Daugeliui yra tekę prarasti duomenis valant kompiuterio standųjį diską, tačiau Jeredas Kenna 2010 metais iš savo kompiuterio ištrynė 800 „Bitcoin“ vienetų, kurių vertė prieš kelias dienas būtų siekusi 200 tūkst. JAV dolerių, rašo „Businessweek“.
Vaikinas pernelyg nenusimena, nes turi dar daugiau šios virtualios valiutos atsargų. J. Kenna pirmuosius 5 tūkst. „Bitcoin“ vienetų įsigijo po 20 JAV dolerių už vienetą. Šių metų balandžio dešimtą dieną „Bitcoin“ vieneto vertė buvo išaugusi iki rekordinių 258 JAV dolerių. Vėliau jos vertė nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos.
J. Kenna, kaip ir daugelis „Bitcoin“ entuziastų, yra įsitikinę, kad šie svyravimai tėra laikini. Vaikinas neatskleidžia tikrosios turimų pinigų sumos, tačiau sako, kad priklauso „Bitcoin“ milijonierių klubui.
Virtuali valiuta „Bitcoin“ atsirado prieš keturis metus, kuomet ją sukūrė anoniminis programišius arba jų grupė, tačiau tik pastaruoju metu ši naujovė sulaukė itin didelio vertės šuolio ir visuomenės dėmesio.
Dėl sparčiai išaugusios valiutos vertės kai kurie žmonės visai netikėtai tapo milijonieriais, nors dar visai neseniai net nesvajojo apie tokią sėkmę. Daugelis jų save vadina libertarais ir pageidauja kuo mažesnio valstybės kišimosi į ūkinius reikalus bei pasisako už valiutą, nepriklausomą nuo vyriausybės politikos. Kai kuriuos „Bitcoin“ idėja sužavėjo taip, kad nutarė įkurti šios valiutos prekybos biržą, kurioje žmonės gali įsigyti „Bitcoin“ už realius pinigus.
„Bitcoin“ valiuta susidomėjo investuotojai, jų tarpe ir Winklevossų dvyniai, kurie bylinėjosi su Marku Zuckerbergu dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų kuriant „Facebook“. „The New York Times“ teigimu broliams priklauso 11 mln. JAV dolerių vertės „Bitcoin“ santaupos.
„Bitcoin“ gamyba vyksta kompiuteriui sprendžiant sudėtingas užduotis. „Bitcoin“ pionieriams šių pinigų gamybai pakako pasitelkti asmeninių kompiuterių išteklius, tačiau gausėjant valiutos kiekiui sudėtingėjo ir užduotys, kurioms išspręsti nebeužtenka vieno paprasto kompiuterio pajėgumų.
J. Kenna, kuris dabar vadovauja biržai „Tradehill“, pasakoja, kad jo draugas buvo pamiršęs, jog įdiegė į savo kompiuterį „Bitcoin“ gamybos programėlę. Prabėgus kuriam laikui paaiškėjo, kad kompiuteris prikaupė 12 mln. JAV dolerių vertės „Bitcoin“ vienetų.
„Bitcoin“ valiuta yra kaupiama skaitmeninėse piniginėse, kurios yra atpažįstamos iš ilgos skaitmenų ir raidžių eilutės. Pavyzdžiui piniginėje 1933phfhK3ZgFQNLGSDXvqCn32k2buXY8a yra sukaupta 111,111 tūkst. „Bitcoin“ vienetų, kurių vertė siekia kelis arba keliolika mln. JAV dolerių, priklausomai nuo to metu esančio kurso, kuris pastaruoju metu svyruoja itin sparčiai.
Kiekvienas gali patikrinti pasirinktos piniginės turinį, tačiau niekas nežino jų savininkų. Balandžio 2 dieną pasaulyje buvo 250 piniginių, kuriose gulėjo daugiau nei 1mln. JAV dolerių vertės „Bitcoin“ atsargos. Dėl sparčiai svyruojančio „Bitcoin“ kurso realių valiutų atžvilgiu šis milijonierių skaičius greitai kinta. Be to, vienas žmogus gali kontroliuoti kelias tokias pinigines todėl niekas nežino tikrojo „Bitcoin“ milijonierių skaičiaus.
