Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasiekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 
Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasiekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų.
10. Unabomberį sukūrė CŽV
Tedas Kaczynskis, taip pat žinomas kaip Unabomberis, šiuo metu yra įkalintas iki gyvos galvos už 3 asmenų nužudymą ir 23 asmenų sužeidimą. Ko dauguma nežino – prieš išpuolius jis buvo vertinamas kaip genijus. Mokykloje jis „prašoko“ 6 ir 11 klases, o sulaukęs 16-os jau pradėjo studijuoti Harvardo universitete. Dėl socialinių įgūdžių trūkumo vaikystėje jis buvo nuolat skriaudžiamas, tačiau kolegos pastebėjo, kad vaikinas pasižymi išskirtiniais matematiniais gabumais.
Studijuodamas T. Kaczynskis taip pat dalyvavo psichologinę žalą padariusiame CŽV eksperimente, kuris buvo elgesio inžinerijos projekto „MKUltra“ dalis. Tyrimą vykdė daktaras Henrys Murray‘us, kuris kiekvieną iš dalyvių paprašė aprašyti savo sapnus ir siekius. Tada studentai buvo kviečiami į kambarį, kuriame prie jų prijungti elektrodai, kad būtų užfiksuotos visos reakcijos, kuomet jiems teko klausytis labai asmeniškos, skausmingos, brutalios kritikos apie parašytas esė.
Po to studentai buvo verčiami daug kartų žiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje jie įžeidinėjami ir fiziškai skriaudžiami. Patirtis per šiuos eksperimentus susijungė su vaikystės traumomis bei socialinių įgūdžių trukumu ir jaunąjį genijų pradėjo kankinti nepakeliami košmarai.
Genijus Unabomberis
Netrukus, norėdamas pabėgti nuo žmonių, jis persikraustė gyventi į atokią vietą už Lincolno, Montana. Čia T. Kaczynskis pasistatė trobelę ir gyveno be jokių patogumų – elektros ar bėgančio vandens. Jis nusprendė viskuo apsirūpinti pats, kūrė primityvias technologijas. Tačiau jo darbą sutrikdė miestų plėtra ir pramonės kompanijos, naikinusios natūralią aplinką. Tai visiškai palaužė T. Kaczynskį. Jis pradėjo manyti, kad technologija ir ją kuriantys asmenys yra blogis. Tai ir nulėmė sprendimą siųsti sprogmenis į įvairias institucijas, įskaitant universitetus ir oro uostus. Per 18 terorizavimo metų jis tapo rimtu FTB taikiniu.
9. LSD ir prancūzų isterija
Pont-Saint Esprit miestelis Prancūzijoje nėra garsus, tačiau 1951 metų rugpjūčio 15 d. apie jį sužinojo daugelis – čia dideliam skaičiui žmonių pasireiškė keista psichozė. Kai kas mano, kad šis apie 500 žmones palietęs psichozės protrūkis yra su CŽV programa „MKUltra“ susijęs eksperimentas.
1949 metais šis įvykis buvo tariamai susietas su JAV vykdytais naujo narkotiko LSD eksperimentais. Haliucinacijos buvo įvairios: vieni asmenys įtikėjo, kad juos ėda gyvatės, kiti šoko pro langus manydami, kad yra lėktuvai ir gali skraidyti. Tuo metu JAV manė, kad galėtų LSD panaudoti kaip ginklą ir taip sumažinti priešų gebėjimą pulti.
Isterija pasibaigė 5 asmenų mirtimis ir dviejų asmenų savižudybėmis – visos mirtys liko nepaaiškintos. Haliucinacijų priežastimi buvo pripažinti į orą iš kompanijos „Sandoz Chemical“, įsikūrusios netoli miestelio, patekę nuodai. Manoma, kad chemikalų kompanija dirbo kartu su CŽV, kad būtų pagaminti didžiuliai kiekiai LSD ir būtų galima su jais eksperimentuoti.
