Laisva visiems? Nagrinėjame „Vikipedijos“ krizę

Di­džiaus­io­je pa­sau­lio en­ciklo­pe­di­jo­je vyks­ta kaž­kas ne­su­tam­pan­čio su jos rai­son d'ê­tre – pa­tai­sy­mui rei­kės im­tis ra­di­ka­lių veiks­mų.

Graži idėja, tačiau beprotiška. Tai niekada neveiks. Taip būtų galima apibūdinti daugelio žmonių jausmus, kai Jimmy'is Walesas ir Larry'is Sangeris nusprendė kurti enciklopediją, kurią redaguoti galėtų visi.

Tie skeptikai labai smarkiai klydo. „Vikipedijoje“ dabar yra 25 milijonai įrašų 285 kalbomis ir beveik pusė milijardo žmonių kiekvieną mėnesį ieško joje informacijos. „Tai stulbinantis indėlis į mūsų kultūrą“, – pažymi Davidas Weinbergeris iš Harvardo universiteto, tiriantis technologijų poveikį idėjoms ir žinioms. Waleso ir Sangero utopinė vizija – surinkti pasaulio žinias į vieną vietą ir padaryti jas prieinamas visiems pasaulio gyventojams – jau seniai neatrodo beprotiška.

Bet gal turėtų. Per pastaruosius keletą metų iš „Vikipedijos“ rėmėjų pasigirsta įspėjimų, kad šios enciklopedijos ateitis pavojuje. Daugybė žmonijos žinių tebėra nepasiekiamos „Vikipedijoje“, tuo tarpu redaktoriai kaltinami priešinimusi enciklopedijos plėtimo pastangoms. Be to, nauji redaktoriai nepasirodo tokiais tempais, kaip anksčiau.

„Vikipedijos“ prievaizdai pradeda daugybę jos pataisymo iniciatyvų. Tačiau kai kas kelia klausimą, ar pats enciklopedijos veikimas nėra fundamentaliai ydingas. „Manau, problemos yra neišsprendžiamos“, – sako Heather Ford iš Oksfordo interneto instituto, JK. Ir jeigu jie teisūs, kas nutiks „Vikipedijai“, gali paveikti ne vien šio tinklalapio likimą: „Google“ ir „Microsoft“, pavyzdžiui, kuria su enciklopedija susijusius planus. Kai kas mano, kad laikas drąsioms permainoms, bet jų veikimui reikės rimtai permąstyti žinių apjungimo būdą. Didžiausios pasaulyje enciklopedijos taisymas lengvas nebus.

Pirmoji kliūtis „Vikipedijai“ iškilo jau seniai: tikslumo užtikrinimas. Maždaug prieš dešimtmetį daugelis abejojo, kad svetainė galėtų varžytis su tradicinėmis enciklopedijomis. Asmeniškai teko susidurti su kai kuriais išankstiniais nusistatymais. Su „Nature“ reporterių komanda palyginau „Vikipedijos“ įrašų tikslumą su atitinkamais „Encyclopaedia Britannica“ straipsniais. Tyrimo rezultatai buvo stulbinančiai palankūs „Vikipedijai“. Beveik visos aptiktos klaidos buvo nereikšmingos, ir, nors faktų tikrintojai „Vikipedijos“ straipsniuose rasdavo vidutiniškai po keturias, dažniausiai nereikšmingas, klaidas, „Encyclopaedia Britannica“ versijoje jų būdavo vidutiniškai po tris.

Nuo tada redaktoriai pagerino „Vikipedijos“ patikimumą, reikalaudami, kad straipsniuose būtų geresnės citatos, ir uždrausdami neregistruotiems redaktoriams kurti naujus įrašus. Tačiau šios priemonės sukėlė naujų kontroversijų, išryškėjusių pasakojime apie išgalvotą superherojų Kenijoje.

