Balandžio gale vyksianti moksleivių Baltijos šalių informatikos olimpiada Lietuvoje bus rengiama jau ketvirtąjį kartą po devynerių metų pertraukos. Per 20 metų olimpiada išsiplėtė nuo trijų Baltijos valstybių iki 9 šalių ir šiemet balandžio 26–30 dienomis pajūrio širdyje, Palangoje, lauks 58-ių mokinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos ir Švedijos.
Balandžio gale vyksianti moksleivių Baltijos šalių informatikos olimpiada Lietuvoje bus rengiama jau ketvirtąjį kartą po devynerių metų pertraukos. Per 20 metų olimpiada išsiplėtė nuo trijų Baltijos valstybių iki 9 šalių ir šiemet balandžio 26–30 dienomis pajūrio širdyje, Palangoje, lauks 58-ių mokinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos ir Švedijos.
Olimpiada – švietimo sistemos lakmuso popierėlis
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Būtėnas, vienas olimpiados organizatorių, pastebi, kad mokslo renginiai kasmet sulaukia vis didesnio moksleivių susidomėjimo. Savo laimėjimais išplaukę į tarptautinius vandenis mokiniai nori ir svetur užimti prizines vietas, tad patys imasi iniciatyvos bendraujant su juos mokančiais mokytojais. L. Būtėno nuomone, olimpiados atskleidžia, ką galima tobulinti švietimo sistemoje ir taip moksleivius jau nuo mokyklos pradėti ruošti realiai darbo rinkai.
„Mokyklose anksčiau buvusi privaloma informatikos pamoka dabar tapo informacinėmis technologijomis ir didele dalimi apsiriboja kompiuterinio raštingumo pagrindų suteikimu. Informacinių technologijų rinka yra didžiulė, profesionalių darbuotojų poreikis yra milžiniškas ir nuolat didėja, todėl turime pasistengti, kad kuo didesnei daliai mokinių suteiktume galimybę mokytis logikos, programavimo ir modeliavimo. Šaunu, kad yra entuziastų, kurie organizuodami užklasines veiklas suteikia papildomų galimybių šia sritimi besidomintiems moksleiviams“, – sako L. Būtėnas.
L. Būtėnas teigia, kad šiuolaikinių technologijų ir moksleivių potencialas yra neišnaudojamas dėl mokytojų trūkumo mokyklose bei esamo mokymosi proceso organizavimo. Šią problemą padėtų išspręsti drąsūs pokyčiai mokymo programose. „Pradinėse klasėse žaidimo būdu galėtų būti susipažįstama su įvairiomis informacinių technologijų galimybėmis, nuo 5 klasės informacinės technologijos galėtų būti naudojamos ruošiant kitų dalykų namų darbus, o informatikos pamokos būtų skirtos lavinti loginį, algoritminį, analitinį mąstymą, orientuotos į problemų sprendimų radimą. Taip pat mokytojams turėtų būti suteikta daugiau laisvės rinktis mokymo būdus ir metodus, teikiama aktyvi metodinė pagalba, bei skatinamas intensyvus mokytojų, akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimas“, – teigia olimpiados organizatorius.
Olimpiadai – didžiulis informacinių technologijų įmonių dėmesys
Vietas į šių metų Baltijos šalių olimpiadą Lietuvos moksleiviai iškovojo po kovo gale vykusios Lietuvos mokinių informatikos olimpiados, kurioje sėkmingiausiai pasirodė Vilniaus licėjaus mokiniai. Absoliučiais nugalėtojais savo klasių tarpe tapo abiturientas Mantas Pajarskas ir devintokas Gustas Mockus. Baltijos šalių olimpiadoje šiemet dalyvaus dvi Lietuvos komandos po 6 mokinius – olimpiadą organizuojanti šalis turi teisę pasikviesti antrą neoficialią komandą, kuri renginyje gali treniruotis ateinančių metų olimpiadai.
