Amerikiečių kūrėjų pora iš Aidaho valstijos minios finansavimo platformoje „Indiegogo“ jau surinko daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Šie pinigai bus skirti pradėti įgyvendinti itin ambicingą projektą – pakeisti šalies kelių asfalto dangą į saulės baterijas. Pasak Julie ir Scotto Brusaw, vadovaujančių kompanijai „Solar Roadways“ („Saulės greitkeliai“), pinigai jiems leis pereiti nuo prototipų prie masinės gamybos. Tiesa, nors tokia idėja labai įdomi ir daugelį žavi, jos įgyvendinimui kliūčių netrūksta.
Amerikiečių kūrėjų pora iš Aidaho valstijos minios finansavimo platformoje „Indiegogo“ jau surinko daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Šie pinigai bus skirti pradėti įgyvendinti itin ambicingą projektą – pakeisti šalies kelių asfalto dangą į saulės baterijas. Pasak Julie ir Scotto Brusaw, vadovaujančių kompanijai „Solar Roadways“ („Saulės greitkeliai“), pinigai jiems leis pereiti nuo prototipų prie masinės gamybos. Tiesa, nors tokia idėja labai įdomi ir daugelį žavi, jos įgyvendinimui kliūčių netrūksta.
Pagamina 3 kartus daugiau elektros
„Solar Roadways“ jau anksčiau buvo gavę finansavimą iš JAV Federalinės greitkelių administracijos. Jie įrengė automobilių stovėjimo aikštelės prototipą: jos danga pagaminta iš specialiu perdirbtu stiklu padengtų saulės baterijų, mikroprocesorių ir LED diodų šešiakampės plokštės, kurios gali atlaikyti daugiau nei 100 tonų svorį. Julie ir Scotto Brusawo teigimu, ši aikštelė gali pagaminti 3,6 tūkst. vatų energijos. Teoriškai, tokia idėja galėtų veikti: jeigu visus asfalto paviršius (apie 73 tūkst. kv. km) žemyninėje JAV pakeistume saulės baterijomis, būtų galima pagaminti 3 kartus daugiau elektros nei šiuo metu šalis suvartoja.
„Solar Roadways“ suprojektuota struktūra taip pat gali filtruoti lietaus vandenį, žiemą tirpdyti sniegą ir nušvisti įspėjamaisiais ženklais, kai gerokai priekyje automobilio į kelią išbėga briedis. Taigi saulės baterijos šiuo atveju būtų pagrindas visai išmaniai kelių sistemai.
Savo idėją „Solar Roadways“ pristato nuotaikingu filmuku, kuris sparčiai plinta socialiniuose tinkluose:
Duobės – praeities dalykas
Pasak specialios dangos kūrėjų, net ir pridėjus į plokštes įvairių papildomų įrenginių, jų paviršius vis tiek yra stipresnis ir ilgaamžiškesnis nei asfaltas. „Duobės bus praeities dalykas, – tvirtino J. Brusawas. – Jeigu reikės pataisyti vieną iš vos 50 kg sveriančių plokščių, ją bus galima nesunkiai išimti ir pakeisti kita – be jokių eismo sutrikdymų.“ Mažiau pastebima tokios dangos nauda yra ta, jog ja pakeitus asfaltą, gerokai sumažės CO2 pėdsakas.
„Asfalto problema yra ta, jog tai tamsus paviršius, kuris sugeria daug saulės energijos, – sakė aplinkos inžinierius iš Kalifornijos universiteto San Diege Janas Kleisslas. – Energija paverčiama šiluma, tai padidina aplinkinio oro temperatūrą, dėl to, pavyzdžiui, miestuose žmonės priversti naudoti daugiau oro kondicionierių.“
Viskas skamba labai puikiai, tai kokia gi problema? Kodėl iškart nepradedama saulės greitkelių masinė gamyba? Pirmiausia šiuo atveju kalbama apie milžinišką projektą, kurio išlaidos, jeigu būtų įgyvendinta viskas, ką planuoja tokių plokščių kūrėjų pora, būtų astronominės. Iš tiesų tai nieko nuostabaus – nereikėtų tikėtis, kad tokio masto infrastruktūros, besidriekiančios per visą žemyną, revoliuciją galima įgyvendinti pigiai.
Portale vox.com Bradas Plumeris pateikė skaičiavimus, paaiškinančius, kodėl projektas nesusilaukė didesnio vyriausybės dėmesio. 2010 m. „Solar Roadways“ teigė, jog pagaminti vieną 30 cm ilgio stiklinę plokštę kainuotų apie 10 tūkst. dolerių (apie 25 tūkst. litų). Tuomet visų JAV esančių kelių padengimas kainuotų 56 trilijonus dolerių – tai beveik 20 kartų daugiau nei metinis JAV biudžetas. Net ir pritaikius saulės greitkelių technologiją mažesniu mastu šios plokštės būtų mažiausiai du kart brangesnės nei įprasti keliai.
Šiaurinėse vietovėse – neefektyvu
Kitos problemos, kurias galima įžvelgti jau dabar, būtų papildomos išlaidos kuriant technologijas skirtas plokščių pagamintos energijos kaupimui ir transportavimui, kartais ypač didelius atstumus.
Plokščių priežiūra taip pat kainuotų, o jų kūrėjai teigia, saulės baterijų danga greitkeliuose atsipirktų per 22 metus. Be to, reikėtų nepamiršti, jog ne visose vietovėse plokščios saulės baterijos yra racionalus sprendimas. „Tai tinka pietinėms JAV valstijoms, pavyzdžiui, Arizonai, – sakė J. Kleisslas. – Šiaurėje, tuo tarpu, saulė danguje yra žemiau, todėl baterijos efektyviai veikia tik pakreiptos 30 ar 40 laipsnių kampu.“ Greičiausiai iškiltų ir medžiagų problema: viršutinė plokščių danga gaminama iš perdirbto stiklo, tačiau baterijoms ir visai elektronikai reikia retųjų metalų ir panašių medžiagų, kurių gavyba yra sudėtinga ir retai draugiška aplinkai.
Nepaisant to J. ir S. Brusawai juda toliau ir tikisi įgyvendinti kiek galima daugiau savo planų. Jie jau pasiekė 1 mln. dolerių (2,5 mln. litų) tikslą minios finansavimo platformoje „Indiegogo“, o iki jų kampanijos pabaigos liko dar kelios dienos. Planuojama, jog pirmiausia pasinaudojant surinktais pinigais sistemos versijos bus įrengtos Sandpointe, Aidaho valstijoje, kur plokštėmis bus padengtos kelių vietos gyventojų šalia asmeninių garažų esančios aikštelės.
