Biologija ir technologija vystosi didelėje tarpusavio sinergijoje, atnešdama stulbinamus vaisius daugybėje sričių – nuo medicinos iki neurologijos ir kompiuterinių sistemų. Mokslininkai, futuristai ir transhumanistai šį mėnesį susirinko tarptautiniame kongrese „Global Future 2045“, kad aptartų, kaip šios technologijos jau dabar kloja mums kelią link skaitmeninio nemirtingumo.
Biologija ir technologija vystosi didelėje tarpusavio sinergijoje, atnešdama stulbinamus vaisius daugybėje sričių – nuo medicinos iki neurologijos ir kompiuterinių sistemų. Mokslininkai, futuristai ir transhumanistai šį mėnesį susirinko tarptautiniame kongrese „Global Future 2045“, kad aptartų, kaip šios technologijos jau dabar kloja mums kelią link skaitmeninio nemirtingumo.
Štai keletas stulbinamų technologijų, kurios žmoniją priartina prie singuliarumo – taško, kuriame technologija viršys žmogaus smegenų galimybes, ir prasidės „superintelekto“ era.
Stulbinami androidai
Robotai visada buvo vienas iš populiariausių žmonių fantazijų objektų. Tačiau fantazija neretai pakloja kelią realybei. Dabar mes jau kalbame apie stulbinamai gyvai atrodančių ir žmones primenančių androidų kūrimą. Pavyzdžiui, japonų robototechnikas Hishori Ishiguro kongrese demonstravo savęs paties robotus-klonus. Ateities androidai galės laisvai asimiliuotis prie žmonių ir prisiimti įvairius vaidmenis – kažkam jie taps jų vaikų auklėmis, o kažkam – netgi seksualiniais partneriais.
Neuro-kompiuterinės sąsajos
Neuro-kompiuterinės sąsajos (BCI) pastaraisiais metais perėjo nemenką vystymosi kelią. Kai kurios iš jų nukreiptos į pagalbą neįgaliesiems, siekiant atstatyti prarastą judrumą, kitos padeda atstatyti prarastą regėjimą ar klausą. Šiuo metu kuriamos sąsajos, kurios leidžia atstatyti netgi prarastą atmintį. Kongrese „Global Future 2045“ inžinieriai iš Kalifornijos universiteto papasakojo apie savo darbą kuriant ilgalaikę ir visiškai belaidžią neuro-mašininę sąsają.
Dar vienas inžinierius iš Pietų Kalifornijos universiteto papasakojo apie atminties protezo kūrimą. Šis įrenginys pakeis dalį galvos smegenų hipokampo, kuriame trumpalaikė atmintis virsta ilgalaike. Šiandien įrenginys jau sėkmingai išbandytas su žiurkėmis ir beždžionėmis, pradedami bandymai su žmonėmis.
Bioninės galūnės
Šiuolaikiniai kibernetiniai protezai yra nemenkai pažengę. Vienas iš sudėtingiausių egzistuojančių bioninių protezų šiuo metu yra dirbtinė ranka „Luke“, kurią sukūrė kompanija „DEKA“. Kongrese buvo pademonstruota dirbtinė ranka „Bebionic 3“, kuri yra pranašesnė už „Luke“ tuo, kad yra pajėgi signalus siųsti tiesiai nuo viršutinių galūnių raumenų – be jokios vairasvirtės. Beje, neuro-kompiuterinės sąsajos kai kurias bionines rankas jau dabar leidžia valdyti tiesiogiai per smegenis.
Optogenetika
Optogenetika – neseniai sukurta atskirų neuronų aktyvumo kontrolės technika. Štai ką tai reiškia: neuroniniai signalai aktyvuojami per įkrautus atomus arba jonus per ląstelinių membranų kanalus. Kai kurios vandens augalų ir kitų organizmų rūšys turi į šviesą reaguojančių baltymų, užkoduotų specifiniais genais jų DNR. Naudodami genų terapijos metodus, mokslininkai gali įdėti tokius genus į gyvūnų neuronus, leisdami „įjungti“ ir „išjungti“ ląsteles šviesa.
Optogenetika leidžia pereiti nuo įprasto smegenų aktyvumo stebėjimo prie tiesioginio manipuliavimo juo. Pavyzdžiui, įjungus juslės neuronus, galima priversti gyvūnus „užuosti“ šviesą – tai yra šiuo konkrečiu atveju neuronai, įprastai reaguojantys į kvapus, reaguos į šviesą.
Molekuliniai kompiuteriai
Ateities kompiuteriai gali būti pagaminti ne iš silicio, o iš DNR. Pagal kai kurias charakteristikas, kompiuteriai iš DNR jau dabar gerokai lenkia tradicinius kompiuterius. DNR – informacijos pripildyta molekulė, ir ji gali būti naudojama skaičiavimams daugybe įvairiausių būdų. Kompiuteriniai davikliai konstruojami loginių operatorių pagrindų – pavyzdžiui, IR, ARBA, NE – kurie leidžia atlikti matematines operacijas. Tokie operatoriai gali būti kuriami ir DNR pagrindu. Juos galima panaudoti skaičiavimams ląstelių viduje.