Olimpiados organizatoriai teigia, kad šie metai yra pirmieji per visą istoriją, kuomet jie pajuto didžiulį informacinių technologijų įmonių, sutikusių paremti renginį, susidomėjimą. „Lietuvoje yra didelis kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų poreikis, tad įmonių parama – dabartinės situacijos atspindys bei ilgamečio olimpiadų indėlio rezultatas. Ne vienas buvęs Lietuvos, Baltijos ar tarptautinių olimpiadų prizininkas šiuo metu dirba informacinių technologijų įmonėse, kurios lengvai pamato naudą, kurią prieš penkis ar penkiolika metų gavo dabartiniai jų darbuotojai olimpiadose“, – sako viena olimpiados organizatorių dr. J. Skūpienė.
Tarptautinių informatikos olimpiadų prizininkas Adas Burkšaitis po studijų Kembridžo universitete įsidarbino „Google“, tačiau apsisprendė grįžti į Lietuvą. „Kai mokiausi mokykloje, olimpiadose išmokau ieškoti įdomių uždavinių ir su malonumu juos spręsti. Dabar šis kriterijus yra mano veiklos sėkmės matas. Tarptautės olimpiados turi svarios reikšmės stojant į universitetą ir ieškant darbo. Aktyvus dalyvavimas olimpiadose yra privalumas, nes tai suteikia galimybę įgyti praktikos sprendžiant uždavinius, su kuriais kitokioje formoje reikės susidurti profesinėje veikloje“, – sako A. Burkšaitis.
Darbo rinka reikalauja greitos reakcijos, adaptyvių problemų sprendimų. Savarankiškai tobulėjantys darbuotojai yra tie perliukai, kurių trokšta kiekviena perspektyvi įmonė. „Labai svarbu suteikti galimybę talentams atsiskleisti kuo anksčiau. Iš pradžių mokykla, vėliau universitetas, pirmasis darbas įmonėje įspraudžia jauno žmogaus talentą į rėmus, slopina jį. Dalyvaudami tokiose olimpiadose jaunuoliai įgauna pasitikėjimo savimi, įvertina save ir gali savarankiškai kloti gyvenimo kelią. Būtent tokie žmonės labiausiai vertinami šiandieniniame versle“, – sako informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų įmonės „Atea“ marketingo direktorius Simonas Stūrys.
Olimpiados pokyčiai remiantis pasaulinių olimpiadų pavyzdžiu
„Per pastaruosius metus Baltijos šalių informatikos olimpiada atsinaujino orientuodamasi į Pasaulines informatikos olimpiadas – šie metai buvo tarsi lūžio taškas, kurį reikėjo įveikti, kad artėjantis renginys būtų sėkmingas“, – teigia dr. Jūratė Skūpienė. Olimpiados organizatorė pabrėžia, kad šie metai – kiek kitokie nei įprastai, kadangi patiems organizuojant renginį tikslas nėra tik sėkmingai pasirodyti Lietuvos komandai, tačiau kartu yra siekis parodyti, kad lietuviai gali puikiai suorganizuoti aukšto lygio olimpiadą.
Vienas iš šių metų Lietuvos komandos narių Mantas Pajarskas sako, kad nuotaikos prieš olimpiadą – entuziastingos. „Jau esu dalyvavęs Baltijos šalių informatikos olimpiadose Latvijoje ir Vokietijoje. Nepaisant to, kad esu laimėjęs medalį, tikrai nesijaučiu užtikrintas, kad ir šiemet seksis gerai, nes anksčiau galėjau palyginti save su vyresniais mokiniais, o šiemet į komandą pateko daug naujų žmonių. Olimpiados visada yra iššūkis, jai ruošiantis norisi išbandyti save ir varžytis ne tik su kitais dalyviais, bet ir su pačiais uždavinių kūrėjais. Juk olimpiadoje gavęs užduoti gali rašyti kaip tik nori, svarbiausia, kad tavo sprendimas veiktų“, – teigia M. Pajarskas.
J. Skūpienė išskiria kelis ryškius šalies informatikos olimpiadų pokyčius Lietuvoje, ruošiantis šių metų Baltijos šalių olimpiadai. Pirmasis – buvo atsisakyta „Windows“ operacinės sistemos ir visi dalyviai pradėjo dirbti naudodami „Linux“ OS, antrasis pokytis – naujas užduočių formatas ir perėjimas prie varžybų sistemos, šiuo metu naudojamos pasaulinėse informatikos olimpiadose.
