Mixstuff.ru pristato 10 neįtikėtinų istorijų, kurių herojai – genijai. Jei tiksliau, genijai-keistuoliai. Žymusis senovės graikų matematikas Pitagoras padovanojo mokslui teoremą, kuri vėliau tapo geometrijos pamatu. Tačiau ne visos jo idėjos išlaikė laiko išbandymą. Pitagoras visais įmanomais būdais palaikė vegetarizmo idėją. Be to, jis tvirtino, kad visiškai negalima vartoti įvairių pupelių. Ir legenda teigia, kad būtent pupelės prisidėjo prie matematiko mirties. 
Mixstuff.ru pristato 10 neįtikėtinų istorijų, kurių herojai – genijai. Jei tiksliau, genijai-keistuoliai.
Jokių pupelių
Žymusis senovės graikų matematikas Pitagoras padovanojo mokslui teoremą, kuri vėliau tapo geometrijos pamatu. Tačiau ne visos jo idėjos išlaikė laiko išbandymą. Pitagoras visais įmanomais būdais palaikė vegetarizmo idėją. Be to, jis tvirtino, kad visiškai negalima vartoti įvairių pupelių. Ir legenda teigia, kad būtent pupelės prisidėjo prie matematiko mirties. Bėgdamas nuo plėšikų, jis pribėgo pupelių lauką ir nusprendė, kad geriau mirti, nei bėgti per jį. Banditai pasivijo Pitagorą ir perpjovė jam gerklę.
Nuėjo pas nykštukus
Tycho Brahe – danų astronomas, gyvenęs XVI amžiuje, buvo žinomas dėl savo ekscentriško gyvenimo ir ne mažiau keista mirtimi. Universitete jis prarado nosį dvikovos metu ir nuo tada nešiojo metalinį protezą. Bet T. Brahe buvo tikras linksmybių mėgėjas, ir turbūt būtent tai ir pražudė mokslininką. Banketo Prahoje metu jis nebuvo nuėjęs į tualetą iki pat jo pabaigos, nes tai laikė etiketo pažeidimu. Po to vakaro jam buvo diagnozuotas inkstų uždegimas, o jo šlapimo pūslė sprogo.
Aplenkė savo laiką
Nikola Tesla buvo vienas iš didingiausių visų laikų mokslininkų. Jis išvyko iš Serbijos į JAV 1884 metais, kur pradėjo dirbti Thomasui Edisonui, vis darydamas įspūdingus atradimus radijo konstrukcijose, robototechnikoje ir elektroje. Kai kuriuos iš jų Th. Edisonas prisiskyrė sau. N. Tesla buvo impulsyvus ne tik darbo metu. Jis labai bijojo mikrobų. Be to, jis keistai reaguodavo į skaičių 3, pavyzdžiui, apeidavo pastatą tris kartus prieš į jį įeidamas. Kiekvieną kartą, kai jis valgydavo, sunaudodavo lygiai 18 servetėlių ir įtrindavo įrankius iki spindesio.
Išsiblaškęs profesorius
Werneris Heisenbergas turbūt buvo vienas iš nuostabiausių fizikų-teoretikų. „Trenktų“ fizikų-teoretikų. 1927 metais jis sukūrė žymųjį kvantinės mechanikos neapibrėžtumo principą, kuris paaiškina subatominių dalelių elgesį. Nepaisant to, jis buvo arti to, kad būtų neišlaikęs daktaro egzamino, nes beveik neturėjo praktinių žinių. Kai profesorius paklausė jo, kaip veikia elementas – jis neturėjo nė menkiausio suvokimo.
