo kaitinami iki visiško vandens išgarinimo – buvo gautas gelsvos miltelių pavidalo nuosėdos. Tuomet įvairūs džiovinto šlapimo mėginiai buvo šešias valandas kaitinami įvairiose temperatūrose – nuo 700 iki 1000 ºC.
Kaitinimo metu šlapimo druskos ir kiti elementai buvo išgarinti ir nuosėdose liko tik anglis. Bet šlapime be anglies esama daugybė kitų elementų, dėl kurių anglies nuosėdos buvo labai porėtos – tai yra ideali struktūra reakcijų katalizei kuro celėse. Be to, naudinga buvo ir tai, kad išgarintos druskos susikondensavo bei prikibo prie krosnies sienelės – tokią druską galima surinkti ir panaudoti ledo tirpinimui keliuose.
Tačiau svarbiausia tai, kad iš šlapimo išgauti anglies junginiai buvo puikus elektros laidininkas, ypač jeigu šlapimo nuosėdos buvo kaitinamos iki 1000 laipsnių. Mokslininkai teigia, jog tai yra pirmas kartas, kuomet anglis iš šlapimo buvo išgauta taikant tokį paprastą metodą.
Nesibaigiantys ištekliai
Iš vieno litro šlapimo galima išgauti apie 300–400 mg šlapimo anglies. Žinant, kad žmogus kasdien iš organizmo su šlapimu pašalina nuo 800 ml iki 2 litrų skysčių ir druskų, tai reiškia, jog per dieną žmogaus prigaminamos šlapimo anglies kiekis gali siekti beveik gramą. O jeigu dar padaugintume šį skaičių iš žmonių kiekio planetoje, gautume labai jau įspūdingą skaičių.
Mokslininkai teigia, jog šlapimą būtų labai nesunku surinkinėti viešuosiuose tualetuose, o džiovinti lauke, natūralioje Saulės šviesoje. Tiesa, teks išspręsti klausimą – kur patalpinti šiuos atvirus šlapimo baseinus, kad aplinkiniai nesuktų nosies ir nekeltų daug triukšmo dėl nepakenčiamų gyvenimo sąlygų. Visgi mokslininkai tikina, jog šio teršalo, kuris natūralius vandens šaltinius „praturtina“ fosfatais ir įvairių vaistų pėdsakais, panaudoti katalizatoriams gaminti būtų labai naudinga.
