37 metų amžiaus Nickui Woodmanui nepavyko užsidirbti pinigų internete. Ir tuomet jis sukūrė verslą, paremtą savo meile banglenčių sportui, rašo „Forbes“.
N. Woodmanui – 37-eri. Tačiau visada pasišiaušę plaukai ir šelmiška šypsena neleidžia duoti jam daugiau 27-erių. O elgiasi jis taip, tarsi jam būtų septyniolika. Tai nesunku suvokti, kai N. Woodmanas 9 tūkst. metrų aukštyje vyksta į „Yellowstone Club“ slidinėjimo trasas Montanoje – prestižiškiausią JAV slidinėjimo kurortą.
Atsigaivinęs energetiniu gėrimu ir litru kokosinio limonado, N. Woodmanas pradeda pokalbį, retkarčiais jį pertraukdamas savo firminiu pasitenkinimo šūksniu, kurį jo draugai lygina su sirenos garsu. N. Woodmanui atnešami pusryčiai. „Žinote, ką aš labiausiai vertinu rytiniuose skrydžiuose į slidinėjimo kurortą? McDonald‘s!“, – pareiškia jis ir trimis kąsniais sudoroja sumuštinį „McGriddle“ (sūris, storas omleto gabalas ir šoninė).
Jis nevaizduoja paauglio. Jis turi tikrą paauglio pasaulėžiūrą, kuri leido jam tapti vienu iš jauniausių JAV milijardierių. Prieš dešimt metų N. Woodmanas sugalvojo sukurti vaizdo kamerą, kuri būtų prisegama prie plaštakos, kad jo žygdarbius ant banglentės galėtų pamatyti visi jo draugai. Tokiu būdu gimė „GoPro“, sparčiausiai populiarėjantis ir augantis skaitmeninių vaizdų sukūrimo prietaisas Jungtinėse Valstijose.
Ar slidinėjate Kolorado kalnuose, ar nardote su akvalangu Havajuose – visur jus stebės „GoPro“ kameros, dešimtys tokių kamerų. Šiandien „kieti vyrukai“ nebefiksuoja savo žygdarbių įprastomis kameromis. Jie tai daro su „GoPro“, prisisegdami nuo 200 iki 400 dolerių kainuojančią kamerą prie savo šalmo, dviračio vairo ar riedlentės. „GoPro“ sukuria kino filmų kokybės panoraminius vaizdo įrašus, eilinių mirtingųjų gyvenimą paversdama stulbinamu hitu.
Du kartus olimpinis čempionas, snieglentininkas Shaunas Whote‘as, kuris anksčiau prie rankos prisirišdavo paprastą kamerą, pradėjo naudoti „GoPro“ Žiemos ekstremaliose žaidynėse. Holivudo režisieriai filmavimo aikštelėse pastato daugybę tokių kamerų. JAV Nacionalinės futbolo lygos rungtynėse kertiniai momentai filmuojami su „GoPro“. The Rolling Stones „GoPro“ panaudojo ant scenos koncertų metu. JAV kariuomenė ir policija „GoPro“ naudoja mokymų metu.
N. Woodmanas „GoPro“ vadina „gyvenimo kamera“. Ir tarsi patvirtindamas šiuos žodžius jis dalyvavo savo vaikų gimdyme su kamera ant krūtinės. Skrisdami į Montaną, „GoPro“ darbuotojai kameras išdėstė po visą lėktuvą, kad būtų galima įamžinti kelionę. Kameros yra net ant pilotų galvų.
„GoPro“ pardavimai nuo 2004 metų, kai pasaulį išvydo pirmoji kamera, kasmet dvigubėja. 2012 metais kompanija pardavė kamerų už 2,3 milijardo dolerių. Pasak N. Woodmano, pelnas sudarė 521 milijoną. Vien tik per šių metų sausį pardavimai siekė 100 milijonų dolerių. Prognozuojama, kad šiais metais jie dar kartą padvigubės. Gruodį „GoPro“ tapo daugiausia parduodamu skaitmeninių foto ir video prietaisų prekės ženklu „Best Buy“ elektronikos parduotuvių tinkle, pirmą kartą iš Olimpo išstumdamas „Sony“. Pirmojo 2012 metų pusmečio duomenimis, „GoPro“, kuriai yra viso labo dešimt metų, kontroliavo 21,5 proc. JAV skaitmeninių vaizdo kamerų rinkos, o „kišeninių vaizdo kamerų“ kategorijoje – trečdalį rinkos.
