Listverse.com nusprendė pasidomėti mažiausiais funkcionuojančiais mechanizmais pasaulyje. Kad ir kaip būtų keista, pavyko rasti tikrai nemažai miniatiūrinių daiktų, kuriuos, nors visiškai kitokių matmenų, naudojame ar bent apie juos girdime kas dieną.
10. Ginklas
Remiantis kompanijos internetiniame puslapyje pateikiama informacija, „Swiss MiniGun“ yra „revolveris, pasižymintis tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir įprasto dydžio šio tipo ginklai“. Kaip nurodo jo pavadinimas, ginklas ir jo dalys gaminami Šveicarijoje.
Šio šešių kulkų revolverio šaunamoji galia ir padaroma žala yra panaši į vaikiško šratinio ginklo. Daug diskusijų kelia galimybė šiuos ginklus bet kur paslėpti. Juk net ir mažytis šovinys gali pražudyti, jei bus tinkamai paslėptas ir nukreiptas. Taigi, nepaisant to, kad šis daiktas atrodo kaip raktų pakabukas, tai iš tikrųjų yra ginklas.
9. Traukinio modelis
Matoma mažytė diorama padaro didelį įspūdį vien dėl savo mažumo. Tačiau jei pasižiūrėsite įdėmiau, joje pamatysime labai mažus bėgius ir jais važiuojantį traukinuką. Tai mažiausias pasaulyje žaislinis taukinukas, kurį pagamino traukinių modelių kūrimo entuziastas Davidas Smithas.
Tai yra didelio ir labai postmodernaus projekto dalis – bus gaminamas didelis traukinio modelis, kuriame bus visas kaimas; šiame kaime esančioje traukiniu modelių parduotuvėje ir stovės šis modeliukas. Visos modeliuko dalys buvo išpjautos iš plastiko ranka.
8. Mašina
Pirmą kartą gamintas nuo 1962 iki 1965 metų automobilis „Peel P50 Microcar“ susilaukė naujo dėmesio po to, kai Jeremys Clarksonas 2008 metais vienu jų pasivažinėjo filmuojant populiarų televizijos serialą „Aukščiausia pavara“.
Mažiausia mašina pasaulyje buvo parduota Didžiojoje Britanijoje už 200 svarų. Joje įmontuotas 49 kubinių centimetrų variklis, trys pavaros ir trys ratai. Be to jame yra tik vieną sėdynė, vienos durys, vienas valytuvas ir vienas žibintas.
Pirmoje gamybinėje serijoje tokių automobilių buvo pagaminta vos apie 50. Dabar, praėjus beveik 50 metų po pirmosios serijos pagaminimo, „Peel“ automobiliai atrodo beveik taip pat kaip ir anksčiau, galima pasirinkti elektrinį arba dujinį jo modelį. Naujieji „Peel“ automobiliai gali pasiekti 72 kilometrų per valandą greitį ir yra 137 centimetrų ilgio.
7. Fotoaparatas
2011 metais mokslininkai Vokietijos Fraunhoferio institute sukūrė naują vienkartinį fotoaparatą. Nors toks gaminys nekelia didelės susižavėjimo bangos, svarbu paminėti, kad jos pritaikymas medicinoje. Pirmiausia, šie fotoaparatai lengvai pagaminami ir pigūs, o antra jie yra vos vieno kubinio milimetro tūrio, t. y. ne didesni už rupios druskos gabalėlį. Šie vienkartiniai fotoaparatai nepasižymi labai gera raiška – 0,06 megapikseliai – tačiau, jie gerai tinka medicininių nuotraukų darymui. Tikimasi, kad šie fotoaparatai galės paleisti endoskopus, kurie ne tik yra brangūs, bet ir reikalauja didelių lėšų tinkamai priežiūrai.
6. Personalinis kompiuteris
Norvegijos „FXI technologies“ rinkai pasiūlė personalinį mikrokompiuterį tikrąja to žodžio prasme. Tai, ką matote nuotraukoje, nėra USB atmintinė – tai pilnai funkcionuojantis personalinis kompiuteris su „Android“ arba „Ubuntu“ operacine sistema. Tikslesnė informacija? Žinoma: 1,2 GHz ARM pagrindinis procesorius, 1 GHz ARM grafinis procesorius, 1 GB RAM atmintis. Klaviatūra, pelė, HD ekranas gali būti lengvai prijungiami prie USB jungties. Kaina? Remiantis kompanijos elektroniniame puslapyje pateikia informacija, šis miniatiūrinis kompiuteris turėtų kainuoti 200 dolerių.
