Kvapą gniaužiantys 2014 metų astronominiai įvykiai ir kosminės misijos

Visos kelionės į kosmosą prasideda Žemėje. Naujos technologijos ir ambicingi tikslai žada nemažai įkvepiančių naujienų astronomijos entuziastams ir tolimųjų erdvių tyrinėtojams.

Nacionalinės kosmoso agentūros ir privačios kompanijos pastaraisiais metais plačiajai visuomenei pristatydavo vis daugiau naujienų apie kosmoso tyrinėjimus, o ambicingos misijos kosmoso technologijas priartino prie mūsų. Wired.com nutarė apžvelgti, kokios septynios labiausiai intriguojančios kosminės misijos laukiamos 2014 metais.

NASA iššūkiai

Praėjusieji metai nebuvo labai sėkmingi NASA. Nacionalinė JAV kosmoso agentūra pasiekė reikšmingų laimėjimų tyrinėjant Marsą, Saturną, kitas planetas ir netgi už Saulės sistemos ribų, tačiau susidūrė su finansavimo ir projektų prioritetų nustatymo problemomis.

Kitąmet NASA teks apsispręsti, ar pratęsti Tarptautinės kosmoso soties (TKS) naudojimo terminą, kuris numatytas iki 2020 metų. Daugelis mokslininkų norėtų, kad stotis būtų naudojama dar aštuonerius metus po to, tačiau NASA gali nuspręsti šiai misijai skirtus pinigus panaudoti kitur. Dar viena NASA problema, susijusi su TKS, – astronautų gabenimas į kosminę stotį. Šiuo metu NASA naudojasi Rusijos raketomis, tačiau, atsižvelgiant į įtemptus šalių santykius, JAV reikalinga alternatyva.

NASA jau kurį laiką norėtų pradėti naudoti savo gamybos erdvėlaivį „Orion“, tačiau tą galės daryti ne anksčiau kaip 2020 metais.

Be to, NASA pernai paskelbė apie savo planus į Žemę pargabenti asteroidą, tačiau sulaukė ne tik klausimų, kaip tai ketinama padaryti, bet ir pašaipų. Šiemet NASA teks apsispręsti ir atsakyti savo kritikams bei įrodyti tokios misijos vertę ir realias įgyvendinimo galimybes.

„Rosetta“ ir „Philae“

Po dešimties metų kelionės Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Rosetta“ rugpjūtį pagaliau pasieks savo tikslą – kometą „67P/Churyumov–Gerasimenko“.

Tai bus pirmoji misija, kai kosminis aparatas keletą mėnesių skries apie ledinį kometos branduolį ir ištirs, kaip jis keičiasi artėdamas prie Saulės. „Rosetta“ neša mažą savaeigį aparatą „Philae“, kuris, manoma, bus pirmasis žmonių sukurtas aparatas, kuris nusileis ant kometos paviršiaus. Tikimasi, kad jam pavyks atsiųsti nuotraukų į Žemę.

„Mini palydovų gausa“

Mažesnis tolygu geresnis, ypač kosmose. Pastaraisiais dešimtmečiais, ypač sparčiai tobulėjant technologijoms, labai išpopuliarėjo miniatiūriniai palydovai (angl. „cubesats“). Maždaug 10 centimetrų dydžio įrenginiai yra sąlyginai pigūs, jų paleidimo kaina taip pat nedidelė, kadangi į atmosferą jie išvedami kartu didesniaisiais palydovais.

2014 metais NASA planuoja paleisti pirmąjį mini palydovą už Žemės orbitos ribų (INSPIRE). Ketinama tokį įrenginį nusiųsti į mėnulį, tai įrodytų, kad tokio pobūdžio palydovai gali patikimai rinkti ir perduoti duomenis. Jei misija bus sėkminga, manoma, kad tai sukeis papildomą impulsą vystyti šią technologiją, o tokie palydovai bus pradėti naudoti tirti kitoms planetoms.