Augimo ir dominavimo tempai savo nišoje reiškia investuotojų susidomėjimą: kinų elektronikos gamintojas „Hon Hai Precision Industry Co.“, geriau žinomas kaip „Foxconn“, į „GoPro“ gruodžio mėnesį investavo 200 milijonų dolerių. Pati kompanija buvo įvertinta 2,25 milijardo dolerių, ir N. Woodmanas, išsaugojęs apie 45 proc. akcijų, pateko į „Forbes“ milijardierių sąrašą su 1,3 milijardo JAV dolerių.
Stulbinama sėkmė
N. Woodmanas yra jauniausias iš keturių vaikų šeimoje. Jis visada buvo svajoklis. Jis augo Eterono miestelyje Silicio slėnyje (jo tėvas ruošė „Taco Bell“ pardavimą kompanijai „Pepsi“) ir buvo, pasak mokytojų, „labai savimi pasitikintis berniukas“, kuris niekada nebijodavo prieštarauti vyresniems.
„Jo veide visada buvo šypsena, lengvabūdiška arba šelmiška, – pasakoja buvęs N. Woodmano istorijos mokytojas. – Ji galėjo reikšti arba „taip, aš laimingas“, arba „taip, aš laimingas ir kažką sumąsčiau“. Kartą jis užsidirbo penkis dolerius, susilažinęs su biologijos mokytoju, kad sugebės nubėgti mylią (1,6 kilometro) per šešias minutes (nubėgo per 5:40).
Sportu N. Woodmanas domėjosi labiau, nei knygomis. Jis nebuvo geriausias mokinys ir mokyklą baigiu neaukštais įvertinimais. Jis domėjosi banglenčių sportu ir įstojo į Kalifornijos universitetą San Diege dėl netoliese esančio vandenyno.
„Aš pamenu, kad tėvai nelabai tai palaimino. Bet jeigu nebūčiau atsidavęs savo aistrai banglentėms, aš niekada nebūčiau sugalvojęs šios vaizdo kameros“, – pasakoja jis.
Idėja jam atėjo į galvą jau baigus universitetą, kai jo įkurtas internetinių žaidimų tinklapis „Funbug“ žlugo ir nusitempė paskui save 3,9 milijonus investuotojų dolerių. „Iki tol aš niekada nebuvau patyręs nesėkmės. Tad aš pagalvojau: „Velnias! Galbūt aš tiesiog negabus tam.“
Kad atgautų pasitikėjimą savo jėgomis N. Woodmanas pasiėmė banglentę ir išvyko į odisėją po Australiją ir Indoneziją. Jis sugalvojo specialų susegimą iš diržo ir elastinės juostos, kad galėtų prie plaštakos prisegti vienkartinę kamerą „Kodal“ – taip buvo lengviau išlaikyti kamerą, kai atslinkdavo banga. Jo artimas bičiulis, o dabar kūrybinis „GoPro“ direktorius, Bradas Schmidtas sutiko N.Woodmaną Indonezijoje ir tapo vienu iš pirmųjų jo prisegimo metodo bandytojų. Po penkių mėnesių klajonių po paplūdimius N. Woodmanas grįžo į Kaliforniją su šviežiomis jėgomis ir naujomis idėjomis.
18 valandų per dieną
N. Woodmanas, kuriam tuo metu buvo 27-eri, užsidarė savo namuose netoli Silicio slėnio. Jis atsiribojo nuo gyvenimo, draugų ir šeimos, užsidarė savo miegamajame, konstruodamas pirmuosius savo įrenginio prototipus. Jis nusprendė, kad reikia kartu pardavinėti ir kamerą, ir apsauginį dėklą, ir tai, kuo būtų galima visa tai prisisegti. N. Woodmanas apsiginklavo grąžtu, mamos siuvimo mašina ir dirbo po 18 valandų per dieną. Jis sau skyrė ketverius metus, kad įgyvendintų savo idėją. „Aš bijojau, kad man vėl nepavyks, ir labai siekiau sėkmės“, – prisimena jis. Tuomet jis galvojo, kad būtų ne galo patenkintas, jei jam pavyktų uždirbti kelis šimtus tūkstančių dolerių per metus.