2010 metais grupė „Vikipedijos“ naudotojų iš Kenijos bandė sukurti įrašą apie plačiai žinomą Kenijoje herojų Makmende, su galvos raiščiu, apsirengusį devintojo dešimtmečio stiliumi. Jo vardas iš pradžių atsirado kaip slengas, dėl Clinto Eastwoodo eilutės „Go ahead, make my day“. Terminas buvo naudojamas pašiepti ką nors, besistengiantį įgyvendinti pernelyg ambicingą užduotį – jų klausdavo ar jie mano esą Makmende. Vėliau vietinė grupė sukūrė vaizdo klipą su Makmende ir juokai pasiekė Kenijos radijo stotis. Tačiau bandymai sukurti „Vikipedijos“ įrašą būdavo atmetami, nes, be viso kito, redaktoriai sakė, kad jis nevertas paminėjimo.

Tai buvo keista, nes „Vikipedija“ nėra pernelyg elitistinė svetainė. Panašus nerimtas memas, paremtas JAV aktoriumi Chucku Norrisu, Vikipedijoje gyvavo nuo 2006-ųjų. Įrašas apie Makmende galiausiai buvo leistas, bet tik po to, kai jo sukūrimo kontroversija patraukė dėmesį už Kenijos ribų. Daugeliui stebėtojų atrodė, kad straipsnis buvo atmestas ne dėl aptariamo dalyko nesvarbumo, bet dėl to, kad jis nieko nereiškė daugiausiai darbo enciklopedijos kūrime atliekantiems redaktoriams.

Aktyviausi redaktoriai gyvena JAV ir Europoje, ir tai reiškia, kad sumanytas globalus projektas labiau orientuotas į Vakarų interesus. 2011-aisiais Marko Grahamo ir kolegų iš Oksfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Antarktidos sniegynams skirta daugiau straipsnių, nei visoms, išskyrus vieną, Afrikos šalims. Iš tiesų, apie daugelį Afrikos šalių yra mažiau straipsnių, nei apie pramanytąjį Viduržemį. Šie regionai, pažymi Grahamas, yra „praktiškai terra incognita“.

Yra ir lyčių klausimas. Apie 90 procentų „Vikipedijos“ redaktorių yra vyrai ir tai matosi. 2011 metais, Shyong Lam su kolegomis iš Minesotos universiteto Mineapolyje išmatavo maždaug 6000 „Vikipedijos“ straipsnių apie filmus ilgį. Tai geras kokybės rodiklis, kadangi ilgesni straipsniai paprastai būna išsamesni. Lam išsiaiškino, kad filmų, labiau skirtų moteriškai auditorijai, aprašymai paprastai būdavo trumpi. Santykinai skurdus „When Harry Met Sally“ aprašymas nėra didelė bėda, bet Lam mano, kad problema platesnė. Redaktorės linkusios darbuotis su menais ir filosofija susijusiais straipsniai, bet mažesnis dalyvavimas gali daryti šiuos straipsnius trumpesnius, nei kiti.

Tokie šališkumai rimti, bet neatrodo neaplenkiami. Jei „Vikipedija“ turi pasidaryti įvairesnė, kodėl nepasitelkus redaktorių iš trūkstamų demografinių grupių? Čia išryškėja trečias nusiskundimas enciklopedija: ji nedraugiška naujokams. Daugelį naujų redaktorių atstumia gausybė enciklopediją valdančių taisyklių, o atžarus kai kurių patyrusių redaktorių požiūris problemos nesumažina. Naujokai dažnai išvysta, kad jų indėlis pašalinamas – „atverčiamas“ – nieko nepaaiškinus.

Šios problemos yra viena iš priežasčių, kodėl aktyvių angliškosios „Vikipedijos“ redaktorių nuo 2007 m. palengva mažėja, kaip ir redaktorių, paaukštintų iki „administratoriaus“ rango, suteikiančio didesnes enciklopedijos priežiūros galias.

