Išradinėti – tai užkoduota žmogaus prigimtyje. Būtent šis troškimas patobulinti, atrasti bei sužinoti ir veda žmoniją pirmyn. Tačiau kartais išradėjai sugalvoja tokių dalykų, kurie gali kelti pavojų sveikatai ir net gyvybei, o norėdami įsitikinti jų galimybėmis (tuo pačiu jas įrodyti aplinkiniams), išbando juos patys. Pakankamai dažnai tokie bandymai baigiasi tragiškai, rašo DELFI.ee.
1. Įrenginys povandeniniam plaukiojimui (1772)
1771 metais buvo išrastas siurblys, kuris labai palengvino po vandeniu dirbti panorusių darbą. Tačiau ne visi manė, kad jis buvo geras. Štai, pavyzdžiui, prancūzų inžinierius Sieuras Freminet buvo įsitikinęs, jog žmogaus iškvepiamą orą galima perdirbti, kas leistų narams apsieiti be visų tų kvailų žarnų ir siurblių. Norėdamas įrodyti, kad jo įrenginys veikia, S. Fremine asmeniškai išbandė savo išradimą – ir po 20 minučių užduso.
2. Automobilis su reaktyviniu varikliu (1930)
Maxas Valieras – austrų raketinės technikos pradininkas, nuoširdžiai tikėjęs, kad ateitis priklauso reaktyvinei traukai (reikia pripažinti, kad jis neklydo). Jis griebėsi bet kokios galimybės populiarinti savo pomėgį, todėl kai Fritzas von Opelis pasiūlė jam pasidarbuoti kuriant raketinės traukos varomą automobilį, M. Valieras su džiaugsmu sutiko. Pirmieji prototipai buvo pagaminti 1930 metais ir iš pradžių jų bandymai vyko sėkmingai, nors greitai paaiškėjo, jog dėl kai kurių fizikos dėsnių reaktyviniai varikliai automobiliams nelabai tiko. M. Valiero gyvenimas nutrūko 1930 metų gegužės 17 dieną – eilinė reaktyvinio variklio versija sprogo stende, išradėjas patyrė mirtiną aortos traumą ir vietoje nukraujavo.
3. Parašiutas-apsiaustas (1912)
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje žmoniją krėtė tikra „parašiutų karštinė“ – visiems norėjosi išrasti ir užpatentuoti patikimą nusileidimo su kupolu ant žemės metodą. Skirtingose šalyse ir skirtinguose kontinentuose šią užduotį išspręsti stengėsi daugybė įvairių žmonių. Austrų kilmės prancūzas Franzas Reicheltas tikėjo „parašiuto-apsiausto“ schema. Taip stipriai tikėjo, kad nusprendė surengti viešą savo išradimo išbandymą – nušoko nuo Eifelio bokšto apatinio aukšto (60 metrų). Jo šuolis įamžintas, yra netgi jo vaizdo įrašas. Deja, F. Reichelto konstrukcija pasirodė neveiksminga ir jis paprasčiausiai užsimušė – jis ne tik kad nepakilo virš žemės, bet ir įsmigo į ją 15 centimetrų.
4. Minkšta statinė (1985)
Čekoslovakijoje gimęs Kanados kaskadininkas Karelis Součekas garsėja kaip žmogus, sėkmingai nušokęs nuo Niagaros krioklio specialioje savo paties išrastoje ir sukonstruotoje „statinėje“. Jis patyrė traumų, tačiau liko gyvas. Šio pasiekimo jam pasirodė per mažai, todėl išradėjas nusprendė triuką pakartoti, paversdamas jį kur kas pavojingesniu – patrauklesniu spaudai ir rėmėjams.