8. Grožis ir protas
Hedy Lamarr buvo garsi gražuolė ir aktorė, pasižymėjusi ir neeiliniais protiniais gabumais. Sklandžiai klostantis karjerai 1940-aisias aktorė kartu su George‘u Antheiliu nusprendė sukurti slaptą komunikacijos sistemą. Ji buvo talentinga matematikė ir su G. Antheilio pagalba ji sugebėjo sukurti primityvią dažnio šokinėjimo technologiją.
H. Lamarr tikėjosi, kad jos išradimas galėtų būti naudingas kariuomenei siekiant geriau maskuoti radijo ryšiu valdomas torpedas. Nepaisant to, kad išradimas buvo patentuotas, mažai kas atkreipė į jį dėmesį – juk technologiją išrado moteris ir dar aktorė. Tačiau išradimas vis tik buvo pripažintas 1962 metais. Patentas jau nebegaliojo, o su juo aktorė prarado viltį ir išgarsėti kaip išradėja. Dabar H. Lamarr išradimas yra „Bluetooth“ ir „Wi-Fi“ pagrindas.
7. Savižudybių daina
Kas nutiktų, jei egzistuotų tokia liūdna daina, kad galėtų paskatinti nusižudyti? Kai kas mano, kad tokia daina jau yra – tai 1933 metais Rezso Seresso sukurta daina „Niūrusis sekmadienis“ (angl. Gloomy Sunday). Ji buvo parašyta tuo metu, kai JAV kankino Didžioji depresija, o R. Seresso gimtojoje Vengrijoje į valdžią atėjo fašistai. Dainos žodžiai atspindėjo kompozitoriaus tikėjimo žmogumi mažėjimą ir vykdomas baisybes.
Ji kartais apibūdinama kaip neįprastai liūdna malda, kad Dievas pasigailėtų blogų žmonių – būtent dėl to kompozitoriui sunkiai sekėsi įrašyti ir parduoti šią dainą. Su ja vienaip ar kitaip siejama net 19 savižudybių JAV ir Vengrijoje įskaitant ir paties kompozitoriaus žūtį – savižudybės įvykdytos iškart po dainos klausymo, ji minėta atsisveikinimo žinutėse, mirusieji rasti su dainos tekstais, etc.
6. Haberio taisyklė
Dauguma žino, kad Fritzas Haberis gavo Nobelio premiją už susintetintą amoniaką trąšoms ir sprogmenims, bet nedaugelis yra girdėję apie jo bendradarbiavimą su Vokietija Pirmojo pasaulinio karo metu. Daugelis to meto mokslininkų Pirmąjį pasaulinį karą suvokė ne kaip karą tarp valstybių, o kaip varžytuves tarp jų pačių dėl naujų ir mirtinų cheminio ginklo išradimų. F. Haberis, taip pat žinomas kaip „cheminio ginklo tėvas“.
Jis atrado mirtinas chloro dujas, kurios dėl savo tankumo susikaupdavo priešų apkasuose ir juos nudegindavo bei uždusindavo. Mokslininkas taip pat nustatė, kad mirtinų dujų poveikis priklauso nuo jų koncentracijos ir laiko, per kurį asmuo yra veikiamus dujų.
Lygtis pavadinta Haberio taisykle. F. Haberis didžiavosi galėdamas dirbti Vokietijai; už pasiekimus chemijos srityje jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Mokslininkas tikėjo, kad cheminis ginklas yra humaniškas, kadangi mirtis yra mirtis nepaisant jos priežasties. Tačiau jo žmona Clara Immerwahr (pirmoji moteris chemikė, įgijusi daktaro laipsnį Breslau universitete), labai prieštaravo jo darbui su mirtinomis dujomis.
Ji nusižudė pamačiusi nesuvokiamai žiaurų chloro dujų poveikį Ypres mūšio metu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, naciai mokslininkui (kuris, beje, buvo žydas) pasiūlė finansuoti jo tyrimus. F. Haberis atsisakė ir su savo asistentu pabėgo į Kembridžą (Didžioji Britanija).
