Internetu kasdien naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje, tačiau didžioji dalis apie jo veikimą ar istoriją nežino nė paprasčiausių faktų. Portalo businessinsider.com sudarytame faktų sąraše galima atrasti ne vieną įdomybę. Viena svarbiausių interneto ypatybių yra tai, kad jis įgalina „nekontroliuojamą“ inovaciją. Tai susiklostė dėl dviejų svarbių 1970-aisiais pagrindinių kūrėjų priimtų dizaino sprendimų.
Internetu kasdien naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje, tačiau didžioji dalis apie jo veikimą ar istoriją nežino nė paprasčiausių faktų. Portalo businessinsider.com sudarytame faktų sąraše galima atrasti ne vieną įdomybę.
1. „Nekontroliuojamos“ inovacijos reikšmė
Viena svarbiausių interneto ypatybių yra tai, kad jis įgalina „nekontroliuojamą“ inovaciją. Tai susiklostė dėl dviejų svarbių 1970-aisiais pagrindinių kūrėjų priimtų dizaino sprendimų: nėra nuosavybės teisių arba centrinės kontrolės bei nėra nustatyto fiksuoto kelio, kaip duomenys turi keliauti – svarbu, kad duomenų paketai galiausiai pasiektų tikslą.
Būtent antroji idėja laikoma išskirtine interneto ypatybe. Nes pavyzdžiui, jei turite idėją, kurią galima būtų realizuoti naudojant būtent minėtus duomenų paketus, viskas, ko jums reikia, tai sukurti tam skirtą programinę įrangą, nes pats tinklas, neklausdamas apie idėjos išpildymą viską padarys už jus. Toks sprendimas ženkliai sumažino technologinių inovacijų kliūčių skaičių, taip sukeldamas kūrybiškumo „sprogimą“.
Žiniatinklis, kurį sukūrė Tim Berners-Lee su nedidele grupele pagalbininkų, buvo pirmasis, sukūręs reikiamą programinę įrangą idėjos įgyvendinimui. Tai T.Berners-Lee 1991 m. įkėlė į CERN tyrimų centro interneto serverį ir sukelti tokiai revoliucijai jam neprireikė nė vieno leidimo.
2. Žiniatinklis nėra internetas
Daugybė žmonių dažnai painioja, kas yra žiniatinklis (angl. „web“), ir kas yra internetas. Ne, nei „Google“, nei „Facebook“ nėra internetas. Galvokite apie tinklą kaip apie geležinkelio sistemos bėgius bei įspėjamuosius ženklus, o apie pačias aplikacijas – žiniatinklį, „Skype“, įvairias duomenų dalinimosi bei transliavimo medijas – kaip traukinius / vagonus, kurie ta sistema keliauja. Žiniatinklis yra svarbi sistemos dalis, bet reikia nepamiršti, kad tai nėra svarbiausia sistemos dalis.
3. Nemokamas ir atviras
Nors internetas ir buvo sukurtas vyriausybės, oficialiai jo niekas nevaldo.
4. Tim Berners-Lee laikomas J. Gutenbergo įpėdiniu
1455 m. Johanas Gutenbergas sukėlė tikrą revoliuciją žmonijos komunikacijoje išrasdamas spausdinimo mašiną. Tim Berners-Lee yra laikomas antruoju žmogumi, sukūrusiu panašaus masto atradimą, pakeitusį žmonijos komunikacijos būdus.
5. Žiniatinklis nėra statiškas
Žiniatinklis šiandien ženkliai skiriasi nuo to varianto, kuris pasirodė prieš 25 metus. Evoliucijos mastą galima būtų prilyginti geologinėms eroms. Žiniatinklis 1.0 buvo tik skaitomas, statiškas žiniatinklis ir tokia forma egzistavo iki maždaug 1990 m.
6. Žiniatinklyje dominuoja korporacijos
Nors teoriškai bet kas gali sukurti savo puslapį, nustatyta, kad 100 pasaulyje lankomiausių tinklapių priklauso korporacijoms. Vienintelė išskirtis – „Vikipedija“.
7. Dominavimas žiniatinklyje korporacijoms suteikia didžiulę įtaką
Paimkime kaip pavyzdį „Google“. Jei „Google“ paieškos sistema neranda jūsų verslo, jūs praktiškai neegzistuojate. Ir tokio tipo įtaka nuosekliai auga, kai vis daugiau ir daugiau verslų kuriasi savo paskyras internete.
8. Žiniatinklis „protezavo“ pasaulio atmintį
Ar esate pastebėję, kad jums reikia atsiminti kur kas mažiau faktų, kadangi ką nors pamirštę galite tai paprasčiausiai surasti „Google“?
9. Žiniatinklis įrodo tinklų galią
Žiniatinklio veikimo principas pagrįstas Hipertekstu, (angl. „hypertext“), kas reiškia, kad iš vienos bylos esate tiesiogiai nukreipiami į kitą bylą. „Hypertext‘ą“ 1963 m. sukūrė Tedas Nelsonas ir jos pagrindu veikė daugybė sistemų. Veikimo kertinis skirtumas – nuorodos veikdavo tik ant to paties kompiuterio, kuomet T. Berners Lee, pasitelkęs internetą, sugebėjo padaryti taip, kad tai veiktų bet kur.
10. Žiniatinklis išlaisvino žmonių kūrybingumą
Anksčiau žmonių idėjos bei darbai galėjo būti publikuojami tik tuomet, jei turėjo priėjimą prie redaktorių, leidėjų ir pan. „Blogger“, „Wordpress“, „Typepad“, „Tumblr“ suteikė žmonėms laisvę publikuoti savo rašinius nekontroliuojamai.
11. „WWW“ lingvistiškai unikalus
Kaip Douglas Adams yra pasakęs, tai yra vienintelis žodžių trumpinys, kurį užima daugiau laiko pasakyti nei idėją, kurią jis reprezentuoja.
12. Žiniatinklis turi poveikį aplinkai
Žiniatinklio veikimui reikalingi milžiniški serverių „ūkiai“, kurie sunaudoja didžiulius kiekius elektros kompiuterių veikimui ir jų vėsinimui.
13. Žiniatinklis yra greičiausiai kada nors išaugusi komunikacijos priemonė žmonijos istorijoje
Komunikacijos efektyvumo priemonė matuojama pagal tai, per kiek laiko ji sugeba pasiekti pirmus 50 mln. vartotojų. Radijui tam prireikė 38 metų, televizijai 13, internetui – 4.
14. Žiniatinklio vartotojai yra negailestingi skaitytojai
Vidutiniškai vienas apsilankymas žiniatinklyje trunka mažiau nei pusę minutės. Pirmosios dešimt sekundžių ir yra kritiškos skaitytojui apsispręsti, – skaityti toliau ar išjungti, – statistiškai didžiausia tikimybė, kad sprendimas bus priimtas būtent šiomis sekudėmis. Jei sprendimas nepriimamas per dešimt sekundžių, per likusias dvidešimt sekundžių apsisprendžiama galutinai, ir jei dėmesys išlaikomas ilgiau nei pusę minutės, yra statistiškai reikšminga tikimybė, kad vartotojas baigs skaityti iki galo.
15. Tim Berner-Lee viršininkas iš pradžių išradimo esmės nesuprato
Timo Bernerio-Lee vadovas CERN tyrimų centre, reaguodamas į aprašytą naują projektą, parašė „neaiškus, tačiau įdomus“. Tai tik dar vienas istorinis pavyzdys, kaip į revoliucingą išradimą iš pradžių buvo reaguota kaip į nereikšmingą, neaiškų ar nesuvokiamą dalyką.