K. Součekas sugalvojo „nukristi“ savo statinėje nuo Hiustone esančio stadiono „Astrodom“ stogo (aukštis apie 60 metrų), tačiau ne šiaip sau paprastai nukristi, bet patekti į didelį baseiną su vandeniu. Deja, šis triukas baigėsi tragiškai – krisdama statinė įsisuko ir šiek tiek pakeitė savo trajektoriją, todėl nusileido ne į vandenį, o ant dirbtinio tvenkinio krašto. Kai K. Součeką pasiekė, jis dar buvo gyvas. Vyras buvo nugabentas į ligoninę, tačiau nepaisant visų medikų pastangų, jis mažiau nei po paros mirė.
5. Rotacinė spausdinimo mašina (1867)
Amerikiečių išradėjas Williamas Bullockas įvykdė revoliuciją spaudos sektoriuje, kai 1862 metais išrado rotacinę spausdinimo mašiną. Deja, jo išradimas vėliau jį pražudė – 1867 metų pavasarį jis tupinėjo aplink savo sukurtą spausdinimo mašiną, bandydamas ją patobulinti, kai jo koja netyčia pateko į įrenginio mechanizmą. Jis buvo stipriai sužalotas, netrukus prasidėjo gangrena ir po savaitės W. Bullockas mirė operuojamas chirurgo, bandžiusio amputuoti jo koją.
6. Įrenginys, leidžiantis atsikelti lovoje (1944)
Thomas Midgley – garsus amerikiečių chemikas ir išradėjas, daugiau nei šimto patentų autorius, kurio pats reikšmingiausias atradimas – chlorofluoroangliavandeniliai – įvykdė revoliuciją šaldytuvų ir dezodorantų gamyboje. Deja, sulaukus penkiasdešimties metų likimas jam pateikė labai nemalonią dovaną – poliomielitą. Bet net būdamas paralyžiuotas, T. Midgley nenustojo išradinėti – jis sugalvojo pakankamai sudėtingą mechanizmą iš nesibaigiančių virvių ir diržų, leidžiantį jam savarankiškai atsikelti lovoje. Dar liūdniau tai, kad 1944 metų lapkričio 2 dieną jis susipainiojo savo konstrukcijoje ir vienam diržų užspaudus jo kaklą, didis chemikas tiesiog užduso.
7. Povandeninis laivas (1863)
Horace'as Lawsonas Hunley – konfederatų karo inžinierius, priešo laivą nuskandinusio povandeninio laivo „H. L. Hunley“ autorius. Tačiau H. L. Hunley netapo „povandeniniu Gostello“ ir žuvo kiek kitomis aplinkybėmis – 1863 metais išbandant dar vieną laivo versiją, ji įstrigo Čarlstono uosto dugne ir inžinierius tiesiog užduso. Jis buvo rastas ir ištrauktas tik po dviejų savaičių.
8. Oro balionas (1785)
Prancūzų fizikas, chemikas ir išradėjas Jeanas Francois Pilatre'as de Rozier yra aviacijos pionierius, patekęs į istoriją kaip žmogus, kuris pirmas ryžosi pakilti į orą šiuolaikine oro baliono versija. Pirmieji jo bandymai buvo visai sėkmingi, o žuvo jis 1785 metų vasarą, bandydamas perskristi Lamanšą – oro balionas užsidegė ir J. F. Pilatre'as de Rozier užsimušė kartu su savo palydovu.
9. Oro taksi (2009)
Michaelas Dacre yra Didžiosios Britanijos aviacijos pionierius ir vienas iš kompanijos „Avcen“ direktorių. Jis žuvo bandydamas pakilti nuo žemės su savo kūriniu – oro taksi „Jetpod“. Lėktuvas su „daugiasparnio“ konstrukcija turėjo tyliai veikiančius variklius ir buvo skirtas ypač trumpiems pakilimo ir nutūpimo takams. M. Dacre manė, jog tai leis statyti nedidelius oro uostus netoli miestų centrų ir taps revoliucija oro pervežimų sektoriuje. Tačiau po trijų nesėkmingų bandymų pakilti nuo oro uosto tako Kvala Lampūre „Jetpod“, kurį pilotavo pats jo autorius, pakilęs vos kelias dešimtis metrų, trenkėsi į žemę ir užsidegė. Pats M. Dacre žuvo nuo smūgio.