Kartu su specialių dėklų konstravimu iš senų hidrokostiumų ir skylių gręžimo plastike N. Woodmanas internete ieškojo kameros, kurią galėtų modifikuoti ir leisti kaip savo. Jis apsistojo ties 35 milimetrų kinų gamybos kamera už 3,05 dolerio ir išsiuntė savo plastikinius dėklus bei 5000 dolerių nežinomai kompanijai „Hotax“, pasirėmęs tik žodiniu pažadu.
Po kelių mėnesių N. Woodmanas gavo trimačius modelius ir vizualizacijas, o 2004 metų rugsėjį pardavė pirmą savo kameros egzempliorių aktyviųjų sporto šakų parodoje San Diege. Neilas Dana, N. Woodmano kaimynas ir pirmasis darbuotojas, prisimena, kad N. Woodmanas buvo labai pasinėręs į darbą ir visada galvojo tik apie sėkmę. „Kai mes surengdavome namie vakarėlį, jis galėjo pakilti į antrą aukštą ir surėkti: „Ei, žiūrėkite, šis daikčiukas mus padarys milijonieriais.“ N. Woodmanas apsiriko trimis nuliais.
Per pirmuosius pardavimo metu „GoPro“ gavo 350 tūkstančių dolerių. N. Woodmanas buvo ir kūrėjas, ir mechanikos skyriaus vadovas, ir pardavimų agentas, ir modelis, pavaizduotas ant pakuotės. Jis ir N. Dana skambinėjo banglenčių sporto prekių parduotuvėms visoje šalyje, kad išvežtų bent dalį paruoštos produkcijos, kuri buvo saugoma N. Woodmano tėvo namuose. 2005 metais N. Woodmanas tris kartus pasirodė televizijos parduotuvės „QVC“ laidose. Ten jis susitiko su „Spanx“ įkūrėja Sarah Blakely, kuri tuomet dar tik kūrė savo kompaniją, o dabar yra milijardierė. „Aš nustebsiu, jei ji mane prisimintų. Bet aš su džiaugsmu pasveikinčiau ją su jos sėkme“, – teigia N. Woodmanas.
Vengė rizikos kapitalo
N. Woodmanas stengėsi neprivilioti rizikos kapitalo investuotojų – jis vis dar prisiminė nesėkmę su „Funbug“, ir jis nenorėjo, kad į jo darbą kištųsi „žmonės su kostiumais“. N. Dana teigia: „Jis norėjo, kad kompanija kuo ilgiau išliktų privati. Kad būtų galima ramiai bandyti produktą ir daryti bet ką, neatsiskaitinėjant direktorių tarybai.“
Iš pradžių N. Woodmanas investavo 30 tūkst. JAV dolerių savo asmeninių pinigų, 35 tūkst. JAV dolerių gautų iš mamos, ir du kartus po 100 tūkst. JAV dolerių – iš savo tėvo. Kompanija pradėjo nešti pelną, ir tik tuomet, 2011 metų gegužę, „GoPro“ gavo 88 milijonus JAV dolerių iš penkių investicinių kompanijų, įskaitant „Riverwood Capital“, kuriai vadovavo buvęs „Flextronics“ generalinis direktorius Michaelas Marksas, bei „Steamboat Ventures“, „Disney‘s“ rizikos kapitalo padalinį; šios investicijos leido jam, jo šeimos nariams ir keliems vadovams gauti labai didelius pinigus už savo akcijas.
Todėl dabar N. Woodmanas gali skraidyti „Gulfstream III“, nors iš pradžių jam teko nakvoti 1971 metų mikroautobuse „Volkswagen“ ir pačiam vežioti savo produktą į muges. Didžiulę sėkmę N. Woodmanui atnešė jo sugebėjimas užkrėsti visus savo idėjomis ir sugebėjimas įtikinėti. Viena iš tokių sėkmių – sutartis su sporto prekių prekybos kompanija „REI“. N. Woodmanas praleido kelis mėnesius tiesiog užkimšdamas kompanijos vadovų pašto dėžutes ataskaitomis apie savo darbą. Ir galiausiai sporto prekių prekybos milžinas nusileido.
