„Nu, blin, dar vienas auga“, – tokia buvo pirmoji mano mintis, kai brolis pasakė, kad nusprendė būti programuotoju ir aš, kaip pridera vyresnei sesei, iš arti informacinių technologijų industriją matančiai, dabar turiu jį pakonsultuoti, takelį tamsų nušviesti. Tad sakyk, Austėja, ką geriau mokytis ir kur pinigai didžiausi.
Papasakojau, į klausimus atsakiau. Anokia čia bėda. Juolab, kad ir klausimai daug kartų girdėti. Kartas nuo karto vis iššoka po būsimą programuotoją, prašantį papasakoti apie studijas ir darbą IT sferoje.
Su IT virtuve tokie vaikiai beveik nėra susidūrę. Geriausiu atveju šiek tiek programavo informatikos pamokose. Iš kur žinau? Pirma, tie kurie žino, kokiuose vandenyse plaukios, su klausimu „Geriau „web“ ar „desktop“?“ nelaksto. Antra, visi jie, be išimčių, turi vienodą (ir klaidingą) būsimos karjeros viziją: aukso upės tekės, deimantai tiesiai į rankas sukris, o darbdaviai patys juos susiras darbus į dantis įkiš. Be to, dedama tvirta lygybė tarp programavimo ir bet kokio kito darbo IT srityje. Mieli dizaineriai, testuotojai, analitikai, vienuoliktokas Justas iš Šiurpiškių vidurinės mokyklos dar turi sužinoti apie Jūsų egzistavimą.
Kas iš mūsų tobulas, aš irgi buvau tokia žalia kvėša, tikinti šiais miražais.
Kaip ir reikėjo tikėtis su tokiu požiūriu, mano sprendimas studijuoti informatiką ir tapti programuotoja buvo labai taiklus šūvis… sau į pėdą. Studijos netruko įkyrėti iki gyvo kaulo ir liko nebaigtos, o programavimo užduotis mėgstu tik vieno tipo – baigtas.
Mano didelei laimei, kulkos skeveldros pakeliui nušienavo briedį. Vis dar dirbu IT sferoje ir pernelyg nutolti nuo jos neketinu. Rutina ir uždarbiu nesiskundžiu. Tad, visgi, nors ir tik dalinai, bet man pasisekė.
Kai kam pasiseka labai ir jie nardyme tarp kodo eilučių atranda savo pašaukimą. Kai kam išvis nenuskyla: jie skundžiasi, kad nepatinka, nesmagu, nuobodu ir užkniso, o progai pasitaikius skuodžia nuo IT greičiau už vidutinį Afrikos gepardą. Tie, kurie lieka, vėliau ciniškai šypsosi: „Bent jau „Maximos“ kasoje sėdėti netenka“.
Bet visos iliuzijos, ypač tos apie milžinišką uždarbį ir rojų susigėsti verčiančias darbo sąlygas, anksčiau ar vėliau prasisklaido. Padėsiu prasklaidyti. Šioje, pirmojoje straipsnio apie neretušuotą darbo ir karjeros IT versiją, dalyje sužinosite šį bei tą apie informacinių technologijų reklamavimą potencialiems specialistams, klausimus, kurie turėtų kilti būsimam programuotojui, ir, žinoma, studijas.
Reklama
Tai, kad dalis žmonių, ypač mokinių, IT darbą mato pieštą vaivorykštėmis ir apklijuotą blizgučiais, nestebina. Vieno universiteto Informatikos fakulteto personalas 20 kartų pakartojo, kad „trečiam kurse Jūs visi turėsit darbą“. Po 21 karto atsirado tuo tikinčių. O po 1021, žiū, niekas tuo nebeabejoja.
Jei profesoriai, docentai ir lektoriai neįtikins, jiems į taktą palinksės įmonių atstovai. Nusišypsos, pasakys, kad pasirinkus IT Jūsų laukia šviesesnė ateitis, nei saulės nušviestas albinoso užpakalis. Papasakos, kad uždirbsite daug, kiekviena kompanija nersis iš kailio, kad Jums įtiktų, ir jokios krizės bei biudžeto deficitai Jūsų piniginei bus nebaisūs.
O jei ir tai nepadės, tai visas vinis į lentą sukals krūva straipsnių „delfiuose“ su tuo pačiu turiniu: trūksta IT specialistų, įmonės negali jų prisikviesti ir už (įterpti skaičių, nuo kurio vidutinę valytoją ištiktų infarktas) litų siekiančias algas. Negali tų žmonių apkaltinti melavimu. Teisybės jų žodžiuose yra.
