Jeigu mokslinės fantastikos gerbėjai žinotų jog programinis kodas, perkraunantis mokslinę stotį filme „Eliziejus“, iš tikrųjų yra paimtas iš „Intel“ procesoriaus naudojimo instrukcijų, tikriausiai jie šiuo filmu žavėtųsi mažiau.
Jeigu mokslinės fantastikos gerbėjai žinotų jog programinis kodas, perkraunantis mokslinę stotį filme „Eliziejus“ („Elysium“), iš tikrųjų yra paimtas iš „Intel“ procesoriaus naudojimo instrukcijų, tikriausiai jie šiuo filmu žavėtųsi mažiau.
Filmo „Geležinis žmogus“ herojus taip pat netenka šiek tiek žavesio, kai sužinoma, jog tas kodas, kurį galima įžiūrėti jo šalmo antveidyje, iš tikrųjų yra skirtas „Lego“ kompiuteriui.
Ir tai yra tik du atvejai iš daugybės, kuomet programavimo ekspertai atskleidžia, ką filmų režisieriai pateikia kaip „originalias“, „svarbias“ programas – jie panaudoja programų gabalus iš vartotojų instrukcijų, įvairių svetainių ir net „Wikipedia“ enciklopedijos, rašo BBC.
„Žiūrėjau filmą „Eliziejus“ ir tas vyrukas turėjo parašyti programą. Bet tai, kas matėsi ekrane, buvo akivaizdžiai žemo lygio kalba, skirta „Intel x86“ procesoriui – praktiškai bet kokiam standartiniam „Intel“ lustui. Atpažinau jį, nes esu programuotojas. Paaiškėjo, kad kodas paimtas iš „Intel“ instrukcijos vartotojams. Parašiau apie tai per „Twitter“ ir žinutė buvo išplatinta daugiau nei 500 kartų, todėl nusprendžiau apie tai parašyti ir „Tumblr“, – rašė Johnas Graham-Cummingas.
Jo svetainė – „Source Code in TV and Films“ – nuo atidarymo šių metų sausio 3 dieną peržiūrėta jau daugiau nei 10 000 kartų, joje savo pastebėtus programavimo fragmentus kino ekranuose pradėjo rašyti ir žmonės iš viso pasaulio.
Pasak svetainės šeimininko „Eliziejus“ kūrėjai programos fragmentą iš tikrųjų pasirinko visai neprastai. „Jų pasirinktas kodas yra toks dalykas, kuris būtų reikalingas įjungiant mikroprocesorių, taigi, jis toje situacijoje visai tiko. Kažkas kažką išmanė“, – sakė programuotojas.
Kitas filmas, paminėtas svetainėje, yra „Kardžuvė“, apie atominių bombų vagystę. Jame panaudotas tikras kodas iš programos, kuria praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje buvo įveikti JAV valdžios šifravimo metodai.
BBC seriale „Doctor Who“ pastebėtas kadras, kuomet serialo pagrindinis herojus žiūri į kelis šviesos taškus ir programos fragmentą, kuris... programuoja tuos pačius šviesos taškus.
„Iš tiesų tai yra programos fragmentas, reikalingas nupiešti šviesos bangai – jis paimtas iš „Wikipedia“. Tai lyg ir tiktų, bet pasirinkimas nėra idealus“, – sakė svetainės autorius.
2010 metų filmo „Socialinis tinklas“ apie „Facebook“ atsiradimą kūrėjai, panašu, kur kas rimčiau vertino į programavimo kodus, kurie pateko ir į kino ekranus.
„Jie parašyti naudojant programavimo kalbą „Perl“. Jie arba patys kažką parašė, arba gavo iš tiesų tinkamą kodo fragmentą – aš jo surasti nesugebėjau. Spėčiau, kad kažkas jiems padėjo tai parašyti“, – sakė J. Graham-Cummingas.
„Arba tiksliai, arba kvailai“
Kitų filmų kūrėjai savo juostose rodomų programų kodus rinkosi ne taip atidžiai. Svetainei turinį atsiuntę programuotojai pastebėjo, kad juose buvo naudojamas ir kodas, pritaikytas Kanados banko svetainėje, ir netgi technologijų naujienų svetainėje „Engadget“.
J. Graham-Cummingas sakė, kad suprantantiems programavimą, kino ekranuose smagu pamatyti ir gerus, ir blogus programų kodus.
„Ką patarčiau filmų kūrėjams? Ne galiu apsispręsti, ar reikia linkėti „panaudoti ką nors tinkamo“, nes jeigu kodas yra tiksliai tinkamas, būna labai šaunu... bet man labai patinka ir tada, kai pritaikymas yra kvailas“, – sakė programuotojas, kurį labai nustebino jo neseniai įkurtos svetainės populiarumas.
„Ji neskirta plačiajai visuomenei – daugiau moksliukams, kurie mėgsta pasijuokti iš to, kaip filmuose tie kodai turėtų veikti. Buvo labai smagu, kad tai sujaudino daugybės žmonių vaizduotę“, – sakė J. Graham-Cummingas.
Na o pabaigai – fragmentas filmo, kuriame galima pamatyti, kas nutinka, kai režisierius visiškai atsainiai žiūri į tai, kas vyksta filmuojamo kompiuterio ekrane. Arba... „Microsoft Excel“ turi slaptų nedokumentuotų funkcijų:
