Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jo atmosferoje neaptiko bent kiek didesnių metano dujų, liudijančių apie primityvios gyvybės egzistavimo šioje planetoje galimybę, pėdsakų. Tai mokslininkams užminė dar didesnę mįslę, nes metanas Marso atmosferoje jau ne kartą buvo užfiksuotas ir aplink jį skriejančiais kosminiais aparatais, ir Žemės astronominių observatorijų atliekamais stebėjimais, skelbia „Space.com“.
Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jo atmosferoje neaptiko bent kiek didesnių metano dujų, liudijančių apie primityvios gyvybės egzistavimo šioje planetoje galimybę, pėdsakų. Tai mokslininkams užminė dar didesnę mįslę, nes metanas Marso atmosferoje jau ne kartą buvo užfiksuotas ir aplink jį skriejančiais kosminiais aparatais, ir Žemės astronominių observatorijų atliekamais stebėjimais, skelbia „Space.com“.
Ir metano Marso atmosferoje egzistavimo patvirtinimas, ir šio fakto paneigimas kėlė ir toliau kels karštas specialistų diskusijas. Toli gražu ne visi Marsą tiriantys mokslininkai ir po šių „Curiosity“ matavimų rezultatų yra įtikinti, kad metano jo atmosferoje nėra, sakoma pranešime. Per pastarąjį dešimtmetį Marso palydovai ir jį stebinčios astronominės observatorijos ne kartą buvo užfiksavusios į Marso atmosferą iš jo paviršiaus ar gelmių išsiskiriančius metano dujų pliūpsnius.
Šių bespalvių ir bekvapių dujų atradimas Marso atmosferoje vėl atgaivino kalbas apie galimą mikrobiologinės gyvybės egzistavimą šioje planetoje, nes metanas yra jos gyvybinės veiklos produktas. Žemėje didžiąją metano dalį į atmosferą išskiria gyvi organizmai, pavyzdžiui, galvijai.
Mokslininkai mano, kad metanas Marso atmosferoje išlieka stabilus tik apie 300 metų, o tai reiškia, kad mūsų dienomis jame stebimos šios dujos turėjo susidaryti palyginti neseniai. Tačiau rugsėjo 19 d. žurnale „Science“ paskelbti marsaeigio „Curiosity“ tyrimų rezultatai liudija, kad Marso atmosferoje geriausiu atveju egzistuoja tik itin menki metano pėdsakai.
„Kadangi metano gamyba yra biologinio aktyvumo ženklas, mūsų rezultatai daugelį nuvils“, – pareiškė šio „Curiosity“ tyrimo mokslinis vadovas Christopheris Websteris, dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje. Tačiau tokia išvada stebina kitus mokslininkus, sakoma pranešime.
„Tai tikrai stulbinama mįslė, nes išvada akivaizdžiai prieštarauja visiems iki šiol iš kosmoso ir Žemės atliktiems Marso atmosferos tyrimams“, – teigia kitas „Curiosity“ tyrimų grupės narys fizikas Janas-Peteris Mulleris iš Londono universitetinio koledžo. „Curiosity“ lazerinio spektrometro matavimai rodo, kad didžiosios dalies metano, kuris šiuo metu galėtų egzistuoti Marso atmosferoje, koncentracija galėtų būti vos 1,3 dalių milijone. Remiantis ankstesniais metano paplitimo tyrimais, buvo tikimasi, kad Marse nusileidęs „Curiosity“ savo aplinkoje užregistruos mažiausiai kelis kartus didesnę jo koncentraciją.
Pasak mokslininkų, pradėjus metano matavimus buvo iškart gauti keli stiprūs signalai, tačiau paaiškėjo, kad vienoje marsaeigio tyrimų prietaiso kameroje buvo likę iš Žemės atsivežto oro likučių. Po to, kai ši tarša buvo pašalinta, „Curiosity“ bandymai aptikti metano dujų Marso atmosferoje buvo nesėkmingi, sakoma pranešime. „Curiosity“ metano tyrimus vykdę mokslininkai rezultatus komentuoja atsargiai: oro mėginiai buvo imami maždaug 1 metro aukštyje nuo planetos paviršiaus, tad kalbėti apie visą Marso atmosferą remiantis tik šiais matavimais esą nederėtų.
2009 m. NASA buvo pranešusi, kad tiksliausiais iki šiol stebėjimais buvo nustatyta, kad vasaros sezono metu į Marso atmosferą reguliariai išmetamas didelis metano kiekis. Po to, kai 2003 m. Marso atmosferoje pirmą kartą buvo aptikta metano, trys mokslininkų grupės, pasitelkusios aplink planetą skriejantį Europos kosminės agentūros zondą „Mars Express“ ir du Havajuose esančius teleskopus („Infrared Telescope Facility“ ir „Keck-2“), vykdė stebėjimus siekdamos tiksliai išmatuoti šių dujų koncentraciją. Pirminiais duomenimis, metanas Marso atmosferoje nėra pasiskirstęs tolygiai, o galimas jo emisijų šaltinis buvo neaiškus.
Tyrėjams vadovavęs NASA Goddardo kosminių skrydžių centro daktaras Michaelas Mumma tada pristatė didelės raiškos Marso žemėlapius, kuriuose pažymėti trys šiek tiek į šiaurę nuo pusiaujo esantys planetos regionai, išskiriantys į atmosferą didžiausią metano kiekį.
„Mes stebėjome ir užfiksavome daugelį metano išmetimo į Marso atmosferą atvejų, per vieną iš jų buvo išmesta beveik 19 tūkstančių tonų šių dujų. Metano emisijos vykdavo šiltuoju metų laiku, pavasarį ir vasarą, galbūt dėl to, kad, išgaravus planetos paviršiaus plyšius užkimšusiam ledui, metanas iš gelmių galėjo patekti į atmosferą“, – sakė vienas tyrėjų grupės narių Geronimo Villanueva.
NASA mokslininkų stebėjimai atskleidė, kad 2003 m. vasaros pabaigoje vienu metu į Marso atmosferą buvo išmesta apie 21 tūkstantis tonų metano. Juos nustebino ir dar vienas faktas: 2006 m. didžioji dalis į Marso atmosferą patekusio metano išnyko.
Iki šiol specialistai diskutavo, ar pasikartojantis metano „dvelksmas“ Marse yra realybė. „Metanas Marso atmosferoje dėl įvairių priežasčių greitai suskyla, todėl mūsų atrastos didelės metano emisijos šiauriniame planetos pusrutulyje 2003 m. vasarą liudija, kad vyksta kažkoks šias dujas išskirianti procesas. Kol kas mes neturime pakankamai duomenų, kad galėtume spręsti, ar jis yra biologinis, ar geologinis, o gal abu kartu. Tačiau šis faktas liudija, kad planeta tebėra gyva, bent jau geologine prasme“, – sakė dr. M. Mumma.