5. Laivas
Svenas Yrvindas Švedijoje yra gerbiamas laivų statybos meistras. Šiuo metu jis gamina valtį, kuria ketina apiplaukti pasaulį. Tačiau tai nebus paprastas laivas – jis stato mažiausią laivą, kurio dydis prilygs didelės vonios matmenims. Su savo kūriniu S. Yrvindas ketina apkeliauti Žemės rutulį per 1,5 metų. Meistras teigia, kad valties dydis nepadidins misijos pavojingumo, kadangi paprastai daugiau bėdos būna su dideliais ir sunkiais laivais.
Jis teigia, kad jo laivas bus pritaikytas atlaikyti sukimąsi, supimąsi ir netgi vertimąsi - jis grįš į savo pirminę poziciją. Valtyje bus želė baterijos ir pedalai, bus galima naudoti vėjo ir saulės energiją bei valyti lietaus vandenį. Meistras taip pat gabensis apytiksliai 400 kilogramų sausų pusryčių ir sardinių – maisto visai kelionei. Paklaustas, kodėl ryžosi tokiam žygiui, meistras teigė norintis parodyti žmonėms, kad įmanoma gyventi labai mažoje erdvėje ir būti laimingam
4. Televizoriaus ekranas
2007 metais škotų kompanijos „MicroEmissive“ gaminys „ME1602“ buvo įrašytas į Guinesso pasaulio rekordų knygą kaip mažiausias televizoriaus ekranas. Nepaisant pastarųjų metų atradimų ir technologijų tobulėjimo, kol kad šis rekordas vis dar galioja. Žinoma, rezoliucija nėra pati geriausia. Tačiau turint omeny, kad ekrano parametrai yra vos 3 ir 4 milimetrai – jame yra net 30 tūkst. pikselių. Tokios technologijos paprastai naudojamos kaip sudedamosios kitų mechanizmų detalės. 2013 metais ši kompanija pasirašė didelį sandorį su „neįvardyta Azijos kompanija“, kuriai tieks ekranus. Kompanija užklausų taip pat susilaukė medicinos ir karinėse sričių specialistų.
3. Reaktyvinis lėktuvas
Nuo 1960-ųjų pabaigos iki 1970-ųjų pradžios maža kompanija „Bede Aircraft Corporation“, vadovaujama lėktuvų kūrėjo Jimo Bede’o, pagamino mažo lėktuvo modelį. „Bede BD-5J“ yra mažiausias reaktyvinis lėktuvas pasaulyje, nesveriantis nei 160 kilogramų. Kadangi kompanija nutraukė veiklą dėl bankroto, šių lėktuvų buvo pagaminta tik keli šimtai. Jie buvo labai populiarūs 80-ųjų lėktuvų pasirodymuose, pasirodė reklamose ir agento Jameso Bondo filme „Aštuonkojė“.
2. Bepilotis lėktuvas
„RoboBee“ yra mažytis bepilotis lėktuvėlis, kurį sukurti įkvėpė vabzdžių tyrinėjimas. Jį galima panaudoti daugeliu būdų – ne tik šnipinėjant.
Pavyzdžiui, lengva įsivaizduoti spiečių bičių-robotų tiriant pavojingą aplinką, tarkime, po atominės elektrinės avarijos ar stichinės nelaimės, taip pat padedant paieškos ir gelbėjimo operacijose. Robotų specialistai Harvarde, kur ir buvo sukurta „RoboBee“, mano, kad šios technologijos pritaikomos ir oro sąlygų bei eismo monitoringui, klimato žemėlapių braižymui.
Dirbtinė širdis
Galiausiai pirmoje vietoje yra nedidelis daktaro Roberto Jarviko sukurtas prietaisas – dirbtinė širdis. Nuotraukoje matote baterijos dydžio mažiausią pasaulyje dirbtinę širdį. 16 mėnesių amžiaus kūdikiui buvo diagnozuota kardiomiopatija ir jis laukė transplantacijos. Vis nepasirodant tinkamam donorui, gydytojams teko improvizuoti.
R. Jarviko išradimas – implantuojama pompa, sverianti tik 11 gramų, iki tol buvo bandyta tik su gyvūnais. Tačiau 2012 metų gegužę gydytojai, neturėdami ką prarasti, pasiruošė operacijai, kuomet kūdikio širdelė buvo pakeista dirbtiniu mechanizmu. Jis palaikė jaunojo paciento gyvybę 13 dienų, kol buvo rastas tinkamas donoras. Pripažįstama, kad dabar prietaisas gali palaikyti paciento gyvybė tik neilgą laiko tarpą, tačiau ateityje tikimasi jį patobulinti.