„Bitcoin“ vertė ėmė sparčiai kilti šių metų gegužę, maždaug tuo pat metu kuomet ES pasiūlė apmokestinti visus Kipro indėlius. Nors vėliau šio plano buvo atsisakyta, tačiau indėlininkų nerimas neišnyko ir dalis jų nutarė investuoti į „Bitcoin“.
Kylanti „Bitcoin“ vertė patraukė žiniasklaidos dėmesį, o tai savo ruožtu paskatino dar spartesnį valiutos brangimą, nes vis dagiau žmonių ryžosi investuoti į naują finansinį instrumentą. Šiuo metu apyvartoje tėra kiek daugiau nei 11 mln. „Bitcoin“ vienetų, tačiau programinė įranga, kurios dėka yra sukurta ši valiuta neleis sukurti daugiau nei 21 mln. jos vienetų.
23 metų Charlie Shremas su „Bitcoin“ susipažino 2011 metais, studijuodamas Bruklino koledže. Jis nutarė neužsiminėti „Bitcoin“ gamyba ir vietoje to „Tradehill“ biržoje nusipirko 500 „Bitcoin“ po 3 ar 4 JAV dolerius už vienetą. Kuomet „Bitcoin“ kaina perkopė 20 JAV dolerių vaikinas nutarė įsigyti dar kelis tūkstančius vienetų.
C. Shremas įkūrė „Bitcoin“ mainų platformą „BitInstant“. Vienas iš bendrovės investuotojų Rogeris Veras gavo „Bitcoin“ Jėzaus pravardę, nes pagarsėjo nemokamai dalindamas „Bitcoin“ valiutą.
R. Veras tikina vos tik sužinojęs apie šią valiutą praleido daugybę bemiegių naktų ir visą laiką gilinosi į naują projektą. Draugams dėl nemigos ir išsekimo netgi tego nugabenti R. Verą į ligoninę. Jis šventai tiki ilgalaike „Bitcoin“ verte, nes JAV ir Japonija šiuo metu vykdo agresyvią monetarinę politiką ir pumpuoja milijardus naujų pinigų.
R. Veras jau atsikratė visų savo santaupų doleriais ir jenomis. Vyras džiaugiasi, kad nepaisant didžiulio žiniasklaidos ir net priežiūros institucijų dėmesio nė viena pasaulio valstybė nesiėmė priemonių sureguliuoti „Bitcoin“ cirkuliaciją.
JAV Federaliniai rezervai pareiškė, kad „Bitcoin“ neturi visų įprastiniams pinigams būdinųg bruožų, tačiau kai kuriose srityse gali atlikti pinigams būdingas funkcijas. Tuo tarpu Europos centrinis bankas paklaustas apie virtualias valiutas atsakė, kad pernelyg didelis šio pobūdžio valiutų populiarumas pakenktų centrinių bankų reputacijai.
Daugelis „Bitcoin“ milijonierių stengiasi populiarinti šios valiutos naudojimą. Yifu Guo dar studijuodamas Niujorko universitete ėmėsi „kaldinti“ „Bitcoin“ savo kompiuteryje. Dalį pinigų jis parduodavo, kad galėtų apmokėti savo būsto nuomą. Supratęs „Bitcoin“ potencialą vaikinas metė universitetą ir įkūrė bendrovę „Avalon“, kuri pardavinėja įrangą, skirtą vien tik „Bitcoin“ gamybai.
Tony Gallippi vadovauja 2011 metais įkurtai bendrovei „BitPay“, kuri leidžia internetiniams prekybininkams priimti „Bitcoin“ valiutą iš klientų už prekes ir paslaugas. Verslininkas sako, kad savo investiciniame portfelyje greta akcijų bei obligacijų kaupia ir „Bitcoin“.
C. Shremas, kurio santaupas šiuo metu sudaro „Bitcoin“ ir JAV doleriai nėra ideologinis naujos valiutos gerbėjas. Kiekvieną kartą „Bitcoin“ vertei pakilus 20 proc. jis išsigrynina dalį virtualių pinigų. Tuo tarpu J. Kenna kol kas neplanuoja iškeisti savo „Bitcoin“ atsargų į JAV dolerius ir žada toliau kaupti santaupas virtualioje erdvėje.