Genijus-darboholikas
Fizikas Robertas Oppenheimeris buvo neįtikėtiną dievo dovaną turėjęs žmogus: laisvai kalbėjo aštuoniomis kalbomis, nuostabiai išmanė filosofiją, lingvistiką ir netgi poeziją. Tačiau dėl to jam neretai būdavo sunku suprasti kitus, paprastus žmones, nes jie būdavo nepakankamai išsilavinę. Pavyzdžiui, 1931 metais didis fizikas paprašė savo kolegos iš Kalifornijos Berklio universiteto padėti jam paruošti paskaitą, pažymėdamas, kad visa medžiaga yra R. Oppenheimerio parašytoje knygoje. Netrukus kolega atbėgo ir paklausė – juk knyga yra olandų kalba! Genijus tik atsakė: „Bet juk tai tokia lengva kalba!“
Gyvenimo trukmės dienoraštis
Architektas ir mokslininkas Richardas Fulleris buvo žinomas dėl to, kad sukūrė geodezinį kupolą, ateities miestų projektus ir automobilį pavadinimu „Dymaxion“. Be to, R. Fulleris buvo šiek tiek „trenktas“: jis nešiojo tris laikrodžius, kad visada žinotų tikslų skirtingų laiko juostų laiką, kelerius metus iš eilės miegodavo tik po dvi valandas per parą, pavadinęs tai „Dimaksiono miegu“. O įdomiausia tai, kad mokslininkas rašė labai detalų savo gyvenimo dienoraštį nuo 1915 iki 1983 metų. Šiame dienoraštyje įrašai buvo daromi kas penkiolika minučių. Vėliau tai pavadintas „Dimaksiono chronika“, o šio sudėtų šio dienoraščio lapų aukštis siekia 82 metrus.
Benamis matematikas
Palas Erdosas buvo taip atsidavęs savo darbui, kad nei karto nevedė, gyveno keliaudamas, neretai pasirodydavo ant savo draugų namų slenksčio su žodžiais „mano smegenys atidarytos“, po ko kelioms dienoms visiškai pasinerdavo į skaičių pasaulį. Kad nešvaistytų nei minutės, jis be perstojo gerdavo kavą, kofeino tabletes ir vartodavo amfetaminą. Rezultatas: tūkstančiai publikuotų darbų.
Fizikas-pokštininkas
Richardas Feinmanas buvo vienas iš darbingiausių ir žymiausių XX amžiaus mokslininkų. Vien tik ko vertas jo dalyvavimas slaptajame Manhatano projekte. Bet Richardas be to buvo ir linksmuolis. Pavyzdžiui, kai jam būdavo nuobodu Mahnatano projekte, jis pramogaudavo išlauždamas seifus ir spynas, tokiu būdu demonstruodamas, kaip lengvai galima apeiti saugumo sistemas. Be kvantinės fizikos R. Feinamanas labai domėjosi ir striptizo šokėjomis, visiškai išmoko majų kalbą ir sugebėjo paaiškinti, kaip sprogo kosminis laivas „Challenger“.
Granitas vietoje baldų
Britų matematikas ir elektrotechnikas Oliveris Heaviside sukūrė metodų kompleksą elektros grandinių analizei ir diferencinių lygčių sprendimui. Tačiau jis turėjo ir keistų savybių... Oliveris visą savo namą apstatė granitų blokais, nagus nusidažydavo ryškiai rožine spalva ir galėdavo dieną iš dienos gerti tik pieną.
Kaulų karai
Jūros periodo karštinės (XVIII amžiaus pabaiga – XIX amžiaus pradžia) metu Jeilio universiteto Pibodžio muziejaus paleontologas Othnielas Charlesas Marshas ir Gamos mokslų akademijos atstovas Edwardas Cope visaip stengėsi įveikti vienas kitą. Jie tapo didžiausiais priešais. Kartą O. Marshas papirko apsaugos darbuotojus, kad visus radinius priskirtų jam. Vienos iš ekspedicijų metu O. Marshas pasiuntė savo žmones sekti E. Cope. Metai iš metų jie žemino vienas kitą moksliniuose straipsniuose, kaltindami finansinėmis machinacijomis ir profesine nekompetencija. Ir vis dėlto abu jie padarė didžiulį įnašą į paleontologiją.