Visgi tai yra reklama. Aklai tikėti ja yra tas pats, kas manyti, jog nudrengtame tinkliniame „makdake“ užsisakius „burgerį“ gausi lygiai tą patį, ką iki švytėjimo retušuotos nuotraukos rodo. Ar tau paduos „burgerį“? Savaime suprantama (nebent padavėja bus žiopla ir sumaišys užsakymus)! Ar jis atrodys taip, kaip reklamoje? Ne.
IT pramonė yra lygiai taip pat reklamuojama potencialiems būsimiems darbuotojams. Tiek universitetai, tiek kompanijos yra suinteresuoti, kad kuo daugiau jauniklių savo karjeros sutuoktiniu rinktųsi informacines technologijas. Pirmiesiems kiekvienas studentas reiškia krepšelį pinigų (iš valstybės arba studento tėvų kišenės). Antrieji verčiau rinktųsi iš keturių kandidatų į vyresniojo programuotojo poziciją nei iš trijų.
Juolab, kad IT specialistų trūksta (antrojoje dalyje grįšime prie to). Kokio nors „LostMyTeethPanevėžysSoft“ direktorius tikrai nesakys: „Nu, jei ne visai žali, tai mano programuotojai uždirba 2500 Litų per mėnesį. Viršvalandžius sėdi dažnai, nes projektai nuolat vėluoja, bet už juos nemokam“. Jis nori, kad pas jį darbintis ateitų kuo daugiau specialistų, todėl pateiks jiems retušuotą realybės versiją. Jūs jo vietoje elgtumėtės taip pat.
Teisingi klausimai
Kiekvieną kartą, kai gaunu žinutę „Noriu būti programuotoju. Papasakok ką nors“, tenka šiek tiek nusivilti klausimais. Suprantama, kad teiraujamasi apie pinigus – būsimas uždarbis jaudina visus. Bet „Ką man studijuoti?“ ar „Kokią programavimo kalbą rinktis?“ – kas čia per klausimai? Nemanai, kad yra aktualesnių? Kodėl neklausi manęs, kaip žinoti, ar tavo sprendimas geras, kokių savybių turi turėti geras programuotojas? Kodėl neprašai papasakoti apie tipinę darbo dieną?
Sako, kad kvailų klausimų nebūna (būna, teko ir tokių užduoti, ir į tokius atsakinėti), bet, manau, mano pateikti yra gerokai protingesni. Jei nenuspręsi likti dirbti universitete, tavo studijos truks 4, daugiausiai 6 metus. Tuo tarpu darbas – maždaug 40. O jei pats programavimas netiks, tai neišgelbės jokia kalba.
Kuo labiau techninė yra IT specialybė, tuo ji panašesnė į kunigystę. Neturi pašaukimo – nepasisekė: kentėsi ir nepatiks. Talento neužtenka. Reikia ir nuoširdžios meilės, troškimo kasdien išmokti daugiau, padaryti daugiau. Grynakraujai programuotojai yra nušokę nuo proto (gerąja prasme). Programavimas jiems – ne darbas, o gyvenimo būdas.
Paprastas vieno klausimo testas: ar atlikus privalomas užduotis, dar norisi programuoti ir domėtis tuo? Jei ne, siūlau pasirinkimą permąstyti. Iš blogo programuotojo naudos tiek pat kiek iš blogo teisininko ar blogo politologo.
Taipogi turėk omenyje, jog darbas IT kompanijose turi labai mažai bendro tiek su mokykla, tiek su universitetu ar kolegija. Kalbant apie programavimą, mokantis didžiąją dalį laiko užima pats kodo rašymas, o su dauguma užduočių laisvai susitvarko ir vienas žmogus.
Darbe greičiausiai taip nebus. Projektai bus nepalyginamai didesni. Vienam žmogui skirtų beveik nėra, net ir programavimo dalį dažnai tenka dalintis su keliais kolegomis, nekalbant apie dizainą, analizę ar kitas projekto vystymo fazes. Kodo eilutės visą dieną nesilies, nes teks lakstyti po sprinto planavimo susitikimus, tartis ir ginčytis su kolegomis, mokytis (ir daug), ieškoti defektų priežasčių ir jas taisyti, o kartais ir su klientais bendrauti.