2007 metų pelnas galėjo būti išreikštas nedideliu septynženkliu skaičiumi, ir tai privertė N. Woodmaną suabejoti savo sėkme. „GoPro“ įkūrėjas nerimavo, kad „nesugebės garantuoti kompanijai tolimesnį augimą“. Todėl jis sutiko perduoti kontrolinį paketą grupei investuotojų iš šalies. Šis sandoris tikriausiai būtų įvykęs, jei ne 2008 metų krizė. Investuotojai norėjo sumažinti kompanijos vertę, o N. Woodmanas buvo tvirtas ir atsisakė.
„Kompanija augo, ir, tiesą sakant, krizė net nepalietė „GoPro“, – pasakoja N. Woodmanas. Tais metais kompanijos pelnas siekė 8 milijonus, ir ji pratęsė natūralų augimą. Kitu kertiniu momentu kompanijai tapo 2010-ieji, kai „GoPro“ kameros atsirado elektronikos prekių tinklo „BestBuy“ parduotuvėse. N. Woodmano idėja galiausiai susilaukė visuotinio pripažinimo.
Sėkmė socialiniuose tinkluose
Po trijų dienų kelionės Montanoje „GoPro“ viešųjų ryšių grupė ir „Forbes“ korespondentas buvo netoli Haf-Muno pakrantės, laive, keli šimtai metrų nuo žymiojo rifo Mavericks, apsiginklavę savo banglentėmis ir, žinoma, „GoPro“ kameromis.
Iš laivo matosi, kai su dideliu triukšmu daužosi dešimties metrų aukščio bangos. Būtent šiose pavojingose vietose N. Woodmanas testavo pirmuosius „GoPro“ variantus. Jeigu apsižiūrėsi dabar, kameros yra visur: banglentininkų burnose, stebėtojų rankose, ant gelbėtojų šalmų... „Reikia nufilmuoti „GoPro“ laivą su „GoPro“, – sušunka viena iš stebėtojų. Ir jau netrukus filmuota medžiaga atsiduria „YouTube“.
Būtent „GoPro“ prisitaikymas prie socialinių tinklų leido jai iš nišinio produkto virsti pardavimų lyderiu. Sportininko pirmuoju asmeniu nufilmuota medžiaga plinta tarsi virusas. Be to, tai yra patogiausias būdas gauti savo kelias minutes šlovės tiems, kas su tomis kameromis atlieka triukus.
Nors pats N. Woodmanas neturi savo paskyros „Twitter“, nėra aktyvus „Facebook“, jis išleidžia milijonus dolerių kasmet, kad „GoPro“ pavadinimas plistų kartu su visais tais neįtikėtinais nufilmuotais kadrais – kai Sh. White‘as atlieka 1080 laipsnių šuolį, ar kai Felixas Baumgartneris šoka iš viršutinių atmosferos sluoksnių.
„Mes kuriame vieną iš patraukliausių ir labiausiai jaudinančių vartotojiškų prekės ženklų daugiausia dėl turinio, kurį generuoja GoPro vartotojai“, – tvirtina pats N. Woodmanas. „GoPro“ turi 222 milijonus peržiūrų savo „YouTube“ kanale bei 4,7 milijono „patinka“ „Facebook“.
„Juokinga, kad tiek žmonių nešioja šias kameras, bet tai yra reikšminga ir naudinga prekės ženklui. Jie greitai monopolizavo idėją, kaip pleistrai „Band-Aid“ ar vatos pagaliukai „Q-tip“. Dabar visi tokius filmukus, nufilmuotus iš pirmojo asmens, vadina „GoPro“, ir visi žino, kad jie buvo padaryti su „GoPro“ kamera“, – teigia banglentininkas Kelly Slateris, vienas iš daugelio sportininkų, kurie palaiko „GoPro“.
