NASA vykdomos „Kepler“ misijos metu aptikta planetų sistema, kuriai priklauso penkios nedidelės planetos, besisukančios apie žvaigždę, kuri yra nežymiai mažesnė už mūsų Saulę. Dvi planetos yra vadinamosios „super-Žemės“, sudarytos iš uolienų arba su ledo ir uolienų bei yra gyvenamoje savo žvaigždės zonoje.
NASA vykdomos „Kepler“ misijos metu aptikta planetų sistema, kuriai priklauso penkios nedidelės planetos, besisukančios apie žvaigždę, kuri yra nežymiai mažesnė už mūsų Saulę. Dvi planetos yra vadinamosios „super-Žemės“, sudarytos iš uolienų arba su ledo ir uolienų bei yra gyvenamoje savo žvaigždės zonoje, rašo physorg.com.
Mokslininkų teigimu, ši žvaigždžių sistema yra idealus taikinys nežemiškos civilizacijos paieškų projektui SETI, nes jei šiose planetose atsirado gyvybė ir ji išsivystė tiek, kad susikurtų civilizacijos su sudėtingomis technologijomis, tai jas būtų galima aptikti pagal radijo bangomis sklindančius pėdsakus.
2007 metų kovo 9 dieną pakilusios „Delta II“ raketos naudingas krovinys buvo „Kepler“ palydovas, suteikęs daug džiaugsmo ir vilties didelei mokslininkų, tyrinėjančių ne Saulės sistemos planetas, bendruomenei. Pagrindinis šios misijos mokslinis tikslas – tirti įvairių planetų sistemų struktūrą ir įvairovę. Šis tikslas pasiekiamas beveik nepaliaujamai stebint didelį regos lauką, kuriame telpa apie 150 000 žvaigždžių. Aplink žvaigždes besisukančios planetos aptinkamos pagal tai, kaip šioms planetoms judant tarp „Kepler“ teleskopo ir žvaigždės sumažėja teleskopą pasiekiančios šviesos kiekis.
Menininko sukurtas planetų dydžių palyginimas iš kairės į dešinę: Kepler-22b, Kepler-69c, Kepler-62e, Kepler 62f ir Žemė
Jau dabar „Kepler“ galima vadinti itin sėkminga NASA misija – aptikta 2740 kandidatų į planetos vardą, numanomas jų dydis yra maždaug nuo Merkurijaus iki didesnių nei Jupiteris. Penktadalis tokių numanomų planetų yra vadinamos „super-Žemėmis“ – nauja planetų klase, neturinčia analogo mūsų Saulės sistemoje. Tokių planetos skersmuo yra 1,25–2 kartus didesnis nei Žemės.
Žurnale „Science“ publikuotame straipsnyje ir NASA spaudos konferencijoje „Kepler“ mokslininkų grupė paskelbė apie planetų sistemą, kurioje yra penkios Žemės dydžio ir super-Žemės tipo planetos, besisukančios apie K tipo žvaigždę. Šis atradimas atliktas netiesiogiai, mat „Kepler“ astronomai matė ne pačias planetas, o žvaigždės, aplink kurią sukasi planetos, šviesumo sumažėjimą kai dalį žvaigždės užstoja tarp jos ir teleskopo keliaujanti planeta. Atradimo tikrumą patvirtino ir statistinės analizės metodai, pagrįsti ankstesniais „Kepler“ padarytais sistemų su keliomis planetomis atradimais.
„Įvertinę I tipo klaidos tikimybę dėl menkos galimybės, kad fotometrinėje diafragmoje yra ir daugiau žvaigždžių su planetomis, esame gana stipriai įsitikinę, kad atradome dvi tikras super-Žemės tipo planetas, esančias savo žvaigždės gyvenamoje zonoje. Tokie skaičiavimai įmanomi tik dėl to, kad „Kepler“ iki šiol jau atrado tūkstančius kitų ne Saulės sistemos planetų“, – sakė SETI instituto Carlo Sagano centro mokslininkas Jasonas Rowe, vienas iš mokslinio straipsnio bendraautorių.
Labiausiai nuo žvaigždės nutolusi planeta Kepler-62f (skersmuo 1,4 karto didesnis nuo Žemės, periodas – 267 Žemės paros) yra gyvenamoje Žvaigždės zonoje, regione, kur planeta su tokia atmosfera, kaip Žemėje, galėtų turėti skysto vandens paviršiuje. Mokslininkai gyvenamos zonos apibrėžimą išplėtė įvertindami žvaigždės, apie kurią sukasi planetos, evoliuciją. Jų skaičiavimai rodo, kad „Kepler-62e“ (maždaug 1,6 Žemės skersmens, periodas – 122 Žemės paros) taip pat buvo gyvenamoje zonoje, taigi, jos paviršiuje taip pat galėjo būti skysto vandens.
„Šie atradimai leidžia mums pasistūmėti pirmyn ieškant planetų, panašių į Žemę. Nors nežinome, ar planetos Kepler-62e ir f yra uolėtos, ar jų paviršiuje esama skysto vandens, jų egzistavimas įrodo, kad tikimybė, jog Saulę panašių žvaigždžių gyvenamoje zonoje būtų mažų planetų, yra didelė. Todėl galime tikėtis, kad ateinančiais metais ir dešimtmečiais aptiksime ir aprašysime Žemės dvynių, naudodamiesi ateities teleskopais“, – sakė kitas tyrimo bendraautoris, SETI instituto mokslininkas Jonas Jenkinsas.
Abiejų gyvenamoje zonoje besisukančių planetų masė yra nežinoma, mat jos yra per mažos, kad tarp jų ir jų žvaigždės atsirastų išmatuojamo dydžio gravitacinis efektas. Tačiau įvertinus panašių planetų apatines bei viršutines masių ribas ir jų žvaigždės amžių (manoma, kad jis yra apie 7 mlrd. metų), mokslininkai mano, kad abi planetos yra su kietu paviršiumi ir yra sudarytos arba iš sausos uolingos medžiagos, kaip Žemė, arba tai yra didelis vandens telkinys, supantis geležies ir uolienų branduolį (t. y., vandens pasaulis).
Šis „Kepler“ atradimas – puiki galimybė SETI institutui, kurio tikslas yra nežemiškų civilizacijų paieška. Instituto mokslininkai galės imtis kryptingų technologijų egzistavimo požymių paieškos. Deja, Kepler-62 sistema yra per toli nuo Žemės (1200 šviesmečių atstumu), kad būtų tiksliai aprašyta, be to, naudojantis dabartinėmis technologijomis neįmanoma atlikti šių planetų atmosferų tyrimų.
„Nuo 2011 m. gruodžio vykdoma „SonATA“ programa, naudojanti „Allen Telescope Array“ teleskopų masyvą, nežemiško intelekto ieško tose egzoplanetose, kurias aptinka „Kepler“ teleskopas, ypač jei tos planetos yra gyvenamoje savo žvaigždžių zonoje. Mūsų stebėjimai išplečia ankstesnius, paprastai siauro spektro, SETI atliktus radijo dažnio, kuriems Žemės atmosfera yra labiausiai laidi stebėjimus, stebime ir daug kitų dažnių, kurie iki šios būdavo ignoruojami. Tikimės reikšmingą šių žvaigždžių apžvalgą baigi greičiau nei per metus“, – sakė SETI tyrimų centro direktorius Gerry Harpas.
