Mokslininkai kasdien vardan mokslo peržengia įprasto žmogiško patyrimo ribas. Bet jeigu praeityje tyrėjai vogdavo lavonus iš morgų arba bandydavo naujus vaistus ant savęs, tai dauguma šiuolaikinių mokslininkų jau nebesinaudoja tokiomis kraštutinėmis priemonėmis. Dauguma. O yra ir tokių mokslininkų, kurie imasi visiškai ekstremalių veiksmų. Gearmix.ru pristato šešis ekstremaliausius užsiėmimus mokslo pasaulyje. 
Mokslininkai kasdien vardan mokslo peržengia įprasto žmogiško patyrimo ribas. Bet jeigu praeityje tyrėjai vogdavo lavonus iš morgų arba bandydavo naujus vaistus ant savęs, tai dauguma šiuolaikinių mokslininkų jau nebesinaudoja tokiomis kraštutinėmis priemonėmis. Dauguma. O yra ir tokių mokslininkų, kurie imasi visiškai ekstremalių veiksmų. Gearmix.ru pristato šešis ekstremaliausius užsiėmimus mokslo pasaulyje.
Speleonaras
Akvalangistai, kurie tyrinėja „pasislėpusius“ povandeninius urvus, žaidžia labai rizikingą žaidimą. Keletas netikslių judesių gali privesti prie nuosėdų sluoksnio pakilimo, ir viskas paskęs tamsoje, kurioje akvalangistas lieka vienas su greitai mažėjančiomis deguonies atsargomis. Tarp 1969 ir 2007 metų 368 amerikiečiai žuvo speleologinių nardymų metu.
Nuodų rinkėjas
Mokslininkai, kurie tyrinėja nuodus, dažnai priversti imtis ekstremalių priemonių, kad jų gautų. Tokie rinkėjai susiduria su mirtį nešančiomis gyvatėmis ir ropliais. Gyvačių nuodų rinkimas – toli gražu ne pats lengviausias užsiėmimas. Rinkėjui būtina ne tik rasti daug, labai daug gyvačių, bet ir sugebėti priversti jas išslysti iš slėptuvių, išspausti jų nuodus ir likti gyvam. Daugumai tokių rinkėjų per karjerą ne kartą įkanda gyvatės, kai kuriems – daugiau nei 20 kartų.
Astronautai
Astronautai susiduria su vienomis iš sunkiausių darbo sąlygų, kokios tik žinomos žmonijai. Nuo itin sudėtingo treniruočių proceso iki bombardavimo ultravioletiniais spinduliais, įskaitant 1 iš 100 šansų mirti kiekvieno skrydžio metu. Darbas kosmose – nelengvas ir pavojingas užsiėmimas. Netgi po to, kai astronautai grįžta į Žemę, pavojus nesibaigia. Jie gali susidurti raumenų atrofija ir susilpnėjusia kaulų struktūra dėl ilgo buvimo žemos gravitacijos sąlygomis.
Laboratorijos asistentas
Vienas iš pavojingiausių užsiėmimų moksle taip pat yra ir vienas banaliausių: laboratorijos darbuotojas. Šiuolaikinėse laboratorijose yra visas mirtinų medžiagų arsenalas: elektra, toksinės, lengvai užsidegančios ir radioaktyvios medžiagos, pavojingi virusai, lazeriai, galingi magnetai skeneriuose, kurie pritraukia bet kokius metalinius objektus. Visa tai kelia tikrai nemenką pavojų.
Audrų medžiotojai
Kai visi bėga nuo galingos audros, uragano ar tornado, audrų medžiotojai bėga link jų kartu su savo davikliais ir aparatais kaip tik įmanoma arčiau. Savaime suprantama, tai yra pavojinga. 2013 metų gegužę vienas iš šios srities veteranų Timas Samaras kartu su savo sūnumi ir porininku žuvo tornado Oklahomoje metu.
Krokodilų fiziologijos specialistas
Devintajame dešimtmetyje Rogeris Seymouras, augalų ir gyvūnų fiziologijos specialistas iš Adelaidės universiteto, gaudė krokodilus Australijoje. Nakties metu jis ir jo komanda iškeliaudavo į krokodilų knibždančius vandenis, šviesdavo žibintuvėliais į reptilijų akis, o vėliau užmesdavo jiems ant galvos kilpas. Tyrinėtojai palaukdavo, kol krokodilas kovodavo ir išsekdavo, o tada nutempdavo į prie kranto, kur atlikdavo tyrimus. Po jų juos paleisdavo atgal į vandenį, ir krokodilai ramiai iškeliauja. Tačiau kartais vienas iš krokodilų nusprendžia pasilikti ant žemės. Vienu konkrečiu atveju krokodilas išskubėjo tiesiai į mokslininkų stovyklą, prisimena pats R. Seymouras. Mokslininkas liko gyvas, jam ir jo kolegoms pavyko išsigelbėti, tačiau šis atvejis puikiai iliustruoja, koks pavojingas šių žmonių darbas.