Realus pavyzdys: neveikia automatinis testas. Turėtų veikti, bet neveikia. Nesuradus būdo apeiti problemą, jos šaknų kelias dienas ieško programuotojai. Galop ateina technologijų direktorius ir po gero pusvalandžio „Google“ paieškos kankinimo randama kokia tai nudrengta dokumentacija, iš kurios paaiškėja, kad tas testas neturi veikti ir neveiks.
Nori programuoti? Žinok, kad su panašiomis situacijomis teks susidurti. Ir ne kartą.
Studijos ir specializacijos
Antro kurso gale, kai reikėjo priduoti gan didelį praktinį darbą, sugalvojau, kad pabūsiu šmaikšti. Į programos dokumentaciją, DUK skiltį, įtraukiau klausimą „Jei naktinis sargas mirė dieną, ar jis gaus pensiją?“. Dabar spėkit, ar tas ataskaitas kas nors skaito.
Kad jau prisiminėme studijas, „O ką studijuoti?“ – dar vienas dažnas klausimas. O koks skirtumas? Manai, kad kompanijos, kuri daugiausiai kepa brošiūrinius tinklapius, personalo atrankos specialistė tave mylės labiau, nes tu lankei du fizikos modulius, o tavo konkurentas ne? Skirtumai tarp informatikos studijų programų yra daugiau trivialūs nei reikšmingi.
Be to, padaręs laboratorinius darbus, neisi lindėti kokiame nors „online“ žaidime, o bandysi įgyti žinias, kurios reikalingos darbo rinkai. Amžina aukštųjų mokyklų problema – verslo jos nepasiveja. Ypač IT. To, ko reikės darbe, dėstytojai nemokys. Tarkim, „Agile“. Be tvirtų šios metodologijos žinių į jokią rimtą kompaniją neįlįsi. Bet universitetai jai skiria kelias valandas per visus 4 metus. Daugiausiai.
Užtat mokysiesi parašyti kompiliatorių, nes „o gal kada nors teks“. O nenorėtumėte į programą įtraukti ir orlaivių pilotavimo? Jei kada nors skrendant lėktuvu nusibaigtų visa įgula. Just in case, žinote.
Dėmesį verta atkreipti nebent į mokyklos partnerius. Kartais jų bendradarbiavimas su įmonėmis būna pakankamai glaudus ir tai studentams gerokai palengvina darbo paiešką. Taipogi, kai kurie universitetai turi gerą vardą, kas uždeda mažą, bet pliusą.
Apskritai, studijuok nors ir bibliotekininkystę ar menotyrą. Greitu laiku IT išmanymas darbinantis bus, jei ne privalomas, tai labai pageidaujamas. Informacinių technologijų svarba didėja ir didės dar ilgai. Po 20 metų valytojai naudosis išmaniu įrenginiu „SmartBroom“, kuris pagal grindų tipą parinks, kokiomis priemonėmis šias plauti, registruos išvalytą plotą ir automatiškai praneš, kada jos vėl susipurvins. Kandidatas į šias pareigas turės turėti solidžias „Broom“ OS žinias ir, jei reikia, parašyti nesudėtingą programėlę kilimo siurbimui.
Beje, jei esi vienas iš tų, kurie galvoja, kad darbas su informacinėmis technologijomis prasideda ir baigiasi programavimu ir tik retkarčiais koks tinklų administratorius dar įsimaišo, tai informuoju: taip nėra. Be šių dar egzistuoja įvairaus plauko analitikai, dizaineriai, testuotojai, konsultantai, projektų vadovai, „Agile“, (didelių) duomenų ir duomenų bazių, turtingos medijos, saugumo, interneto reklamos ir rinkodaros specialistai.
Negana? Ateityje prie jų prisijungs išplėstosios realybės architektai, 3D spaudos specialistai, išmaniųjų objektų dizaineriai, liečiamųjų įrenginių programuotojai, debesų kompiuterijos architektai. Tad rinktis tikrai yra iš ko ir nebūtina laikytis įsikandus programavimo.
Kavos pertraukėlė
Kas per daug, tas nesveika, tad čia sustosime ir šiek tiek atsikvėpsime. Jau žinai, kad blizgančios IT reklamos nereikia priimti už gryną pinigą. Galvodamas apie būsimą karjerą pirma mąstai apie tai, ar ji tau tinka ir patinka. Be to, nesureikšmini studijų. Dabar laukia įdomiausia ir svarbiausia dalis – darbas. Bet apie tai – kitą kartą. Lauk naujienų. Jų bus.