Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti. 
Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.
10. Implantuojami prisiminimai
Išgirdę apie informantų Edwardo Snowdeno ir Bradley‘aus Manningo paviešintą informaciją nemažai žmonių susimąstė, kad viskas, ką sakome, darome ar ko ieškome internete yra stebima trečiųjų šalių. Jei šį faktą vertintume kartu su informacija apie po miestus skraidančias kameras, veido atpažinimo technologijas ir namų sekimo technikas (kompiuterinių žaidimų konsolės ir televizoriai), lengva pradėti manyti, kad vienintelė vieta, kur esame vieni ir nestebimi, yra mūsų smegenys. Bet ar tikrai?
Atrodo, kad ne, nes netgi atsijungus nuo interneto ir davus tylėjimo įžadus niekaip negalime apsisaugoti nuo implantuojamų prisiminimų. Masačusetso technologijos instituto mokslininkai atrado būdą, kaip implantuoti prisiminimus į smegenis. Ši technologija jau išbandyta su pelėmis naudojant optogenetiką – smegenų ląstelių „įjungimą ir išjungimą“.
Smegenų dalis hippocampus yra apšviečiama šviesa – taip suaktyvinamos specifinės ląstelės, kurios siejasi su tam tikromis mintimis. Taigi, mokslininkai gali veikti šiuos prisiminimus ir priversti pelę patikėti, kad įvyko tai, kas iš tikrųjų neįvyko.
Pavyzdžiui, jie gali priversti pelę manyti, kad kambarys yra pavojinga vieta, nors ji niekada nieko negatyvaus jame nepatyrė. Tačiau, ko galime tikėtis, kai tokiomis technologijomis bus pradėti veikti žmonės? Ar kas nors galės padaryti taip, jog asmuo manytų padaręs nusikaltimą, kurio iš tikrųjų nepadarė? Atsakymų dar teks palaukti.
9. Gebėjimas matyti per sienas
Technologija, vadinama „Wi-Vi“, sąveikauja su Wi-Fi signalais radijo bangomis tam, kad nustatytų judėjimą kitoje sienos pusėje. Panašiai kaip radaras, ši technologija siunčia signalus, kad būtų galima susidaryti įspūdį apie tai, kas yra nematoma. Tam, kad pavyktų atskirti nejudančius objektus ir žmones, „Wi-Vi“ siunčia du signalus, kurie panaikina vienas kitą tais atvejais, kai nesusiduria su judančiu objektu.
Taigi, tokie nejudantys objektai kaip baldai yra nematomi, o štai žmogaus judėjimas aiškiai parodomas „Wi-Vi“ monitoriuje. Šiuo metu monitoriuje matomos tik judančios dėmės. Technologija yra pakankamai nebrangi, o jos kūrėjų komanda tikisi ją kada nors pamatyti išmaniuosiuose telefonuose – galima būtų ją naudoti užtikrinant namų saugumą, vaikų priežiūrą.
8. „Filtro burbulai“
Iš pradžių „filtro burbulai“ atrodo ne tik nekaltai, bet ir naudingai. „Google“ ir kitos paieškų sistemos naudoja juos filtruodami rezultatus pagal tai, ko ieškojote anksčiau. Kitais žodžiais tariant, jūs ir jūsų draugas gali įvesti į paiešką tuos pačius raktinius žodžius, bet gausite visiškai skirtingus jos rezultatus. Taigi, kur čia yra problema?
Vietoje to, kad paieška jums pateiktų svarbiausius/reikšmingiausius rezultatus, jūs gaunate tokią informaciją, kuri, tikėtina, jums labiau patiks ne kuri nors kita. Taip netgi gali būti sukurta situacija, kai asmuo gauna naujienas tik iš tam tikrų šaltinių ir pasirinktu klausimu net neturi progos gilintis į kitokias nuomones ar argumentus. Galiausiai internetas, kuris turėtų būti didžiausiu ir atviru informacijos šaltiniu, yra labai apribojamas. Tie, kurie nepasirūpina tokiu informacijos teikimu, gali užstrigti „greito maisto“ informacijoje – pavyzdžiui, įžymybių ir pornografijos naujienose.
