Neilgai trukus nematomos interneto gijos pasieks ir pačias giliausias vandenynų gelmes. Jo dėka lengvai ir greitai bus informuojama apie narkotikų kontrabanda užsiimančius povandeninius laivus, naftą ar artėjančią milžinišką cunamio bangą. Kaip pasakojo už interneto plėtros giliuosiuose vandenyse plėtros projektą atsakingas elektros inžinierius Tommaso Melodia iš Bafalo universiteto Niujorke, gausybė įvairiausių mokslinių instrumentų ir prietaisų jau mirksta vandenynų gelmėse ir paviršiuose. 
Neilgai trukus nematomos interneto gijos pasieks ir pačias giliausias vandenynų gelmes. Jo dėka lengvai ir greitai bus informuojama apie narkotikų kontrabanda užsiimančius povandeninius laivus, naftą ar artėjančią milžinišką cunamio bangą.
Kaip nbcnews.com pasakojo už interneto plėtros giliuosiuose vandenyse plėtros projektą atsakingas elektros inžinierius Tommaso Melodia iš Bafalo universiteto Niujorke, gausybė įvairiausių mokslinių instrumentų ir prietaisų jau mirksta vandenynų gelmėse ir paviršiuose. Vieni – pritvirtinti prie jūros vėžlių nugarų, kiti guli ant jūros dugno ar plūduriuoja. Tačiau ryšys tarpusavyje ir komunikacija su mokslininkais – dažnai vyksta neveiksmingai ir lėtai.
Pavyzdžiui, cunamio jutiklis, užfiksavęs artėjančią visa šluojančią bangą, informaciją specialiam plūdurui perduoda garso bangomis. Tuomet minėtasis plūduras garso bangas verčia radijo bangomis ir išsiunčia signalą satelitui, kuris galiausiai radijo bangas nusiunčia į kompiuterį. Vis dėlto šis plūduras nesiorientuoja, ką fiksuoja kiti tokie plūdurai, todėl išsiunčia nepakankamai išsamią informaciją.
„Geresnis ryšys po vandeniu informaciją darys labiau pagrįstą, išsamią, patikimą ir greitesnę už gaunamą dabartiniais cunamio detektoriais. Vietoje informacijos, gautos iš vieno šaltinio, vieno prietaiso, bus galima gauti informaciją, parengtą pagal daugybę skirtingų šaltinių“, – džiaugėsi T. Melodia.
Cunamio fiksavimo atveju, plūdurai galės kaupti ir siųsti informaciją naudodamiesi internetu – taip apie potencialiai pavojingą įvykį laiku bus nusiųsta daugiau informacijos ir žmonės turės daugiau laiko rasti saugų prieglobstį nuo šios gamtos stichijos.
Kas tai stabdo? Mokslininkai tvirtina, kad interneto ryšys skirtingai veikia virš vandens ir po vandeniu – būtent tai ir sukelia daugiausiai sunkumų. T. Melodija tyrimai skirti sukonstruoti jungtį, savita „tiltą“ tarp povandeninio ryšio ir tradicinio interneto.
„Stengiamės užtikrinti pagrindines sąlygas povandeniniam internetui funkcionuoti, kad povandeninį jutiklį būtų įmanoma pasiekti išmaniuoju telefonu ar nešiojamuoju kompiuteriu“, – pasakojo inžinierius.
Jis kartu su savo kolegomis neseniai išbandė sukurtą sistemą Erie ežere. Į vandenį įmetė 18 kilogramų jutiklių ir su jais susisiekė įprastu nešiojamuoju kompiuteriu. Komanda rezultatus pristatys tarptautinėje
Povandeninių ryšių ir sistemų konferencijoje lapkričio mėnesį Taivane.
Galiausiai, T. Melodia teigimu, jutikliai bus išbarstyti po visus vandenynus, tarpusavyje ir su pasauliu jie susisieks internetu, atliks įvairiausias funkcijas – nuo budėjimo ir įspėjimo dėl stichinių nelaimių iki informacijos, naudingos klimato mokslams ar energetikai, generavimo.
Pavyzdžiui, šis tinklas galės užfiksuoti povandeninius laivus, gabenančius narkotikų kontrabandą ir internetu nusiųsti šią informaciją atsakingoms tarnyboms. Mokslininkai, tiriantis klimatą, galės kaupti naujausius duomenis apie šylančių temperatūrų keliamus pokyčius vandenyne. Naftos ir dujų kompanijos galės gauti informacijos apie vandenyno dugne glūdinčius potencialias šių gėrybių sankaupas.
