Gamtos mokslų pasaulyje retai kada įvyksta toks įvykis, kuris sudomintų ne tik mokslininkų bendruomenę, bet ir didelę dalį pasaulio visuomenės. Negalutinis fizikos teorijos eksperimentinis patvirtinimas, atrodytų, nėra vienas iš tokių įvykių. Tačiau tik ne tuo atveju, kai teorinis modelis tiesiogiai susijęs su klausimu apie visatos atsiradimą. Visatos kilmės klausimas yra viena didžiausių mokslo problemų, kurią teoriškai daugiau kaip prieš pusę amžiaus išspręsti pabandė šiuo metu bene žinomiausias mokslo žmogus – Peteris Higgsas, skelbia BBC.
Šiuo metu dominuojanti visatos atsiradimo teorija teigia, kad prieš maždaug 14 milijardų metų įvyko Didysis sprogimas, kurio metu staiga atsiradęs didžiulis energijos kiekis pradėjo kondensuotis į fundamentaliąsias daleles. Iš pastarųjų ilgainiui ėmė rastis visa mus supanti ir mūsų pačių kūnus sudaranti materija.
Materijos atsiradimo procesas tiesiogiai priklausė nuo to, kad fundamentaliosios dalelės ėmė įgauti masę, be kurios visa visata tebūtų greitai judančių dalelių debesis. Tačiau kaip tai vyko? Jeigu visa ko pradžioje buvo vakuumas, tad kaip galėjo atsirasti dalykai, turintys masę? Pasitelkęs matematiką į šį klausimą dar 1960 m. atsakė Škotijos sostinėje, Edinburge gyvenantis P. Higgsas.
Savo teorijos kūrimo metu mokslininkas neturėjo kompiuterio, kadangi tuo metu jie dar nebuvo išrasti. Jis netgi neturėjo skaičiuotuvo – tik rašiklį, popieriaus ir gilų mąstymą, sugebantį prasiskverbti iki pačios daiktų prigimties. Įdomu tai, kad teoretiku P. Higgsas tapo dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – jam prastai sekėsi fizikos eksperimentai. Jaunajam mokslininkui kur kas geriau sekėsi užsiimti teoriniais, bet ne empiriniais tyrimais.
„Nebuvo aišku, kokių įgūdžių aš turiu užsiimant kitomis fizikos veiklomis. Tiesą sakant, man buvo berods 18 metų, o aš vis dar nerodžiau jokių kompetencijos ženklų laboratorijoje“, – teigė fizikos teoretikas.
Tam, kad P. Higgso teorija būtų patvirtinta, prireikė daugybės tarptautinės mokslininkų bendruomenės pastangų bei daug laiko. Ir, žinoma, pinigų – juk mokslas šiais laikais be pinigų yra neįmanomas. Preliminarus šios teorijos patvirtinimas buvo vienas iš Didžiojo priešpriešinių hadronų srautų greitintuvo (angl. Large Hadron Collider) pastatymo tikslų.
Būtent šiame, Europos branduolinių tyrimų organizacijos (angl. CERN) valdomame, greitintuve praeitų metų liepos 4 d. ir buvo atrasta į Higgso bozoną panaši dalelė. Mokslinę konferenciją, kurioje buvo paskelbta apie atradimą, P. Higgsas atsimins visą savo gyvenimą.
„Aš nesupratau, kodėl visi susirinkusieji džiaugsmingai sveikino mane. Šiuos sveikinimus suvokiau kaip sveikinimus, skirtus namuose žaidžiančiai komandai, visai kaip futbolo mače. O toji namų komanda buvo sudaryta iš dviejų – ATLAS ir CMS – eksperimentų, prie kurių dirbo po 1500 žmonių“, – teigė profesorius P. Higgsas.
Svarbu pabrėžti tai, kad CERN laboratorijoje buvo atrasta į Higgso bozoną panaši dalelė. Tai patvirtina ir neseniai paskelbta 2,5 kartų dilesnės apimties duomenų analizės išvada. Kitaip tariant, duomenys nepatvirtina, kad aptikta dalelė yra būtent ta, kurią aprašė P. Higgsas. Gali būti, kad esama ir daugiau šios dalelės atmainų, o tai reikštų, kad Standartinis modelis, kuriuo grįsta šiuolaikinė fizika, nėra teisingas. Tačiau kol kas tai lieka atviras klausimas.
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas šiuo metu yra uždarytas dviejų metų remonto darbams, po kurių jis pradės veikti tokiu pajėgumu, kokiu veikti ir buvo sukonstruotas.