7. Televizija, kuri stebi jus
Šių metų pradžioje Kinijos gamintojas „TCL“ pristatė HDTV kuris, naudodamasis balso ir vaizdo atpažinimo technologijomis, nustato, kas žiūri televizorių. Technologija yra paremta „Google TV“ platforma – siekiama klientams pasiūlyti pagal jų poreikiu parinktas programas ir reklamas. Kitos kompanijos taip pat gamina panašius televizorius, kurie galės prisijungti prie interneto ir per TV pasiūlyti jums reklamas ir produktus, kuriais galbūt domėjotės internete. Lyg to dar būtų negana, kai kurie su kameromis sujungti televizoriai netgi gali fiksuoti jūsų namus, įpročius ir veido reakcijas, atsirandančias žiūrint televizorių.
Taigi, tie laikai, kai galėjote tik su apatiniais ir didžiuliu traškučių dubeniu įsitasyti fotelyje prieš televizorių, jau netrukus bus praeityje. Bijant tokių technologijų pasekmių privačiam gyvenimui, Masačusetso atstovas Michaelis Capuano pateikė „Mes tave stebime“ (angl. We Are Watching You) įstatymo projektą, kuriame reikalaujama, kad kompanijos turi gauti klientų sutikimą, jog tokiais būdais/tokiomis technologijomis bus renkama informacija.
6. Interneto valymas
„Filtro burbulai“ yra pasyvus metodas siekiant žmonėms neteikti informacijos arba juos izoliuoti nuo kitaip mąstančiųjų, o štai „interneto valymas“ yra atviras bandymas pašalinti informaciją. Jei manote, kad interneto turinys negali būti valdomas didžiuliu mastu, būtinai pasidomėkite situacija Kinijoje, kur „interneto valymas“ yra svarbus verslas.
Nuo apytiksliai 2007 metų tam tikros kompanijos Kinijoje užsiima neigiamos arba kontroversiškos informacijos apie jų klientus pašalinimu iš interneto. Tokios paslaugos nėra pigios, tačiau desperatiškos kompanijos ir viešieji asmenys yra pasirengę sumokėti labai daug už tai, kad jų reputacija būtų nesuteršta, o piliečiai negautų informacijos. Šias kompanijas siekiama uždaryti. Tačiau tuo pačiu metu kontroliuoti informaciją internete siekia ir pati šalies valdžia...
5. „Nulaužiamos“ mašinos
Kas yra baisiau už jus persekiojančią mašiną? Mašina, kuri staiga nustoja jums paklusti. Kalbame apie moderniąsias mašinas, kuriose instaliuotos įvairiausios technologijos. Pasak naujų pranešimų, šiuolaikinėse „technologizuotose“ mašinose instaliuotose sistemose – stabdžiuiose, pavarose ir kt. – yra instaliuotos kompiuterinės programos. Taip pat vis labiau populiarėja į automobilį įmontuotos navigacijos sistemos, išmanieji telefonai. Nors šie patobulinimai siūlo daug naujų patogumų ir žada padidintą saugumą, jie taip pat padaro automoblį kur kas lengvesniu grobiu vagims, šnipams ir kibernetiniams teroristams. Trumpai tariant, asmuo su tinkamais įgūdžiais gali „įsilaužti į mašiną“ ir perimti jos kontrolę.
4. Automobilių numerių skeneris
Jei vairuojate automobilį, yra didelė galimybę kad kažkur guli segtuvas su jo nuotraukomis ir nurodytomis vietomis, kur padarytos nuotraukos. Sumažėjus kaštams, policijos departamentai visur diegia automobilių numerių skenerius, kurie padaro milijonus įrašų. Juos galima rasti daug kur – ant policijos automobilių, pastatų, tiltų, šviesoforų ir kt.