Tai pripažįsta ir „GoPro“ konkurentai. Kamerų sportui kompanijos „iOn Worldwide“ įkūrėjas Giovanni Tomaselli teigia, kad N. Woodmanas „pelnytai tapo milijardieriumi“, ir kad „iOn“ „mėgdžiojo“ „GoPro“, reklamuodama pirmuosius savo produktus 2012 metais. Bet jis įsitikinęs: „Mes nemanome, kad šioje kategorijoje vietos yra tik vienam prekės ženklui.“
Yra ir skeptikų
Yra ir skeptikų, kurie abejoja šios prietaisų kategorijos ateitimi. Jų manymu, taip, kaip išmanieji telefonai panaikino vaizdo kamerų poreikį ir palaidojo projektą „Flip Camera“, taip su laiku jie gali pakeisti ir „GoPro“ ir panašius įrenginius. Rizikos kapitalistas Gregas Gretschas iš Silicio slėnio „GoPro“ vadina „trumpalaike sėkme“. „Pasaulyje yra įrangos gamintojų, kurie siekia superplatformos sukūrimo“, – teigia jis, turėdamas galvoje tai, kad šimtai kūrėjų kasdien kuria naujus priedus išmaniesiems telefonams ir jų operacinėms sistemoms.
O kol kas „GoPro“ teks konkuruoti su stambiais žaidėjais, kurie pagaliau pastebėjo kompanijos sėkmę. Rugsėjį „Sony“ išleido savo pirmąją kamerą sportui ir ketina „tvirtai įsitvirtinti antroje vietoje“ su funkcijomis, kurių „GoPro“ neturi, pavyzdžiui optinė vaizdo stabilizacija ir stereo garso įrašai. „Mes visų pirma kamerų gamybos kompanija, – tvirtina „Sony“ gamybos vadybininkas Gregas Herdas. – O „GoPro“ – visų pirma yra kamerų įtvirtinimų gamybos kompanija, kuri pradėjo užsiimti kameromis.“
Vis dėlto N. Woodmanas įsitikinęs, kad rinka, kurią jis sukūrė, sutalpins keletą kompaniją. Ir džiaugsmingai pateikia gruodžio „Best Buy“ statistiką, pagal kurią ko kompanija lenkia „Sony“. „Sony pirmą kartą nugalėta – ir ko? „GoPro“, – šaukia jis. – Tai tiesiog nuostabu.“
Ir vis dėlto N. Woodmanas yra pakankamai protingas, kad suvoktų, kad „GoPro“ būtina plėsti savo verslą. Tikėtina, kad tuo paaiškinama ir nesenas sandoris su „Foxconn“, kuris atnešė 200 milijonų. N. Woodmanas teigia, kad niekas iš akcininkų nepaėmė sau nei cento, tokiu būdu kompanija turi dideles strateginių lėšų atsargas. Kam jos bus išleistos? „Tai yra labai didelė paslaptis“, – teigia N. Woodmanas. Ir nors kol kas jiems nereikalingos grynosios lėšos, jis neatmeta IPO galimybės: „Mes galvojame apie tai: ar viešos kompanijos statusas leistų pagerinti mūsų konkurencingumo galimybes? Pažiūrėsime.“
Po dviejų mėnesių po sandorio su „Foxconn“ sudarymo N. Woodmanas bando pakartoti žodį „nuostabu“, tačiau kalbėti 600 metrų aukštyje esančioje kabinoje yra sunku. Užkariavęs vandenyną ir kalnus, N. Woodmanas nori paversti „GoPro“ prietaisu, skirtu užfiksuoti „vertingas gyvenimo akimirkas“. Ir jis toks ne vienas. „Mano idėja slypi tame, kad vartotojai visame pasaulyje galėtų sukurti ekosistemą, kurioje bus paprasta ir patogu įrašinėti, viešinti, peržiūrėti ir kurti turinį bet kur, kur tik panorėsi. „GoPro“ gerai įsipaišo į tokią sistemą“, – teigia jis.
Tai – didžiulis šuolis. Bet „GoPro“ juda į priekį ir toliau auga, kol atsiras naujų rinkų jos kameroms. „Jeigu mūsų kameroms pavyks tapti de facto įrašų iš neįprastos perspektyvos standartu visame pasaulyje, mes vis dar turėsime didelius augimo rezervus“, – mano N. Woodmanas.