5. Dingę kosmonautai
Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas. Bet ar tikrai? Tarp JAV ir Sovietų Sąjungos vykstant kosmoso lenktynėm, abi šalys ėmėsi įvairiausių priemonių, kad tik pasiektų savo tikslą. Daugelis bandymų iš abiejų pusių baigėsi nesėkmėmis ir apie tas istorijas informacijos nėra. Tikima, kad prieš J. Gagariną į kosmosą buvo išsiųsti net keli kosmonautai, kurie niekada nesugrįžo į Žemę. Norint išvengti nepageidaujamos informacijos plitimo, apie „dingusius“ kosmonautus niekuomet nebuvo pranešta.
Tačiau „Torre Bert“ stotis Italijoje užfiksavo kelis keistus pranešimus, manoma, gautus iš kosmoso. Vieną kartą buvo užmegztas ryšys su labai išsigandusia ir pasimetusia moterimi. Teigiama, kad ji sakė kažką panašaus į: „Ar tai nėra pavojinga? Kalbėkite! Transliacija prasideda dabar. Man karšta. Matau liepsną. Ar sudušiu? Taip...“. Kitame įraše girdėti sunkus kvėpavimas ir kiti garsai, pagal kuriuos galima spręsti, kad „Sputnik7“ buvo pilotuojamas Gennady Mikhailovo, kurid žuvo kosmose. Stotis užfiksavo dar tris signalus. Vienas jų buvo iš „Lunik“.
Pranešime girdėti: „Viskas gerai. Mes skriejame aplink Žemę.“ Kurį laiką gauti tokie pranešimai, o tuomet po, manoma, didelio objekto pasirodymo netoli laivo, pasidarė visiškai tylu. Kitas įrašas – silpnėjantis SOS signalas; įtariama, kad kosmonautas vis tolo nuo Žemės. Paskutinis įrašas, spėjama, buvo iš Aleksejaus Belokonevo: „ Sąlygos blogėja. Kodėl neatsakote? Mūsų greitis mažėja. Pasaulis apie mus niekada nesužinos.“
4. Nužudytas gerumo
George‘as Price‘as buvo chemikas ir genetikos specialistas, kuris 1967 metais persikėlė į Londoną ketindamas dirbti teorinės biologijos srityje. Čia jis suformulavo lygtį, kuri matematiškai paneigė tikro altruizmo idėją. Jo teorija aiškino, kad žmonės dažniausiai demonstruoja altruizmą tiems organizmams, kurie genetiškai yra panašiausi į juos (tarkim, tėvas-vaikas), nes tokiu atveju yra didžiausia tikimybė, kad išliks genetinis paveldas.
Mokslininkas taip pat įrodinėjo, kad organizmas gali paaukoti save tam, kad jam artimi organizmai būtų eliminuoti, jei tai reikštų, kad jo genai turės daugiau galimybių išlikti ir stiprėti. Teorija reiškia, kad, jei kalbama apie išlikimą, gerumas visada yra savanaudiškas.
Įdomu tai, kad teorija paveikė patį mokslininką: G. Price‘as negalėjo susitaikyti su idėja, kad jis pats priklauso išskirtinai savanaudiškai rūšiai. Vyriškis pradėjo daryti atsitiktinius gerus darbus – padėjo nepažįstamiems ir benamiams – tik tam, kad paneigtų savo teoriją. Jis atsisakė visų daiktų ir leido benamiams gyventi savo namuose. Galiausiai jis prarado viską ir tapo depresija sergančiu benamiu. Buvęs mokslininkas nusižudė 1975 metais.