Jie fiksuoja kiekvieną pravažiuojantį automobilį, o surinktą informaciją siunčia į policijos duombazes. Reikia paminėti, kad nors šios strategijos tikslas yra greičiau sulaikyti pavojingus nusikaltėlius, dauguma iki šiol tokiu būdu sugautų pažeidėjų yra tie, kurie reikiamu laiku nepasikeitė automobilių numerių ir toliau važinėjo su nebegaliojančiais. JAV Aukščiausiasis teismas uždraudė policijai sekti individą su GPS, jei prieš tai nebuvo gautas teisėjo leidimas. Tačiau niekur nėra draudimo, kuris neleistų asmens sekti, naudojant skenerius.
3. „Kinect“ technologija
Nenorėdama nusileisti televizorių kūrėjams, „Microsoft“ sukūrė savo stebėjimo technologiją, žinomą kaip „Kinect“. Tai tarsi „tylus stebėtojas“ daugelio asmenų namuose – jis dar labiau paplis pradėjus aprdavinėti „Xbox One“. Yaip yra todėl, kad ši technologija privalo visados būti įjungta – ji turi būti pasiruošusi balso komandoms ar judesiams net tada, kai „Xbox“ išjungtas.
Taigi, jei netoli šios technologijos praleidžiate daug laisvalaikio, susitaikykite su mintimi, kad jūsų veiksmai, balsas ir net širdies ritmas yra nuolat įrašomi. „Microsoft“ teigia, kad jie neperkelia duomnenų į savo serverius be klientų sutikimo ir tikrai neperduoda informacijos Nacionalinei saugumo agentūrai. Tačiau nepamirškite, kad tas pats buvo žadama ir dėl „Skype“ informacijos.
2. Smegenų atspaudai
Mokslininkai išmoko kaip naudojant elektroencefalografiją atskleisti, kokia informacija slepiasi žmoguas smegenyse. Veikimo principas: asmeniui rodomi vaizdai ar žodžiai ir įrašomos elektroninės smegenų bangos. Pagal tai jau galima išsiaiškinti, ar žinote tam tikrus dalykus ir įvertinti emocinę būklę.
2008 metais Izraelyje įsikūrusi saugumo kompanija pranešė ketinanti kurti technologiją, kuri padidintų saugumą oro uostuose – vietoje to, kad būtų tikrinami jūsų lagaminai ar batai, būtų tikrinamos jūsų smegenys. Taigi, jei atrodysite susirūpinęs arba jūsų smegenys reaguos į bombos paveikslėlį, į lėktuvą nebelipsite. Beje, tokios technologijos apteikiama informacija teisme priimama kaip įrodymas. Ji taip pat gali būti naudojama siekiant išsiaiškinti, ar asmuo prisimena kokį nors įvykį ar ne. Turint omeny, kad klaidos galimybė yra mažesnė nei vienas procentas, galima tikėtis, kad tokie „smegenų atspaudai“ netrukus pakeis melo detektorius.
1. Implantuojami jutikliai
Mokslininkai JAV ir Didžiojoje Britanijoje kuria implantuojamus biojutiklius, kurie leis registruoti gyvybinius signalus ir perduoti informaciją apie organizmo būklę. Tokie sensoriai, implantuoti į kūną, gali nurodyti kraujo spaudimo pokyčius, gliukozės lygį, širdies ritmą. Taip pat iš jutiklių teikiamos informacijos galima nustatyti, ar pakito individo elgesys ir ar tai nulemia koks nors susirgimas. Pirmiausiai šie jutikliai kuriami asmenims, dirbantiems pavojingus darbus (pvz., kariams) ir sergantiems sunkiomis ligomis. Tokiems individams susitaikyti su jutiklių implantavimu gali tekti gana greitai – asmeninio privatumo jie atsisakytų dėl galimybės būti nuolat stebimi gydytojų.
