Sausio pradžioje „Google“ pranešė apie antrą pagal dydį „pirkinį“ kompanijos istorijoje – už 3,2 milijardo JAV dolerių ši kompanija perka... termostatų ir priešgaisrinių namų signalizacijų kūrėjų kompaniją „Nest Labs“. Šis pirkinys neturi jokios įtakos paieškos sistemos algoritmams, kontekstinės reklamos tinklui ar kitiems „Google“ produktams, kurie uždirba milijardus dolerių per metus.
Juk „Google“ yra žinoma, kaip kompanija, pinigus uždirbanti iš gausybės internetinių projektų ir paslaugų – „Google AdWords“, „Google Apps“, „Gmail“, „Google Drive“ ir t. t. Tai interneto verslai, kurių vertė ir patogumas vartotojui iškėlė šią įmonę į verslo padangę. Paskutiniu metu ypatingai didėja „Google+“ reikšmė. O viskas prasidėjo nuo informacijos paieškos mechanizmo sukūrimo, didelių skaičiavimų ir kontekstinės reklamos.
Tačiau interneto technologijomis „Google“ neapsiribojo ir jau kuris laikas dirba su tam tikrais produktais, kurie yra realūs, o ne virtualūs. Tai taip vadinama „geležis“ – „hardware“, kuri reikalauja inžinerinių sprendimų, gamybinių pajėgumų, logistikos ir didesnių investicijų, nei interneto verslai.
Pasižiūrėkime, ką dar sukūrė/išrado populiariausios pasaulyje paieškos kūrėja, nors jos pagrindinė veikla neįpareigoja to daryti:
1. Automobilis be vairuotojo. Viskas prasidėjo 2005 metais, kai vokietis inžinierius ir mokslininkas Sebastian Thrun ir jo komanda sukūrė robotą-mašiną „Stanley“ JAV Gynybos departamento vykdomam konkursui ir laimėjo 2 milijonus dolerių savo projekto įgyvendinimui. Po poros metų pasirodė dar vienas autonominis automobilis „Junior“, nors jis konkurso ir nelaimėjo. Vėliau šia veikla susidomėjo „Google“. Taip atsirado Google Chauffeur projektas, kurio tikslas sukurti autonominius automobilius, kuriems visiškai nereikėtų vairuotojo, juos valdyti per atstumą. Šiuo metu dirbama su automobilių saugumo programomis, nes pats automobilis jau veikia. Be to, Nevados valstija įteisino autonominius automobilius savo įstatymuose, aktyviai dirba lobistai, siekiantys panašius įstatymus „prastumti“ kitose valstijose ar net Federaliniu lygiu.
2. „Google“ akiniai. 1993 metais amerikiečių išradėjas ir mokslininkas Thad Starner sukūrė „dėvimą kompiuterį“. Nuo to laiko kompiuteriai vis mažėjo, kol galiausiai „Google“ pasiūlė Starneriui dirbti kartu su kitais aukščiausio lygio išradėjais, tarp kurių buvo ir jau minėtasis Sebastianas Thrunas. Taip atsirado „Google Glass“ projektas. Dabar šis projektas eina link masinės gamybos. „Google akiniai“ yra akinių rėmelyje įmontuotas „dėvimas“ kompiuteris, galintis prisijungti prie interneto ir valdomas balsu. Iš esmės jis pateikia ieškomą informaciją vartotojui, leidžia jam bendrauti socialiniuose tinkluose neturint mobiliojo įrenginio ar kompiuterio. Nedidelis ekranėlis parodo tam tikrus duomenis tiesiai į akį, todėl jis netrukdo bendram vaizdui. Jo kaina – apie 1500 JAV dolerių.
3. „Google TV“ ir „Chromecast“. Tai du skirtingi televizijos produktai. „Google TV“ yra interaktyvioji televizija, kuri gali rodyti tai, ko žiūrovas pageidauja jam patogiu metu. Ši programa veikia su „Android“ OS ir gali būti integruojama į „Logitech“ ir „Sony“ įrenginius. „Chromecast“ yra skaitmeninės televizijos imtuvas, kuris prijungiamas per vieną iš televizoriaus HDMI jungčių ir per bevielį ryšį transliuoja skaitmeninę televiziją. Tokio priedo kaina – vos 35 doleriai, jam nereikia atskiro maitinimo ir pulto, kaip tradiciniams skaitmeninės televizijos „blokeliams“.
4. „Nexus“ telefonas ir planšetė. „Google“ sukūrė ne tik „Android“ operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams, bet ir savo telefoną – „Nexus“. Pirmasis „Nexus“ telefonas buvo sukurtas bendradarbiaujant su LG, kiti telefonai gaminami su HTC ir „Samsung“ pagalba. Pirmoji planšetė („Nexus 7“) – kartu su „Asus“, antroji su „Samsung“. Keista, bet ne su „Motorola“, nors ši telekomunikacijų milžinė priklauso būtent „Google“ ir vis dar gamina JAV populiarius telefonus. Šiuo telefonu prekiaujama nuo 2010 metų, planšete nuo 2012 metų.
5. „Chromebook“ nešiojamas kompiuteris. Kompiuteriai yra brangus malonumas. Nešiojami kompiuteriai – dar brangesni už stacionarius, todėl „Google“ nusprendė šią problemą išspręsti savaip. Jie sukūrė „Chrome“ operacinę sistemą, kuri leidžia naudotis „debesies“ programomis vietoj to, kad naudotų kompiuterio CPU ir standųjį diską. Tokia operacinė sistema yra labai efektyvi ir nereikalauja didelių kompiuterio resursų. Būtent galingumas ir talpus diskas sudaro ženklią kompiuterio kainos dalį, todėl jų atsisakius nešiojamasis kompiuteris atpinga 2 kartus ar net daugiau. Tokiu būdu „Google“ sukūrė ir išleido kelias serijas „Chromebukų“, skirtas ne tokioms pasiturinčioms rinkoms – Indijai, Afrikai, Azijai ir t. t. Taip pat „Chromebukai“ skiriami mokymosi reikmėms. Jų kaina – 200–250 dolerių. Šie kompiuteriai gaminami kartu su „Asus“, „Samsung“, „Lenovo“ ir HP.
Visi išvardinti „Google“ produktai su interneto verslu neturi labai daug bendro. Tai rodo naują „Google“ kryptį – pereiti nuo paieškos sistemų verslo link inovatyvių techninių sprendimų ir net futuristinių verslų. Neseniai „Google“ įsigijo kompaniją „Boston Dynamics“, kuri sukūrė greičiau už žmogų bėgiojantį ir bet kokiu paviršiumi vaikščiojantį robotą. Dėl šio pirkinio „Google“ gavo naują pravardę – „SkyNet“. Tai kino filmų „Terminatorius“ serijos veikėja – kompanija, pagaminusi robotus, kurie filme nugali ir pavergia žmoniją…
„Google“ išreikštas tikslas kontroliuoti internetą iš dalies jau yra įgyvendintas. Kokio tikslo siekiama, dirbant su inovatyviais ir robotų technologija pagrįstais mechanizmais – vis dar neaišku.