Nuo 1990 metų įvairūs Šveicarijos bankai M. Riccai mokėjo už tai, kad jis įsilaužtų į jų sistemą. Tokiu būdu randant sistemines klaidas ir trūkumus buvo siekiama kaip įmanoma efektyviau užtikrinti banko klientų asmeninių duomenų saugumą. Po kelių sėkmingų bandymų M. Ricca įkūrė „Ilion Security“, kuri gana greitai tapo lyderiaujančia verslo rizikos valdymo įmone visoje Šveicarijoje.
Nuo 1990 metų įvairūs Šveicarijos bankai M. Riccai mokėjo už tai, kad jis įsilaužtų į jų sistemą. Tokiu būdu randant sistemines klaidas ir trūkumus buvo siekiama kaip įmanoma efektyviau užtikrinti banko klientų asmeninių duomenų saugumą. Po kelių sėkmingų bandymų M. Ricca įkūrė „Ilion Security“, kuri gana greitai tapo lyderiaujančia verslo rizikos valdymo įmone visoje Šveicarijoje.
Kovo viduryje Berlyne vykusioje konferencijoje M. Ricca pasakojo, kokią mato interneto ateitį bei jo poveikį visuomenei. Programišius akcentavo ir augančią interneto vartotojų galią prieš valdžią bei kūrybiškumo, kurį išlaisvino internetas, mastą.
„Jeigu kada nors norėdami pasidaryti arbatos naudojote kavos aparatą, jūs jau esate programišius“, – teigia jis. Pasak M. Riccos, tai ir yra jo veiklos bei darbo esmė – išmokti jau veikiančią sistemą priversti veikti priešinga kryptimi. Kalbėdamas apie internetą, programišius bandė braižyti du tikėtinus ir kartu visiškai skirtingus jo ateities scenarijus. Pagal pirmąjį scenarijų pasaulis gali virsti žmogaus asmeninį gyvenimą kontroliuojančia mašina.
„Informacinis amžius, greitai besivystančios technologijos praktiškai geba sukurti tai, apie ką visi esame skaitę George‘o Orwello romane „1984“. Toks scenarijus būtų gana pesimistinis. Manau, stebimas Didžiojo brolio gyventi nenorėtų niekas“, – teigia M. Ricca ir priduria, kad mikroschemų į kūną diegimas, suteikiant valstybei galią kontroliuoti kiekvieną savo pilietį, šiandien yra veikiau vertinama kaip galimybė, o ne kaip sapnas. Vis dėlto, pasak jo, vien tik pesimistiškai informacinio amžiaus vertinti nereiktų.
„Technologijų plėtojimas ateityje gali valstybei suteikti vis daugiau įrankių kontroliuoti savo piliečius, tačiau nereiktų pamiršti, kad vyksta ir atvirkštinis procesas – padedama interneto visuomenė laisvėja“, – sako M. Ricca. Internetas neturi centrinės valdžios ar centrinio planavimo, ir tai yra vienos svarbiausių jo ypatybių.
„Johano Gutenbergo anuomet išrasta spausdinimo mašina, nors ir suteikė galimybę visuomenei viešai publikuoti savo žodį, išties tai atidavė sprendimo galią į leidėjų, turtingųjų, spaustuvininkų ir daugybės kitų žmonių rankas“, – kalba programišius. Jo manymu, apie tikrą saviraiškos laisvę prasminga pradėti kalbėti tik tada, kai atsiranda formatavimo programos, kaip, pavyzdžiui, paprasčiausi tinklaraščiai, kai net neturintys programavimo įgūdžių žmonės gauna galimybę publikuoti savo kūrybą, idėjas bei įsitikinimus.
„Atsiradus internetui dalis kritikų be paliovos aiškino, kad be centrinės valdžios jokie jo projektai neveiks, tačiau viena įdomiausių interneto ypatybių yra tai, kad būdamas laisvas, neplanuotas ir nekoordinuotas žmonių kolektyvinis veiksmas, jis įrodo centrinio planavimo beprasmybę, – aiškina M. Ricca. – Geriausias to pavyzdys yra „Vikipedija“, kurios vienas įkūrėjų mėgsta sakyti, kad šis projektas teoriškai turėtų neveikti, nes nėra nei centrinio planavimo, nei nuoseklaus temų pildymo, galiausiai ją pildo ne profesionalai, o paprasti interneto vartotojai. Vis dėlto realybėje šis projektas veikia daugiau nei sėkmingai, o legendinės enciklopedijos „Britannica“ populiarumo smukimas siejamas būtent su visų laikyta nesėkminga „Vikipedija“.
Kūrybiškumas, M. Riccos nuomone, internete gali pasireikšti ir kontrpilietine išraiška, jei valstybės reguliavimas tampa neproporcingas. Skaitydamas pranešimą jis prisiminė JAV atvejį, ka, uždraudus platinti 3D ginklų schemas, programišiai kodą įveikė per dvi valandas. „Tad kaip galime sakyti, kad technologiniai pasiekimai mus tik varžo?“ – klausia M. Ricca. Jo, teigimu, internetas nuo tada, kai buvo išrastas, gerokai pakito ir dabar, suteikdamas dar didesnę laisvę, suteikia ir kur kas didesnį anonimiškumą. „Prieš dešimtį metų, norėdamas iškrėsti nekaltą ar piktą pokštą, programišius turėdavo eiti į viešas vietas, interneto kavines ir jokiu būdu nesinaudoti savo kompiuteriu, jei nenori būti susektas. Šiandien situacija kitokia – programišiai sudėtingiausius kodus „nulaužia“ sėdėdami savo namų rūsyje, gerdami alų ir naudodamiesi asmeniniu kompiuteriu“, – pasakojo specialistas.
M. Ricca pabrėžia tokiu pavyzdžiu neteigiantis, kad interneto vystymasis yra kelias į anarchiją ar iš principo destruktyvus. „Internetas šiandien mums ne tik suteikia beribes pažinimo galimybes, įrankį, kaip likti nepriklausomiems nuo valstybės kontrolės, bet ir tinkamai užtikrina mūsų privatumą. Kitaip tariant, dažnokai girdimas nuogąstavimas, kad internetas yra „didysis brolis“, mano nuomone, tėra mitas, kartais efektyviai naudojamas siekiant įbauginti žmonėms“, – tvirtina programišius.