Marso pasiekimas

2014 metais Raudonoji planeta turėtų sulaukti dviejų naujų lankytojų. NASA Marso atmosferos ir evoliucijos (MAVEN) misija turėtų prasidėti rugsėjo mėnesį, netrukus po to Marso atmosferą pasieks Indijos misija (MOM). Ji planuojama lapkritį. NASA ketina išsiaiškinti, kaip Marsas neteko savo atmosferos ir vandens.

MOM – pirmoji Indijos tarpplanetinė misija, kuri įrodo šios šalies kosmines ambicijas. Jei misija bus sėkminga, ji įrodys, kad Indija gali savarankiškai vykdyti kosmines misijas. Istoriškai daugiau nei pusė misijų į Marsą žlugdavo.

Saulės ir mėnulio užtemimai

Šie metai žada įspūdingų reginių astronomijos mėgėjams. Pirmasis mėnulio užtemimas bus balandžio 15 dieną, kai jį uždengs Žemės šešėlis ir palydovas taps tamsiai raudonas. Šis užtemimas geriausiai bus matomas Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojams.

Po kelių savaičių, balandžio 29 dieną, įvyks itin keistas žiedinis Saulės užtemimas. Mėnulis užblokuos tik dalį Saulės šviesos ir aplink jį bus matomas skaistus ugnies žiedas. Keisčiausia, kad šis užtemimas bus matomas tik Antarktidoje ir mažoje rytų Australijos dalyje.

Kitas mėnulio užtemimas įvyks tik spalio 8 dieną ir geriausiai bus matomas Ramiojo vandenyno regiono gyventojams. Paskutinis dalinis Saulės užtemimas bus spalio 23 dieną, jo vaizdai vėl džiugins rytinės JAV pakrantės ir rytų Kanados gyventojus.

„SpaceX“ sėkmė

Neabejotina, kad pati sėkmingiausia privati kosmoso kompanija yra „SpaceX“. Ji jau keletą kartų sėkmingai įvykdė logistines misijas į TKS. Šiemet „Spacex“ turėtų pristatyti savo naujos kartos raketą „Falcon Heavy“, kuri galės gabenti bent tris kartus didesnius krovinius nei iki šiol. Tiksli raketos paleidimo data neskelbiama.

Jei „Spacex“ pavyks sukurti daugkartinio naudojimo raketą, tai gerokai sumažins kelionių į kosmosą kainą, tai labai padėtų tiek pačiai kompanijai, tiek NASA sumažinti išlaidas.

Sunkūs NASA pasirinkimai

Ekspertai nesitiki, kad artimiausiais metais NASA galėtų tikėtis papildomo finansavimo. Tai reiškia, kad jau greitai teks priimti sunkius sprendimus. Ši nelengvą darbą NASA ketina atlikti pavasarį, kai bus peržiūrėtos visos įgyvendinamos misijos.

Pirmiausia, tai liečia tas misijas, kurių pirminiai tikslai jau buvo pasiekti, tačiau jų palaikymą buvo nuspręsta pratęsti. Mažėjant pinigų srautui, NASA gali tekti pasirinkti tarp dviejų savo didžiausių ir geriausių misijų: marsaeigio „Curiosity“ ir Saturno palydovo „Cassini“. Atsižvelgiant į tai, kad „Curiosity“ yra gerokai jaunesnis ir populiaresnis, o savo galutinį geografinį tikslą (Mėnulio aukštikalnę Sharp) pasieks tik šiemet, tikėtina, kad šioje dvikovoje pralaimėtoju liks „Cassini“. Šis palydovas Saturną pasiekė 2004 metais, nuo to laiko jis tiria planetą, stebi Jupiterį ir testuoja reliatyvumo teoriją.

NASA taip pat peržiūrės finansavimą ne vienam kosminiam teleskopui, tarp jų ir „Huble“, bei apgadintam, tačiau vis dar vertingam „planetų medžiotojui“ „Kepler“.