Tokia tendencija didina galimybę „Vikipedijai“ prarasti, dabar atrodančią saugiai, pirmaujančio žinių šaltinio poziciją. Kitiems ištekliams būtų sunku pakeisti „Vikipediją“, tačiau įmanoma. Svetainės, leidžiančios naudotojams klausti ir atsakyti į klausimus yra potencialus varžovas. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, klausimų ir atsakymų tarnybos, priklausančios vietiniam paieškos paslaugų tiekėjui „Naver“, populiaresnės, nei „Vikipedija“, sako Andrew Lih iš Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele. Panaši tarnyba „Quora“, nuo savo paleidimo 2010 metais, pritraukė milijonus investuotojų dolerių.

Tačiau „Vikipedijos“ padarymas draugiškesne sudėtingesnė užduotis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, sako Samuelis Kleinas, aktyvus redaktorius nuo 2004, dabar „Wikimedia Foundation“, San Franciske įsikūrusios organizacijos, remiančios enciklopedijos veikimą, patikėtinis. Kleinas pažymi, kad anglišką „Vikipediją“ nuolat puola brukaliai ir vandalai, tad kartais ir gerų intencijų turintys naujokai papuola į kryžminę ugnį.

Yra ženklų, kad „Vikipedija“ kai kurias problemas išspręsti gali. 2012-ųjų vasarį, pavyzdžiui, redaktoriai paleido „Teahouse“, „Vikipedijos“ skiltį, kur naujokai gali užduoti klausimus, labiau patyrusiems „Vikipedijos“ naudotojams atrodančius kvailai. Pirmaisiais metais buvo užduota apie 2000 klausimų, o apsilankiusieji „Teahouse“ padaro beveik tris kartus daugiau pataisymų, nei kiti naujokai, pažymi projekto redaktoriai.

O liepą puslapyje pradės veikti sistema, išvaduosianti nuo būtinybės mokytis žymėjimą, kompiuterio kodą, būtiną, norint redaguoti. „Tai neišspręs visų naujų redaktorių bėdų, – sako Erikas Mölleris, „Wikimedia Foundation“ vadovo pavaduotojas. – Bet išspręs problemą, kuri, žinome, veikia visus redaktorius.“

Siekdamas padrąsinti redaktorius besivystančiose šalyse, 2010 metais fondas pradėjo bandyti įtikinti Brazilijos ir Egipto dėstytojus skirti užduotis, kurių atlikimui reikėtų sukurti ar atnaujinti enciklopediją. Mölleris pažymi ir „Wikipedia Zero“ iniciatyvą, suteikiančią nemokamą prieigą prie „Vikipedijos“ išmaniųjų telefonų naudotojams mažiau išvystytose šalyse. Kol kas schema veikia 12-oje šalių, tarp kurių Kenija ir Tailandas ir dar ruošiamasi prijungti maždaug 20 šalių.

Ar šių pastangų pakaks išties globalios enciklopedijos sukūrimui? Kai kurie „Vikipedijos“ rengėjai taip nemano. Jie nurodo, kad, nepakeitus enciklopedijos taisyklių, nauji redaktoriai negalės užpildyti „Vikipedijos“ spragų. Pavyzdžiui, nuo pat pradžių jos autoriams nebuvo leidžiama pridėti savo teorijų. Taisyklėse buvo nurodoma, kad straipsnyje turėtų būti cituojami tokie šaltiniai, kaip akademiniai žurnalai ar laikraščiai.

Gerai neišstudijuotoms temoms ar šalims su ribotais interneto naujienų šaltiniais gali būti neįmanoma šiuos standartus įgyvendinti. „Neįmanoma spaudos pramonei Indijoje ar Pietų Afrikoje įveikti 400 metų atsilikimą“, – sako Achal Prabhala, Bangalore gyvenantis rašytojas ir „Wikimedia Foundation“ patarėjas.