3. Sielos svėrimas
1901 metais daktaras Duncanas MacDaugallas informavo padaręs atradimą, kuris, jo manymu, turėjo įvykdyti mokslinę revoliuciją – jis nustatė žmogaus sielos svorį. Nors tai skamba beprotiškai, jo pacientų patirtas masės praradimas yra užfiksuotas dokumentuose. D. MacDaugallas rinkosi eksperimento dalyvius iš nuo tuberkuliozės mirštančiųjų tarpo. Šešis pacientus su lovomis jis laikė ant svarstyklių ir atidžiai matavo jų svorį prieš mirtį ir iš karto po jos. Rezultatas: iškart po mirties stebėtų žmonių kūnai palengvėjo vidutiniškai 21 gramu.
Neradęs jokio kito paaiškinimo mokslininkas nusprendė, kad būtent tiek sveria siela. Jo teigimu, tai negalėjo būti skysčio praradimo, prakaito, etc. pasekmė dėl labai trumpo po mirties praėjusio laiko tarpo. Mokslininkas taip pat aiškino, kad to nenulemia iš plaučių išėjęs oras –jis bandė įpūsti oro pacientams, tačiau jų svoris nekito.
Jo kolega ir kritikas Augustusas Clarke‘as manė, kad svoris pakinta dėl staigaus kūno temperatūros išaugimo nustojus tekėti kraujui. Tačiau D. MacDaugallas toliau tikėjo savo teorija ir atliko bandymus su gyvūnus. Nepastebėjęs svorio pokyčio po gyvūnų mirties mokslininkas siekė, kad tyrimai turi būti vykdomi toliau.
2. Virškinimo tyrimas
Moksliniai atradimai dažniausiai susiję su kitų asmenų aukomis ir šiuo atveju virškinimo tyrinėjimas nėra išimtis. Williamas Beaumontas buvo JAV armijos chirurgas 1800-aisiais. Čia jis susidūrė su Alexisu St. Martinu, kuris darbe buvo pašautas šratiniu šautuvu į skrandžio sritį. Šūvis išdraskė gilią duobę vyro krūtinėje, tačiau jo organai liko beveik sveiki ir jis išgyveno. Šūvį vėliau priminė tik krūtinėje žiojinti skylė, kurioje buvo matyti skrandis.
Kadangi gydytojas žinojo, jog vyriškis nebegalės grįžti į buvusį darbą, jis A. St. Martiną pasamdė asistentu. W. Beaumontas tyrinėjo keistą asistento žaizdą ir pasinaudojo proga tirti žmogaus virškinimą. Daugelį metų jis ne tik ėmė skrandžio sulčių pavyzdžius, bet netgi įleisdavo maisto gabalėlius tiesiai į skrandį. Mokslininkas atrado, kad virškinimo procese labai svarbų vaidmenį atlieka ne tik skrandžio judėjimas, bet ir rūgštys. Taip pat jis tyrė, kaip virškinimą veikia temperatūra, sportavimas ir emocijos.
1. Mirties dienoraštis
Nuo neatmenamų laikų žmones domino mirtis – ką mirštantysis jaučia, apie ką galvoja. Šie klausimai neatsakyti iki šiol. 1936 metais lapkričio 25 dieną daktaras Edwinas Katskee‘us nusprendė aprašyti savo mirtį ir susileido mirtiną dozę kokaino. Jis planavo surašyti savo jausmus ir mintis kiekvienu mirties etapu ir taip sukurti mirties dienoraštį.
Ant sienos jis paliko žinutę, kad neketino nusižudyti, ir paaiškinimą, kaip naudotis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu ir jį atgaivinti. Deja, šie užrašai rasti per vėlai. Kitos jo paliktos žinutės yra tokios netvarkingos ir neįskaitomos, kad jų eiliškumą galima nustatyti nebent pagal įskaitomumą.
Tarp pirmųjų žinučių buvo: „Vyzdžiai šiek tiek išsiplėtę. Puikus matymas. Dalinis pagerėjimas. Surūkyta cigaretė.“ Narkotiko poveikiui sustiprėjus, mokslininkas patyrė priepuolius ir paralyžių. Jo paskutinė žinutė buvo vienintelis žodis „paralyžius“.