Tad, 2011 metais Prabhala pradėjo reklamuoti sistemą, leidžiančią patiems „Vikipedijos“ autoriams atlikti tyrimus. Pabandymui, Prabhala ir kiti „Vikipedijos“ autoriai iš Indijos ir Pietų Afrikos ėmėsi vietinių papročių, tarp jų ir religinių ritualų ir vaikų žaidimų, nepaminėtų „Vikipedijoje“. Jie apklausė dalyvius, transkribavo pokalbius ir perpatikrino surinktą medžiagą. Jų sukurti „Vikipedijos“ įrašai beveik iš karto pajuto pasipriešinimą. „Iš karto buvo sutelktos pajėgos, – sako jis. – Didžioji straipsnių dalis buvo pašalinta.“

Tai buvo susistumdymas, pastebėtas nedaugelio ne iš „Vikipedijos“ aplinkos, bet jis iliustruoja ko gero didžiausią enciklopedijos dilemą. Beveik visi su tuo susiję sutinka, kad dideli planetos plotai yra menkai atstovaujami. Tačiau leidimas redaktoriams rinkti žinias, prilygtų „dėžutės su kirminais atidarymui“, sako Weinbergeris. Kas nutiktų, pavyzdžiui, jei iškiltų nesutarimas?

Siekdamas nuraminti skeptikus, Prabhala pasiūlė taisykles, aprašančias „Vikipedijos“ autorių atliekamus tyrimus, nuo metodų paskelbimo iki nesutarimo pažymėjimo savo paskyrose. Tačiau to nepakako. „Esu didžiulis šios idėjos šalininkas, – sako Lih. – Bet projektas užstrigo purve.“ Prabhala neapleido projekto ir sako, kad jo idėja patraukė portugališkosios „Vikipedijos“ ir kitų redaktorių dėmesį. Bet, prideda jis, mažai šansų, kad juos greitai priims ir angliškoji versija.

Galiausiai, jei „Vikipedijos“ aprėptis nustos plėstis ar atnaujinimų tempas sulėtės, tai pajus ne tik enciklopedijos puslapio lankytojai. Per pastaruosius keletą metų, „Google“ ir kiti paieškos varikliai pradėjo rinkti informaciją iš „Vikipedijos“ ir pateikti ją naudotojams šalia paieškos rezultatų.

Tokia paslauga yra pirmas pasireiškimas didesnio užkulisinio plano surinkti „žinių grafiką“: daugybę duomenų apie šimtus milijonų žmonių, vietų ir kitų objektų, kartu su kontekstine informacija, aprašančią jų ryšius ir sąsajas. Siekiama sukurti tarnybą, galinčią atsakyti į klausimus tiesiogiai, nuspėti jūsų poreikius, užuot tik pateikus nuorodas. Didelė kompanijų žinių grafikų dalis imama tiesiogiai iš „Vikipedijos“. Tad, jei enciklopedija strigs, tas pats nutiks ir su „Google“ bei „Microsoft“ pastangomis.

„Vikipedijoje“ prasidėjo radikalus enciklopedijos permąstymas. Tačiau jos ateitį gali temdyti konservatizmas ir siauras požiūris – būtent tai tradicinei leidybai ir prikaišiojo ankstyvieji „Vikipedijos“ rėmėjai. Jeigu tai sukels „Vikipedijos“, kaip kultūrinės jėgos, silpnėjimą, tai būtų keista lemtis projektui, kadaise pavadintam pernelyg beprotišku, kad galėtų veikti.

„Vikipedijos“ skaičiai

• 1,29 milijardo „Vikipedijos“ pataisymų iki 2012 balandžio (visomis kalbomis).
• 91 procentas „Vikipedijos“ redaktorių yra vyrai.
• 18,6 milijonų registruotų redaktorių.
• 41 019 000 valandų praleista kompiliuojant angliškąją „Vikipediją“ iki 2012 m. pradžios.
• 12 000 valandų praleista kompiliuojant pirmąjį „Encyclopaedia Britannica“ leidimą.